Svarbiausias organas
Žmogus, prieš kurį norisi nusilenkti, - taip pristatydama Žilviną sako Nacionaliniam kraujo centrui laikinai vadovaujanti Ignė Klangauskienė. Naujo kraujo punkto Kaune atidarymo šventėje garbės donoras kraujo dovanojo 100-ąjį kartą. Paklaustas, ar šimtasis kartas skiriasi nuo pirmojo, Žilvinas sako, jog iš principo niekuo. Bet čia pat patikslina: „Skiriasi. Pirmą kartą apalpau... Šį kartą tikiuosi taip nenutiks“, - sako humoro jausmo nestokojantis vyras. 

Savivaldybės tarybos narė Jūratė Norvaišienė įkurtuvių proga kolektyvui įteikė mero Visvaldo Matijošaičio dovanotą miesto vėliavą bei teigė besidžiaugianti, kad nuo šiol Kaunas turės modernų ir šiuolaikišką kraujo surinkimo punktą. „Dažnai klausiama, koks gi žmogaus organas yra svarbiausias? Atsakymai labai įvairūs: vieni sako, jog tai - širdis, kiti – smegenys, treti mano, jog be plaučių nė vienas neišgyventume... Iš tikrųjų nė vienas negalėtume gyventi be kraujo. Jei nebūtų donorų, gydytojai sudėtingais atvejais, kai pacientas stipriai kraujuoja, nelabai galėtų kuo padėti. Tokių žmonių kaip Žilvinas dėka išgelbėjami šimtai tūkstančių ar net milijonai gyvybių“, - sako J.Norvaišienė.

Smalsu, ar Žilvinas kada skaičiavo, kiek gyvybių išgelbėjo? „Sakoma, kad vienas donoras išgelbėja tris gyvybes, bet aš turiu savo formulę. Žinome, jog žmogui, norint perpilti visą kraują, jo reikia penkių litrų. Vadinasi, vienai gyvybei išgelbėti reikia vienuolikos donorų. Labai daug. Taigi mano šimtas donacijų, grubiai skaičiuojant, bus koks dvidešimt gyvybių“, - sako Garbės donoras, jau paaukojęs 45 tūkst. mililitrų arba 45 litrus kraujo. Tiek kraujo cirkuliuoja devyniuose suaugusiuose žmonėse.


 
Nekyla abejonių 
„Mūsų pagrindinis uždavinys - aprūpinti ligonines saugiais kraujo komponentais. Stengiamės, kad poreikis būtų patenkinamas kiekvieną dieną. Tam mums kasdien reikia dviejų šimtų penkiasdešimt-trijų šimtų donorų. Todėl nuolat ieškome būdų, kaip jų pritraukti. Vienas jų - sukurti jaukią aplinką, kad dovanojantieji kraujo jaustųsi kuo komfortabiliau. Pažangiose Europos šalyse penki-dešimt procentų gyventojų yra kraujo donorai. Pas mus šis skaičius siekia 2,75 procento. Nemaža dalis visuomenės sako tai padarysiantys, kai prireiks artimiesiems. Todėl džiaugiuosi, jog turime tokių draugų kaip Žilvinas, kuris ekstra atvejais visuomet atskuba padėti“, - sako I.Klangauskienė.

Su Nacionaliniu kraujo centru ne vienerių metų draugystę skaičiuojantį aktorių Remigijų Endriukaitį prieš beveik su dešimtmečius dovanoti kraujo taip pat paskatino bičiulis Ž.Neliubšys. „Atvedė tuomet mane už rankos į dar Kanto gatvėje buvusį kraujo centrą. Žilvinas jau tuomet buvo aktyvus donoras, o man mintis kirbėdavo, bet buvo nedrąsu. Žilvinas be ilgų įkalbinėjimų pasakė: „Einam, duosi kraujo.“ To ir užteko, o šiandien dėl tokio sprendimo abejonių jau nebekyla“, - sako R.Endriukaitis, kraujo dovanojęs beveik penkiasdešimt kartų.
Pasak Ž.Neliubšio, jis visuomet skatina prisijungti prie neatlygintinos kraujo donorystės. Neatlygintinas kraujo donoras yra ir Žilvino sūnus. Tiesa, kaip sako tėtis, šią pareigą jis atlieka vienas. „Juokauju, kad paslapčia dovanoja. Aišku, jis kur kas kuklesnis nei aš“, - mirkteli Žilvinas.



