„Laidoja“ departamentus
Po tarybos pritarimo Vilniaus miesto savivaldybėje prasideda didžiulė administracijos reforma.
„Priėmėme kardinalius sprendimus, kurie Vilniaus miesto savivaldybę pakeis iš esmės – sumažės biurokratija, prioritetas bus teikiamas ne vidiniams procesams, o greitesniam ir geresniam gyventojų aptarnavimui, nepriekaištingam paslaugų teikimui. Tai –ilgalaikis tikslas, kurį mes, neabejoju, pasieksime ir patirtimi galėsime pasidalinti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis“, – sako administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Pasak jo, šiam tikslui įgyvendinti atsisakoma dešimties struktūrinių padalinių – departamentų. Nuo šiol didžiausias vienetas administracijoje tampa skyrius.
„Prieš pertvarką Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo dešimt departamentų, kuriuose buvo 43 skyriai, dar 7 skyriai, neįeinantys į departamentų sudėtį. Po pertvarkos liko 41 skyrius, visiškai atsisakėme departamentų“, - konstatavo P.Poderskis.
 
Skaičiuojama, kad nuo aukščiausio iki žemiausio administracijos darbuotojų lygio šiuo metu savivaldybėje veikia septyni laipteliai. Po reformos jų lieka tik penki, be to, esą atsiranda reali galimybė iniciatyvoms ir idėjoms greičiau pasiekti reikalingus asmenis ir tokiu būdu sparčiau virsti realiais darbais.
Panaikinus departamentų lygmenį, administracijoje ir toliau veiks juos sudaręs 41 skyrius. Pastaruosius, kaip rašoma pranešime spaudai, atliekamų funkcijų ir teikiamų paslaugų prasme galima suskirstyti į tris grupes: tiesiogiai paslaugas gyventojams ir miesto svečiams teikiantys skyriai, kaip švietimas, socialinės paslaugos; netiesiogiai paslaugas per miesto aplinką ir gerovę teikiantys skyriai, pavyzdžiui, infrastruktūros ar miesto plėtros skyriai. Galiausiai, trečia grupė, kuri užtikrins sklandų administracijos veikimą – teisės grupė, personalo skyrius.
 
Darbuotojai išvengė įspėjimo lapelių
„Per pertvarką išvengėme įspėjimo lapelių teikimo, darbuotojai iš karto gavo pasiūlymus, buvo nuolat informuojami apie vykstančius procesus“, - sakė administracijos direktorius P.Poderskis.
Kaip nurodo savivaldybės atstovai, administracijos struktūros modernizavimas atliekamas sklandžiai ir draugišku darbuotojams būdu – visiems iš karto teikiami pasiūlymai toliau tęsti karjerą savivaldybėje ir tik tuomet analizuojami individualūs atvejai, kai darbuotojai tokių pasiūlymų nepriima. Iš beveik aštuonių šimtų pateiktų pasiūlymų toliau tęsti darbus, pasak savivaldybės atstovų, tik keliolika kol kas nėra pateikę galutinio atsakymo arba jau yra pranešę, kad norės pasitraukti iš administracijos.
 
„Darbo užmokesčio fondas lieka nepakitęs. Pertvarkos tikslas – ne sumažinti darbuotojams atlyginimus, bet optimizuoti procesus, gerinti paslaugas vilniečiams ir aptarnavimo kokybę“, - pridūrė administracijos vadovas.
Nors savivaldybė žegnojasi, kad darbuotojai atleidinėjami nebus, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys tokiomis kalbomis netiki.
„Bet kokia reforma sutrikdo institucijų darbą. Žmonės vis tiek pakimba tam tikroje nežinioje. Tada pertvarkų iniciatoriai sako: „Ramiai! Visi liksite“. O iš tikrųjų viskas baigiasi tuo, kad žemesnės grandies dalyje darbuotojų sumažėja, o vadovų etatai kažkodėl ne taip drastiškai mažėja kaip kitų. Tokie pasakymai, kad etatai nemažės, yra kaip nuskausminimas prieš darant operaciją“, - skeptiškai vertina P. Urbšys.
 
