Įbridus į Baltiją koja nenukris, bet...

Evelina Machova
2020-07-10
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Sergej Suzdalev sako, jog Baltijos jūra užteršta panašiai kaip ir Viduržemio. Be to, mokslininkas akcentuoja, kad prie šios taršos gana stipriai prisidedame patys. Mat nemaža dalis teršalų atkeliauja iš namų ūkių. Pastaruosius metus jūroje didėja farmacinių medžiagų tarša.
Įbridus į Baltiją koja nenukris, bet...
„Vertinant pagal biologinį užterštumą jūroje nėra pavojingų parazitų, kurie bylotų apie blogą situaciją. Tad pavojaus varpais skambinti tikrai nereikia“, - sako Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Sergej Suzdalev.

- Nuolat girdime, jog Baltijos jūra viena užterščiausių. Tačiau dėl pandemijos nelabai yra galimybių prie kokios kitos nuvažiuoti. Tad kaip su tuo užterštumu, pavojinga į ją koją įmerkti ar ne?
- Žmonės ir dabar, ir anksčiau maudėsi Baltijos jūroje - nė vienas be kojos iš jos neišbrido. Gal nereikėtų gąsdinti visuomenės, nes užterštumas gali būti įvairus: atliekos, cheminė tarša ar net tokia naujovė kaip povandeninė garso tarša. Pagal cheminės taršos parametrus Baltijos jūra patenka į penketuką užterščiausių jūrų. Jame rastume ir Viduržemio jūrą, kas vizualiai mažai tikėtina - juk ji tokia graži, žydra. Penketuke yra ir Meksikos įlanka, kur prieš kelerius metus buvo stiprus naftos išsiliejimas, taip pat patenka Indijos vandenynas. Tačiau, tai nereiškia, kad įbridus neteksime kojos pirštų. Lėta Baltijos jūros vandens kaita yra viena priežasčių, kodėl ji jautri taršai. Teoriškai apskaičiuota, kad vanduo Baltijos jūroje visiškai pasikeičia tik per trisdešimt metų. Todėl papuolę teršalai išlieka ilgiau nei kitose jūrose.
 
- Na, jūreiviai sako, jei matytumėte, kas toj Baltijoje vyksta, tikrai nekištumėte kojos... Bet iš jūsų suprantu, kad pavojaus žmogaus sveikatai nėra. 

Baltijos jūros vandens mikrobiologiniai tyrimai atliekami nuolat. Vertinant pagal biologinį užterštumą jūroje nėra pavojingų parazitų, kurie bylotų apie blogą situaciją. Tad pavojaus varpais skambinti tikrai nereikia. Be to, jūra yra vertinama ir pagal čia gyvenančius organizmus - žuvis, moliuskus. Užterštumo padidėjimas šiuo metu akcentuojamas labiau dėl to, kad atsiranda vis daugiau galimybių identifikuoti medžiagas. Jos aptinkamos nedideliais kiekiais. Beje, pastaruosius kelerius metus stebime augantį jūros užterštumą vaistais.
 
- Iš kur jie atsiranda jūroje? Poilsiautojai, besimėgaujantys saulės voniomis nusprendžia: „Šiandien vaistų nuo spaudimo negersiu“ ir meta tabletę per petį?
- Viskas kur kas paprasčiau. Didelė dalis žmonių vartoja vaistus. Jie organizme amžinai neužsilieka, o kartu su išmatomis pasišalina. Taip farmacinės atliekos per nuotekų sistemą patenka į vandens telkinius. Mūsų nuotekų valymo įrenginiai nėra pritaikyti tokioms atliekoms valyti. Be to, pasibaigusio galiojimo vaistus dažniau išmetame į šiukšliadėžę ar nuleidžiame tualete, o ne nunešame į vaistinę. Taigi jūros tyrimai atspindi mūsų įpročius. Todėl pastaruoju metu kalbėdami apie vandens telkinių taršą, dažnai minime ir atliekų tvarkymą kiekvieno namuose. Dar vienas taršos šaltinis, apie kurį kol kas mažai kalbama, bet ateityje jis sulauks vis didesnio dėmesio, - gyvulininkystės ūkiai ir veterinariniai vaistai. Tačiau čia dar reikia išsamesnių tyrimų.
 
- Ar atliekami tyrimai, kokią įtaką farmacinė tarša daro žmonių ar jūroje gyvenančių žuvų sveikatai?
- Atliekami, tačiau kol kas išsamių įžvalgų nėra. Užsienio kolegų tyrimai leidžia daryti prielaidas, jog augantys antibiotikų ir hormoninių preparatų kiekiai jūroje gali turėti įtakos žuvų lyties pasikeitimui ar jų elgsenai.
 
- Praėjusią savaitę Klaipėdoje eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pristatė Baltijos jūros taršos mažinimo strategiją. 

- Mano nuomone, gerai, kad toks susitarimas atsiranda, tačiau tikėtis greitų rezultatų nerealu. Turime suprasti, kad Baltijos jūra yra gyvas organizmas ir ta tarša iškarto nedings. Kaip ir bet kokiam organizmui, taip ir Baltijos jūrai reikia laiko savaiminiam išsivalymui. Taigi susitarimas yra viena, o jo įgyvendinimas ir rezultatai - kita. O išvadas, ar susitarime numatytos priemonės veiksmingos, matysime po gero dešimtmečio.
 
- Iš valstybės biudžeto keliams tiesti, infrastruktūrai gerinti skiriami milijonai. Tačiau, kad būtų skirtas finansavimas Baltijos jūros priežiūrai, neteko girdėti. Jūs, kaip mokslininkas, tiriantis Baltijos jūrą, jaučiate pakankamą valstybės dėmesį?
- Turime vadinamąją valstybinę Baltijos jūros stebėseną ir jai numatytą biudžetą iš valstybės. Tačiau susiduriame su problema, kad dėl finansų trūkumo nėra galimybės ištirti platų spektrą cheminių medžiagų, įskaitant ir farmacines, kurias reglamentuoja Europos Sąjungos direktyvos. Yra apie penkiasdešimt cheminių junginių, kuriuos turėtume stebėti Baltijos jūroje. Tačiau vieno mėginio tyrimas, ypač kalbant apie naujos kartos teršalus, kainuoja kelis tūkstančius. Deja, mūsų biudžetas negali jo padengti. Čia mums šiek tiek pagelbsti tarptautiniai projektai.

 

Faktas

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius (nuotr.) inicijuoja bendrą regiono šalių deklaraciją dėl taršos mažinimo Baltijos jūroje. „Mano tikslas yra, kad Baltijos jūros regiono valstybių aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai suderintų ir rugsėjo pabaigoje pasirašytų bendrą įsipareigojimų deklaraciją imtis ir įgyvendinti konkrečius veiksmus, kad Baltijos jūra nebebūtų teršiama“, – sakė V.Sinkevičius. Anot jo, deklaracija šiuo metu dar tik derinama, todėl apie konkrečias priemones kalbėti anksti, tačiau tikimasi, kad šalys susitars mažinti, pavyzdžiui, cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, nes tai – vienas didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių. Anot V.Sinkevičiaus, deklaracijoje šalys greičiausiai įsipareigos išvalyti atskiras Baltijos jūros vietas.

Pasak jo, šioje deklaracijoje numatytiems tikslams finansavimą skirs ir Europos Sąjunga. „Programa „LIFE“ ir kitos programos nuolat rėmė įvairias misijas Baltijos jūroje ir nesiruošia nieko keisti. Lygiai taip pat nedidelis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, jis taip pat skyrė pinigų taršos mažinimui“, – sakė V.Sinkevičius. Kaip teigė eurokomisaras, dar per anksti kalbėti, kiek reikės lėšų deklaracijoje numatytiems tikslams įgyvendinti. „Europos Komisija paskelbė labai aiškiai, kad Europos žaliasis kursas ir skaitmenizacija yra du pagrindiniai prioritetai naujos finansinės perspektyvos ir Europos Sąjungos atstatymo plano, kuriam skirta papildomai 750 mlrd. Eurų. Šiuo metu svarbiausias akcentas – finansavimas aplinkos apsaugai didėja ir tai padidina galimybes įgyvendinti deklaraciją“, – kalbėjo jis.
Anot eurokomisaro, bendrą deklaraciją rugsėjo mėnesį turėtų pasirašyti Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris