Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Irena Degutienė teigė nesuprantanti, kam gi tos diskusijos reikalingos, jei Pagalbinio apvaisinimo įstatymas iš principo yra priimtas ir įsigalioti turės iš karto po Naujųjų metų. „Kyla klausimas, kas naujajame Pagalbinio įstatymo projekte įrašyta, lyginant jau su priimtu, kad jį reikia iš naujo svarstyti?“ - teiravosi I.Degutienė.
 
A.Matulas, argumentuodamas, kodėl šis klausimas turėtų būti apskritai išbrauktas iš komiteto darbotvarkės, teigė, jog bet kokie bandymai atidėti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimą pasės tik sąmyšį visuomenėje ir nė per nago juodymą neprisidės prie visų bendro prioriteto - demografinės situacijos gerinimo. Juolab kad tam ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Valstybinė ligonių kasa yra numačiusios finansavimą.

Savo ruožtu Seimo naujokai teigė, kad priimtame įstatyme yra nemažai klaustukų, kuriuos būtina išspręsti. Pasak Seimo narės, ilgametės Nacionalinio transplantacijos biuro vadovės gydytojos Astos Kubilienės, įstatyme numatytos kompensacijos donorams prieštarauja visai donorystės įdėjai. „Šiems donorams yra įstatyme numatytos kompensacijos, nors iki šiol nei kraujo donorams, nei inkstų, nei kitiems tokios kompensacijos nenumatytos. Kodėl išskiriame vieną sritį?“, - klausė A.Kubilienė.
 
Prezidentės patarėjos sveikatos klausimais Airos Mečėjienės teigimu, šiuo klausimu nemažai diskutuota ir su buvusiu komitetu. Didžiausia problema, kad netinkamai suprantama, kokia gi kompensacija donorams yra numatyta įstatyme. „Įstatyme labai aiškiai yra pasakyta, kad bet kokia komercinė veikla ar atlygis donorams yra draudžiami. Kompensacijos yra numatytos donorams tik kompensuojant kelionės išlaidas, tačiau tai nereiškia, kad donorui bus mokama už lytines ląsteles“, - teigė A.Mečėjienė.

---

Interviu
Kilus diskusijoms komitete dėl Pagalbinio pavaisinimo įstatymo „Lietuvos sveikata“ pasiteiravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės, kuo gi blogas priimtasis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas.

- Dėl jūsų siūlymo atnaujinti diskusijas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo tarp kolegų kilo nemenkas pasipiktinimas. Kokiuos keistinus dalykus matote priimtajame įstatyme?
- Pirmiausia kompensacijos donorams, nes iš tikrųjų visose donorystės srityse keliaujame prie nemokamos. Čia gi matome kompensaciją, nors Europos Sąjungos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl prekybos kiaušialąstėmis ir atkreipė dėmesį į Rytų valstybes, kad nesukurtume sąlygų po kompensacijomis paslėpti prekybos lytinėmis ląstelėmis. Kiaušialąstės sunkiai paimamos, pati procedūra kelia riziką moters sveikatai, todėl neturėtume šios rizikos skatinti finansinėmis priemonėmis. 

- Nemaža dalis Pagalbinio įstatymo pakeitimų buvo inicijuoti prezidentės, ir kaip teigia jos patarėja Aira Mečėjienė apie pinigines kompensacijas už donorines ląsteles niekas nekalba. Kas gi su kuo čia nesusikalba?
- Man sunku ir atsakyti, kas su kuo nesusikalba. Bet tiek organų, tiek kraujo donorams niekas nekompensuoja kelionės ar kitų išlaidų. Nors tai - gyvybę gelbstinčios priemonės. Žmonės tai daro savo iniciatyva. Savo ruožtu lytinių ląstelių donorystė gyvybės negelbsti ir nemanau, kad kompensacijos už kelionės išlaidas yra socialiai atsakinga. Tokiu atveju turėtume galvoti apie kompleksinį visų grupių donorų peržiūrėjimą, kad jie būtų traktuojami vienodai. 

- Na, gerai kelionės išlaidų kompensavimas - vienas taisytinų įstatymo objektų. Ar jų yra ir daugiau?
- Kitas dalykas, kurį aš įvardinčiau kaip probleminį, kad nebuvo išspręstas embriono ir lytinių ląstelių vežimas per sieną. Normalios transplantacijos atveju išvežti organus, audinius ar kamienines ląsteles reikia leidimo. O praėjusio Seimo priimtas sprendimas, kad lytinėms ląstelėms ir embrionams vežti leidimų nereikia. Tad norit išvengti piktnaudžiavimo būtų išmintinga padaryti tam tikrus įstatymo saugiklius. Kitose šalyse išvežimo ir įvežimo kontrolė lytinėms ląstelėms yra tokia pati kaip ir visiems kitiems organams, audiniams ar ląstelėms.

- Iš principo tai, ką sakote, suprantu, kad įstatymas kardinaliai nesikeis, tik siūlote įdiegti papildomų saugiklių?
- Mano nuomone, tai - reikalingi pakeitimai, galbūt vėliau reikės kalbėti apie Civilinio kodekso pakeitimus. Matau vieną gana didelę problemą, su kuria susidurs šeimos.
 
Dabartiniame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme yra numatyta leisti panaudoti mirusio žmogaus lytines ląsteles. Ištiesta ranka onkologiniams ligoniams, kai vyro sperma išsaugoma. Jei vyras miršta, moteris net ir po jo mirties gali susilaukti vaiko. Pačiai idėjai neprieštarauju, tačiau Seimas nepadarė Civilinio kodekso pataisų.
 
Problema ta, kad jei gimsta vaikas po tėvo mirties, pagal dabartinį Civilinį kodeksą metrikacijos biure tėvystė turi būti registruojama per metus. O pagal pagalbinio apvaisinimo įstatymą panaudoti lytines ląsteles galima nors ir po dvejų metų. Deja, tokiu atveju, registruojant vaiką metrikacijos biure, teks nurodyti, kad tėvas nėra žinomas, nors realiai kaip ir žinomas.

- Jei bus pradėtos šios diskusijos, ar gali nutikti taip, jog Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimas bus atidėtas?
- Nematau priežasčių, kodėl taip turėtų nutikti. Tikslas - tik uždengti ankstesnio Seimo paliktas spragas.