Kiekvieno pareiga
Jaunųjų gydytojų asociacijos narys Augustinas Kišonas įsitikinęs - dovanoti kraujo yra kiekvieno mūsų pareiga. „Svarbu skatinti neatlygintiną kraujo donorystę ir Jaunųjų gydytojų asociacija prie to prisideda. Jaučiu pareigą dovanoti kraujo, nes, kaip šiandien girdėjote, be donorų nepavyktų išgelbėti daugelio gyvybių. O skatinti kraujo donorystę geriausia savo pavyzdžiu“, - įsitikinęs gydytojas.
R.Endriukaitis, kartais įkūnijantis daktarą Aiskaudą, sako, jog jam smagu, kad prie neatlygintinos kraujo donorystės prisijungia vis daugiau jaunų žmonių. „Tokie žmonės kaip Žilvinas, jų istorijos, jų pavyzdys išties įkvėpia. Mano sūnui – septyniolika, ir jau dabar aš jį pro truputį ruošiu, kad aštuoniolikto gimtadienio proga ateisime kartu dovanoti kraujo. Bus puikus gimtadienis“, - sako R.Endriukaitis.

Skatinant neatlygintiną kraujo donorystę prie jos aktyviai jungiasi tiek moksleiviai, tiek ir studentai. „Puiku, kad kraujo centras taikosi prie mūsų. Kaip teisingai buvo pastebėta, gydymo įstaigos, adatos, gydytojai ne vienam jaunam žmogui kelia baimę. Todėl aplinka, į kurią ateini, svarbu. „Saulės“ gimnazijoje kraujo donorystė puoselėjama ne vienerius metus, vyksta akcijos, todėl viliuosi, kad jaunimui, kuris užaugs, kur kas labiau rūpės kraujo donorystė. Ir tikiuosi, kad tą Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą rodiklį pasieksime labai greitai“, - sako „Saulės“ gimnazijos moksleivis Erikas Simanaitis. Jaunuoliui pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės prezidentas Paulius Vaitiekus. „Džiugu matyti didelį studentų susidomėjimą neatlygintina kraujo donoryste. Su Nacionaliniu kraujo centru esame užmezgę gražų bendradarbiavimą ir mielai prisidedame prie neatlygintinos kraujo donorystės puoselėjimo. Matau, kad kraujo dovanoja vis daugiau jaunų žmonių, vadinasi, užsibrėžtus tikslus galime pasiekti“, - įsitikinęs P.Vaitiekus.
 
Sieks antro šimtuko
„Visiems, ypač tiems, kurie mėgsta aktyvų gyvenimą, daug keliauja arba, pavyzdžiui, kaip ir aš yra šauliai, sakau: dovanodami kraujo rūpinatės ir savimi, nes nežinia, kada jo gali prireikti jums. Šaulių sąjungoje ne medikus mokome taktinės medicinos. Tikslas, - kad kiekvienas galėtų sustabdyti kraujavimą bei gebėtų daryti širdies masažą, kol atvyks medikai. Įsivaizduokite, per keturiasdešimt sekundžių galime netekti žmogaus, kuris masyviai kraujuoja. Todėl kuo didesnė visuomenės dalis mokės naudotis turniketais ar gaivinti, tuo daugiau gyvybių galėsime išgelbėti“, - sako Žilvinas.

Respublikinės Kauno ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Raimondas Kunickas įsitikinęs, jog Nacionalinis kraujo centras vykdo ypač svarbią misiją. „Be donorų ir kraujo centro mes, gydytojai, negalėtume teikti sveikatos priežiūros paslaugų. Tiek chirurgijoje, tiek akušerijoje-ginekologijoje ir kitose srityse negalime apsieti be kraujo komponentų. Todėl reikia pasakyti ačiū donorams, kurie kitiems dovanoja gyvybę. Ačiū, kad padedate mūsų sunkiame darbe, nes be jūsų mes daug ko negalėtume“, - atidarymo šventėje kalbėjo R.Kunickas.
Žilvinas teigia, kad kol leis sveikta, kraujo dovanos, o gal net ir antrą šimtuką pavyks pasiekti. „Aišku, jei neatsitiks taip, kad ateisiu, o man sakys: „Pailsėk senuk, pilna jaunimo. Labai norėčiau tai išgirsti. Man kraujo donorystė - pareiga. Kaip sakoma: tapk šauliu, gink tėvynę, tai ir čia: tapk kraujo donoru – gelbėk sergančius. Beje, šiemet miniu du šimtukus: šimtoji mano donacija ir šimtas metų Šaulių sąjungai“, - sako Ž.Neliubšys.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!