Pokyčiai turi politinį pamušalą
Pasak P.Urbšio, turime valstybinių įstaigų, kuriose pokyčiai - nuolatinė būsena.
„Reformų virusas persimeta ir į savivaldybes. Be abejo, tokia kaip Vilniaus miesto savivaldybė yra apipinta visokiais departamentais ir institucijomis. Bet kai viena ar kita savivaldybė inicijuoja pokyčius, pasigendu pagrindinio kriterijaus – kiek minėtas pokytis orientuotas į paslaugos pagerinimą. Daugeliu atveju atsiranda toks burtažodis „optimizacija“. Vadinasi, yra mažinami etatai, nes tai madinga – kuo mažiau biurokratų, tuo bus geriau. Bet po to paaiškėja, kad darbo krūviai tarnautojams padidėja, o atlyginimai lieka tie patys. Be abejo, tuomet tie tarnautojai pareigas atlieka tik formaliai. Jiems nelabai rūpi imtis santykio su žmogumi. Todėl matome, kad daugelis vykstančių pertvarkų, optimizacijų baigiasi tuo, kad paslaugos kokybė nepagerėja. O susvetimėjimas tarp žmogaus ir institucijų tik gilėja“, - sako P. Urbšys.
Parlamentaras pabrėžia, jog kiekviena pertvarka reikalauja ir papildomų lėšų, kas nurašoma į būtinąsias sąnaudas.
 
„Kartais pokyčiai turi tam tikrą politinį pamušalą. Pavyzdžiui, jei sudaroma kokia nors koalicija, pagal ją, aišku, sutaria – kas, kur, kokias vietas turi užimti. Kai kurios vietos yra politinio pasitikėjimo. Bet yra kitos vietos, kurios vienaip ar kitaip reikalauja imitacinių konkursų. O kaip juos lengviausia inicijuoti? Aišku, kai darai pertvarkas, ką nors reorganizuoji.
Būna taip, kad atsisveikinama su nekompetentingais valstybės tarnautojais. Bet yra ir tendencija, kad atsisveikina su nelojaliais. Geras specialistas vienaip ar kitaip gali būti nepatogus politikoje. Ir tokiu būdu politikai visada stengiasi tokius žmones, kurie yra šiek tiek protingesni už juos, patraukti“, - sako Seimo narys.
P.Urbšys prisiminė, jog kadaise buvo pagrindžiama, kad departamentai turi atsirasti ir naujai struktūrai buvo išleisti mokesčių mokėtojų pinigai.
„Kiek ta struktūra dirba efektyviai ar neefektyviai aiškių kriterijų nėra. Dabar vėl daromos pertvarkos. Nėra kriterijų pagal ką būtų pamatuota, kuo ankstesnė pertvarka buvo efektyvi, o dabar numatoma bus efektyvesnė. Juk galima paskaičiuoti, kiek tos procedūros sutrumpėtų, kiek žmogus, susidūręs su savivaldybės institucija, pasijaustų ne kaip vaikščiojanti problema, o kaip laukiantis paslaugos gavėjas“, - sako P.Urbšys.

---

 
Komentaras
Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos viceprezidentas, Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas:

- Manau, kad tie, kurie gavo žmonių pasitikėjimą, susikuria sau darbo įrankius. O darbo įrankis būtent yra administracija ir tai - kiekvienos savivaldos reikalas.
Visada blogai vertinu struktūrinius pokyčius dėl bandymo atsikratyti vienais ar kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, pasikeitė politinės jėgos ir gal kokio skyriaus vedėjas priklauso partijai, kuri dabar yra opozicijoje. Tai - labai geras, ko gero, ir vienintelis būdas pertvarkyti skyrių, administracijos struktūrą. Gal būtų gerai įvesti teisinį reguliavimą, kas kiek laiko galėtų keistis savivaldybės administracijos struktūra? Pavyzdžiui, kas dvejus metus. Būtų neprošal.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!