Dievagojasi, kad dirbs iš idėjos
Remiantis projektu, būtų leidžiama patalpas panaudos sąlygomis gauti nevyriausybinėms organizacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą bei nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems. Seimas po pateikimo pritarė tokioms sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovės Astos Kubilienės ir kitų „valstiečių“ parengtoms pataisoms. Toliau jas svarstys Seimo komitetai.
 

„Bet kas negali teikti paliatyvios pagalbos paslaugų ypač sunkios būklės ligoniams. Reikalingi itin aukštos medicininės kvalifikacijos specialistai ir itin gerai tam pritaikytos sąlygos. Pagal mūsų galiojančius teisės aktus, paliatyvioji pagalba teikiama iš PSDF biudžeto lėšų tiems žmonės, kurių būklė medicininė prasme nepaprastai sunki. Tad yra reikalinga infuzoterapija, deguonies terapija, atsiurbėjai, aukštos kvalifikacijos gydytojai, itin kompetentingos slaugytojos, šiuolaikinė medicininė įranga ir labai gerai tam pritaikytos palatos. Bet kur teikti tokias paslaugas pakankamai sudėtinga“, - sako Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.

 
Anot jos, nėra taip paprasta įkurti hospisą, koks jis turėtų būti iš tikrųjų, nes vien psichologiškai palaikyti žmogų už rankos, kai jis merdi, dūsta, kai yra reikalinga vaistų ir medicininė pagalba, neužtenka. Juolab nė viena visuomeninė organizacija nedirbs be ekonominių išteklių.
„Dabar yra mada: keli žmonės sugalvojo ale visuomeninę organizaciją, įsiregistravo ir jau teiksime paslaugas. Šešiolika metų buvau Panevėžio rajono tarybos narė. Prisimenu, kaip visos dievagodavosi, kad dirbs iš idėjos. Bet kai pradeda dirbti, pamato, kad vien idėjos neužtenka, o dar reikia lėšų. Tuomet vėl eina į savivaldą ir prašo pinigų, nes kitaip neišgyvens“, - sako V.Grigienė.
Pasak jos, valstybė visų pirma tegul įvertina, kokį tinklą turi savivaldos, valstybiniu lygmeniu ir, jeigu pamatys, kad tokių paslaugų poreikis didžiulis, o esamo institucijų tinklo neužtenka – tegul lengvai kuriasi nevyriausybinės organizacijos ir teikia tokias paslaugas. „Bet aš, kaip profesionalas, daug metų dirbantis sveikatos sektoriuje, pasakysiu: nevyriausybinė organizacija iš labdaringų intencijų nesukurs tokio aukšto lygmens paslaugų, kurias teikia valdiškos institucijos turėdamos užtikrintą stabilų finansavimą“, - sako V.Grigienė.
 
Sunku privilioti žmones
Savo ruožtu Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos narys Marius Čiurlionis mano, kad nelabai kas veršis kurti hospisų, nes tai, anot jo, pakankamai griežtai reglamentuota veikla.
„Neįsivaizduoju, kaip būtų sprendžiama personalo trūkumo problema, nes prisivilioti žmones dirbti į paliatyviąją pagalbą tikrai pakankamai sunku. O jei atsirastų Vilniuje kokie penki šeši hospisai, nepatenkintų paliatyvių pacientų poreikių. Įvairiais skaičiavimais, hospise dažniausiai būna nuo septynių iki keturiolikos žmonių. O žmonių, kuriems realiai reikia tokios pagalbos, nuo šimto tūkstančių yra apie penkiasdešimt žmonių. Tad jei Vilniuje yra pusė milijono gyventojų, turėtume užtikrinti hospiso skaičių dviem šimtams penkiasdešimt žmonių. Tad jei atsirastų dar keli papildomi, tikrai nieko blogo tame nematau”, - sako M.Čiurlionis.
 
Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebotariova taip pat mano, kad darbo turėtų užtekti visiems, nes yra labai daug žmonių, kuriems reikalinga tokia pagalba.
„Jei ir skirtų patalpas, privatūs centrai nelabai dygsta. Todėl, kad tai nėra ta sritis, kur privatūs steigėjai labai supultų, nes didelio pelno čia nepadarysi. Pasižiūrėkite, kaip hospisai skinasi kelią: dažniausiai privačiomis iniciatyvomis, per religines bendrijas. Su esamais įkainiais stebuklo nepadarysi“, - sako Vilkpėdės ligoninės vadovė.
„Palaikomojo gydymo ir slaugos lovų Klaipėdos mieste prisikūrė daug. Atsidarė ir privačios įstaigos, Respublikinėje ligoninėje duris irgi atvėrė didžiulis skyrius. Praktiškai poreikis yra patenkinamas, nes nėra neužsipildę. Mano nuomone, jei nebus finansavimo, hospisai stovės tušti. Jų gali atsirasti labai daug, bet viskas remiasi į finansavimą, kuris priklauso nuo Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų“, - sako Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Danguolė Marytė Drungilienė.
 
Laukia Vyriausybės išvados
Šiuo metu nemokamai patalpas gali gauti asociacijos bei labdaros ir paramos fondai, kurių tikslas yra užtikrinti vaiko ir šeimos gerovės apsaugą, teikiantys pagalbą neįgaliesiems, socialinėje atskirtyje esantiems asmenims, pacientų teisių gynimo organizacijos ir pan.
„Pateikiau įstatymų projektą, kad savivaldybės galėtų panaudos sutartimi skirti patalpas krizinio nėštumo centrams, ir paliatyvios pagalbos centrams – kalbu apie hospisus, - organizacijoms, kurios dirba ir teikia nemokamai ir visiems naudingas paslaugas. Tenka apgailestauti, kad Ingrida Šimonytė paprašė Vyriausybės išvados, kas visiškai nesuprantama. Juk šis įstatymų projektas vienbalsiai buvo priimtas bendru sutarimu. Ką darysi, sugaišime daugiau laiko“, - „Lietuvos sveikatai“ aną savaitę sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

---

 
Komentaras
Seimo narė Ingrida Šimonytė:

- Kol kas nesvarstėme projekto, nes laukiame Vyriausybės išvados. Ką tik buvo Turto disponavimo įstatymas peržiūrėtas iš esmės Vyriausybės iniciatyva. Ten buvo nustatytos išimtys ir galimybės gauti turtą panaudos pagrindais įvairiems nevyriausybinio sektoriaus subjektams, įstatyme aprašytais pagrindais. Kur buvo sveikatos apsaugos ministras tuo metu, kai Vyriausybė svarstė įstatymo projektą su šiais pasiūlymais, nežinau. Nes vienas minėto projekto teikėjų yra sveikatos apsaugos ministras. Visada gražu, kai klausimai yra išsprendžiami, kada įstatymas yra peržiūrimas iš esmės. O dabar... Ką tik priėmėme didelį paketą pataisų, nepraėjo nė dvi savaitės ir vėl kaitaliojame įstatymą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!