Į reabilitaciją Lietuvoje – per procedūrų jūrą

Mantas Jusis
2022-09-26
Lietuvos parama Ukrainai yra visokeriopa. Nuo ginkluotės ar apmokymų kariams, iki knygų ar dviračių čia atvykusiems pabėgėlių vaikams. Parama teikiama tiek privačia iniciatyva per specialiai įsteigtus fondus, tiek ir instituciniu lygmeniu. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra viena kertinių institucijų, kurių dėka Ukrainos kariai ir pareigūnai į mūsų šalį gali atvykti reabilitacijos.
Į reabilitaciją Lietuvoje – per procedūrų jūrą
Lietuva nuo vasario 24 dienos reabilitacijos priėmė 110 Ukrainos karių ir pareigūnų. Tai trečioji pagal dydį parama (šia forma) Europoje, po Vokietijos (459) ir Ispanijos (179).

 
Pagal suteiktą pagalbą – trečioje vietoje
Pasakojimą norėtųsi pradėti nuo skaičių, kurie kelia pasididžiavimą. Lietuva nuo vasario 24 dienos reabilitacijos priėmė 110 Ukrainos karių ir pareigūnų. Tai trečioji pagal dydį parama (šia forma) Europoje, po Vokietijos (459) ir Ispanijos (179).
Tad, jei matuotume šią paramą, įkalkuliuodami ir šalies didį ar gyventojų skaičių, būtume nepralenkiami lyderiai, ir lyderiai ne simboliškai, o kartais! Taigi, gera prisiminti patarlę, jog ne ūgis, bet smūgis yra svarbiausia.
 
Ilgas kelias iki Lietuvos

Karių atvežimas nuo Lenkijos ir Ukrainos sienos yra kompleksinė procedūra, į kurią įtraukta ne viena žinyba Lietuvoje, taip pat ir šalyse partnerėse.
Kaip vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas, teiraujamės SAM kanclerės Jurgitos Grebenkovienės ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Roberto Jakimonio.
 
„Karių atvykimo ir priėmimo procese veikia „MedEvac“ – medicininės evakuacijos – algoritmas, kuris prasideda Ukrainoje. ES narės naudojasi bendrąja Ekstremalių situacijų ir informacijos sistema „Cesis“, per ją gauna įvairius pagalbos prašymus. Toliau vyksta bendradarbiavimas su Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerijos Medicininio perkėlimo ir evakavimo koordinavimo grupe, kurie atsakingi už pacientų sąrašų sudarymą ir ryšių palaikymą su Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigomis.
Taip pat naudojama ir ankstyvojo perspėjimo bei reagavimo sistemos platforma. Į ją įkeliami ir mums perduodami pacientų medicininiai duomenys bei keičiamasi aktualia informacija apie pacientą. Kol kas viskas vyko Ukrainos pusėje.
 
Kalbant apie Lietuvos pusę irgi dalyvauja daug institucijų. Gydymo įstaigos, bendradarbiaujama su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, kuri tuos duomenis įregistruoja.
Organizuoti pacientų transportavimą padeda Susisiekimo ministerija. Transportavimas, jei vykdomas kelių transportu, galimas pavienių asmenų ir grupėmis. Jei transportuojamas vienas pacientas, jį pervežti galima ir greitos pagalbos automobiliu. Grupėms dažniausiai organizuojami autobusai. Dar reikia atsižvelgti, ar pacientai patys gali judėti, sėdėti ar jiems galbūt būtina gulima padėtis“, – pasakoja Robertas Jakimonis.
 
Susisiekimo ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė patvirtino, kad ministerijos funkcija yra organizuoti Ukrainos kovotojų atvežimą iš Ukrainos į Lietuvą: „Turime sutartį su keleivių vežimo įmone, kurios pagalba vežame asmenis iš Ukrainos. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja, iš kur ir į kur bus vykdomi vežimai. Dėl efektyvaus planavimo ir geros koordinacijos vežimai vyksta sklandžiai. Susisiekimo ministerija dar organizuoja ir koordinuoja humanitarinės pagalbos pristatymą į Ukrainą. Nuo karo pradžios Ukrainą jau pasiekė 125 vilkikai su įvairiomis prekėmis, kurias surinko įvairios organizacijos.“
 
Atvykti sutrukdo ir formalumui
Pasak pašnekovo, karių, esančių SAM sistemoje, dėl kurių atvykimo jau suderinta, ir fiziškai atvykusių karių skaičiai nežymiai skiriasi. „Tam įtakos turi įvairios formalios procedūros, pavyzdžiui, netinkami dokumentai kertant Ukrainos ir Lenkijos sieną, tad ne visi priimti ir pareiškę norą gydytis kariai pasiekia Lietuvą. Šį skaičių dar padidina ir kariai, kurie neatvyko į sutartą paėmimo vietą.

 
„Paskutinėje, nesenai į Lietuvą vykusioje grupėje, per pasienį buvo nepraleista net 11 asmenų, o ankstesnėje grupėje tokių karių buvo tik du. Iš pirmosios grupės du asmenys atsisakė gydymo paslaugų, tad jie nebeatvyks. Asmenims, kurie nebuvo praleisti per pasienį ar neatvyko į surinkimo punktus, kol kas tebegalioja pasiūlymas atvykti reabilituotis į Lietuvą. Procedūros dėl jų atvykimo yra tęsiamos“, – sakė R.Jakimonis.
Pagrindinis ir pirminis kriterijus, pagal kurį sprendžiamas priskyrimas konkrečiai reabilitacijos ar gydymo įstaigai, – sužeidimų pobūdis. Pagal tai asmenys ir yra skirstomi. Toliau vyksta derinimas su pačiomis įstaigomis.
 

„Visos įstaigos, į kurias ministerija kreipėsi sutiko priimti karius gydymui arba reabilitacijai“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Kariai ir pareigūnai gydomi Palangoje, Birštone, Abromiškėse, Druskininkuose. Iš esmės visose įstaigose, kurios Lietuvoje gali teikti tokio profilio paslaugas.
 

Padėti galime kiekvienas

Kartu su sužeistais kariais gali atvykti ir jį lydintys asmenys. Jei karys bus lydimas, apie tai iš karto praneša siunčiančioji šalis kartu su medicininės evakuacijos prašymu. Lydintiems asmenins, kaip ir kitiems nuo karo bėgantiems Ukrainos piliečiams, yra ieškomas būstas tiek privačiose, tiek ir valstybės ar savivaldybės turimose patalpose.
 
„Tikrai turime paklausimų, kai privačios arba viešosios organizacijos yra surinkusios tam tikrą pinigų sumą ir nori ją skirti (karių – aut.) reabilitacijai ar gydymui. Jos kreipiasi į SAM veikiančią darbo grupę ir joms yra suteikiama informacija, ką toliau reikėtų daryti. Tiesa, tokie atvejai nėra dažni.
 
Problemų kyla nebent dėl lydinčiųjų asmenų apgyvendinimo. Lietuvoje turime apie 65 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, tad viešojo turto, skirto apgyvendinimui, turime ribotai, tad gyventojai tikrai galėtų prisidėti suteikdami laikiną apgyvendinimą, kol kariai gydomi, bei tada, kai tarp gydymo kursų tenka daryti pertraukas, kurios užtrunka apie dvi savaites. Tuo laikotarpiu turime surasti laikiną apgyvendinimo vietą tiek pacientui, tiek jo šeimos nariams. Parama tokia forma būtų tikrai reikalinga bei sumažintų įtampą ieškant apgyvendinimo vietos“, – teigė SAM kanclerė.
 
Apibendrinimui
Karas už savaitės, turbūt nė už mėnesio nesibaigs. Tad susitelkti, padėti, o svarbiausia nepavargti ir netapti abejingiems pastangų mums visiems dar tikrai prireiks. Ir tikrai ne dėl statistinių rungtynių, kas daugiau padėjo. O pirmiausia dėl mūsų visų saugumo ir solidarumo.
 
Šiuo metu kalbama, jog karas gali trukti iki kitos vasaros ar net žiemos. Šios prognozės, be abejo, reliatyvios ir keisis dar daugybę kartų. Tik norėtųsi šiuo atveju ir klysti, ir išgirsti, jog klydo ekspertai, ir karas baigtųsi anksčiau. Bet vėlgi ne bet kaip, o tik Ukrainai pačiu naudingiausiu ir pačiu geriausiu būdu.
Do Peremogi! arba iki Pergalės!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

    „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

    Naujas numeris