Įbridus į Baltiją koja nenukris, bet...

Evelina Machova
2020-07-10
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Sergej Suzdalev sako, jog Baltijos jūra užteršta panašiai kaip ir Viduržemio. Be to, mokslininkas akcentuoja, kad prie šios taršos gana stipriai prisidedame patys. Mat nemaža dalis teršalų atkeliauja iš namų ūkių. Pastaruosius metus jūroje didėja farmacinių medžiagų tarša.
Įbridus į Baltiją koja nenukris, bet...
„Vertinant pagal biologinį užterštumą jūroje nėra pavojingų parazitų, kurie bylotų apie blogą situaciją. Tad pavojaus varpais skambinti tikrai nereikia“, - sako Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Sergej Suzdalev.

- Nuolat girdime, jog Baltijos jūra viena užterščiausių. Tačiau dėl pandemijos nelabai yra galimybių prie kokios kitos nuvažiuoti. Tad kaip su tuo užterštumu, pavojinga į ją koją įmerkti ar ne?
- Žmonės ir dabar, ir anksčiau maudėsi Baltijos jūroje - nė vienas be kojos iš jos neišbrido. Gal nereikėtų gąsdinti visuomenės, nes užterštumas gali būti įvairus: atliekos, cheminė tarša ar net tokia naujovė kaip povandeninė garso tarša. Pagal cheminės taršos parametrus Baltijos jūra patenka į penketuką užterščiausių jūrų. Jame rastume ir Viduržemio jūrą, kas vizualiai mažai tikėtina - juk ji tokia graži, žydra. Penketuke yra ir Meksikos įlanka, kur prieš kelerius metus buvo stiprus naftos išsiliejimas, taip pat patenka Indijos vandenynas. Tačiau, tai nereiškia, kad įbridus neteksime kojos pirštų. Lėta Baltijos jūros vandens kaita yra viena priežasčių, kodėl ji jautri taršai. Teoriškai apskaičiuota, kad vanduo Baltijos jūroje visiškai pasikeičia tik per trisdešimt metų. Todėl papuolę teršalai išlieka ilgiau nei kitose jūrose.
 
- Na, jūreiviai sako, jei matytumėte, kas toj Baltijoje vyksta, tikrai nekištumėte kojos... Bet iš jūsų suprantu, kad pavojaus žmogaus sveikatai nėra. 

Baltijos jūros vandens mikrobiologiniai tyrimai atliekami nuolat. Vertinant pagal biologinį užterštumą jūroje nėra pavojingų parazitų, kurie bylotų apie blogą situaciją. Tad pavojaus varpais skambinti tikrai nereikia. Be to, jūra yra vertinama ir pagal čia gyvenančius organizmus - žuvis, moliuskus. Užterštumo padidėjimas šiuo metu akcentuojamas labiau dėl to, kad atsiranda vis daugiau galimybių identifikuoti medžiagas. Jos aptinkamos nedideliais kiekiais. Beje, pastaruosius kelerius metus stebime augantį jūros užterštumą vaistais.
 
- Iš kur jie atsiranda jūroje? Poilsiautojai, besimėgaujantys saulės voniomis nusprendžia: „Šiandien vaistų nuo spaudimo negersiu“ ir meta tabletę per petį?
- Viskas kur kas paprasčiau. Didelė dalis žmonių vartoja vaistus. Jie organizme amžinai neužsilieka, o kartu su išmatomis pasišalina. Taip farmacinės atliekos per nuotekų sistemą patenka į vandens telkinius. Mūsų nuotekų valymo įrenginiai nėra pritaikyti tokioms atliekoms valyti. Be to, pasibaigusio galiojimo vaistus dažniau išmetame į šiukšliadėžę ar nuleidžiame tualete, o ne nunešame į vaistinę. Taigi jūros tyrimai atspindi mūsų įpročius. Todėl pastaruoju metu kalbėdami apie vandens telkinių taršą, dažnai minime ir atliekų tvarkymą kiekvieno namuose. Dar vienas taršos šaltinis, apie kurį kol kas mažai kalbama, bet ateityje jis sulauks vis didesnio dėmesio, - gyvulininkystės ūkiai ir veterinariniai vaistai. Tačiau čia dar reikia išsamesnių tyrimų.
 
- Ar atliekami tyrimai, kokią įtaką farmacinė tarša daro žmonių ar jūroje gyvenančių žuvų sveikatai?
- Atliekami, tačiau kol kas išsamių įžvalgų nėra. Užsienio kolegų tyrimai leidžia daryti prielaidas, jog augantys antibiotikų ir hormoninių preparatų kiekiai jūroje gali turėti įtakos žuvų lyties pasikeitimui ar jų elgsenai.
 
