„Tai svarbus rezultatas ne tik mums, bet ir visuomenei, kadangi šias lėšas turime naudoti tam, kam jos ir yra skirtos – apdraustųjų žmonių gydymui, būtiniems vaistams. Ir toliau visapusiškai stengsimės, kad žalos susigrąžinimo procesas vyktų operatyviau, sklandžiau“, – BNS sakė VLK direktorius Gintaras Kacevičius.
Iš viso fondas pernai patyrė 2,7 mln. eurų žalos, 2017 metais – 2,9 mln., 2016 metais – 2,4 mln. eurų.
Pasak G.Kacevičiaus, fondui padaroma žala kasmet būna panaši ir svyruoja nedaug, tačiau už tokią sumą būtų galima išlaikyti nedidelę ligoninę.

„Ar tai daug, ar tai mažai – galiu pateikti pavyzdį. Tai yra suma, už kurią metus galėtume išlaikyti vieną nedidelę ligoninę. Pavyzdžiui, Lazdijų ar Elektrėnų ligoninę. Tiek kainuoja vieni metai. Tai turbūt nėra mažai“, – teigė VLK vadovas.
Teigiama, kad dažniausiai žala fondui padaroma, kai žmogus sužaloja kitą žmogų, už kurio gydymą ligonių kasos sumoka fondo lėšomis, taip pat ir už eismo įvykiuose padarytą žalą. 
 
„Paskui jau regreso tvarka kaltininkas turi grąžinti tas gydymo išlaidas į fondą. Tai šitie atvejai yra dažniausi, jų yra daugiau nei pusė. Prie jų galima pridėti ir kitą atvejį, kai žala padaroma per eismo įvykius ir nukentėjusysis gydomas – mes sumokame, o paskui tą žalą atsiimame iš kaltininkų“, – sakė G.Kacevičius.
Jis teigia, kad abi šios grupės sudaro tris ketvirtadalius visų žalos atvejų, tačiau būna ir atvejų, kai žmonės užsienyje pasinaudoja negaliojančia Europos sveikatos draudimo kortele ir jiems suteikiama pagalba. Tokiu atveju gydymas apmokamas fondo lėšomis, vėliau pinigai išieškomi iš negaliojančia kortele pasinaudojusio žmogaus.
„Yra toks Kauno pavyzdys, kai žmogus Šveicarijoje 2016 metais kreipėsi ir gavo pagalbos už 15 tūkst. eurų, bet pasinaudojo kortele neteisėtai, nes ji nebegaliojo. Šis atvejis – išskirtinis. Turbūt brangiausias mūsų kelerių metų istorijoje“, – teigė VLK vadovas.