- Praėjusią savaitę Klaipėdoje eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pristatė Baltijos jūros taršos mažinimo strategiją. 

- Mano nuomone, gerai, kad toks susitarimas atsiranda, tačiau tikėtis greitų rezultatų nerealu. Turime suprasti, kad Baltijos jūra yra gyvas organizmas ir ta tarša iškarto nedings. Kaip ir bet kokiam organizmui, taip ir Baltijos jūrai reikia laiko savaiminiam išsivalymui. Taigi susitarimas yra viena, o jo įgyvendinimas ir rezultatai - kita. O išvadas, ar susitarime numatytos priemonės veiksmingos, matysime po gero dešimtmečio.
 
- Iš valstybės biudžeto keliams tiesti, infrastruktūrai gerinti skiriami milijonai. Tačiau, kad būtų skirtas finansavimas Baltijos jūros priežiūrai, neteko girdėti. Jūs, kaip mokslininkas, tiriantis Baltijos jūrą, jaučiate pakankamą valstybės dėmesį?
- Turime vadinamąją valstybinę Baltijos jūros stebėseną ir jai numatytą biudžetą iš valstybės. Tačiau susiduriame su problema, kad dėl finansų trūkumo nėra galimybės ištirti platų spektrą cheminių medžiagų, įskaitant ir farmacines, kurias reglamentuoja Europos Sąjungos direktyvos. Yra apie penkiasdešimt cheminių junginių, kuriuos turėtume stebėti Baltijos jūroje. Tačiau vieno mėginio tyrimas, ypač kalbant apie naujos kartos teršalus, kainuoja kelis tūkstančius. Deja, mūsų biudžetas negali jo padengti. Čia mums šiek tiek pagelbsti tarptautiniai projektai.

 

Faktas

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius (nuotr.) inicijuoja bendrą regiono šalių deklaraciją dėl taršos mažinimo Baltijos jūroje. „Mano tikslas yra, kad Baltijos jūros regiono valstybių aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai suderintų ir rugsėjo pabaigoje pasirašytų bendrą įsipareigojimų deklaraciją imtis ir įgyvendinti konkrečius veiksmus, kad Baltijos jūra nebebūtų teršiama“, – sakė V.Sinkevičius. Anot jo, deklaracija šiuo metu dar tik derinama, todėl apie konkrečias priemones kalbėti anksti, tačiau tikimasi, kad šalys susitars mažinti, pavyzdžiui, cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, nes tai – vienas didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių. Anot V.Sinkevičiaus, deklaracijoje šalys greičiausiai įsipareigos išvalyti atskiras Baltijos jūros vietas.

Pasak jo, šioje deklaracijoje numatytiems tikslams finansavimą skirs ir Europos Sąjunga. „Programa „LIFE“ ir kitos programos nuolat rėmė įvairias misijas Baltijos jūroje ir nesiruošia nieko keisti. Lygiai taip pat nedidelis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, jis taip pat skyrė pinigų taršos mažinimui“, – sakė V.Sinkevičius. Kaip teigė eurokomisaras, dar per anksti kalbėti, kiek reikės lėšų deklaracijoje numatytiems tikslams įgyvendinti. „Europos Komisija paskelbė labai aiškiai, kad Europos žaliasis kursas ir skaitmenizacija yra du pagrindiniai prioritetai naujos finansinės perspektyvos ir Europos Sąjungos atstatymo plano, kuriam skirta papildomai 750 mlrd. Eurų. Šiuo metu svarbiausias akcentas – finansavimas aplinkos apsaugai didėja ir tai padidina galimybes įgyvendinti deklaraciją“, – kalbėjo jis.
Anot eurokomisaro, bendrą deklaraciją rugsėjo mėnesį turėtų pasirašyti Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichiatrijos gydytoja rezidentė: „Nei vienoje medicinos srityje nėra tiek daug bendravimo su pacientais“

    Psichiatrijos gydytoja rezidentė: „Nei vienoje medicinos srityje nėra tiek daug bendravimo su pacientais“

    Psichiatrijos gydytoja rezidentė Margarita Slabadienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja psichiatrijos rezidentūros...
    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...

    Budinti vaistinė


    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

    Sveika šeima


    Jei po žiemos priaugote svorio

    Po žiemos ne vienam pavasariniai rūbai tampa kiek ankštoki, tad artėjant šiltajam sezonui tenka sukti galvą, kaip atsikratyti priaugtų kilogramų. Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit pataria nepulti laikytis drastiškų dietų, o stengtis valgyti kuo daugiau vaisių bei daržovių.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

    Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Survivalistai
    Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
    Keletas taisyklių pavasariui
    Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica