- Įstaigai vadovaujate daugiau nei metus. Ar jau užteko laiko pažinti platų darbo barą? Koks jūsų vadovavimo stilius?
 
- Pavadinčiau jį demokratinio ir transformacinio vadovavimo deriniu. Man svarbiausia įtraukti komandą į sprendimų priėmimą, suteikti darbuotojams laisvę ir atsakomybę, skatinti jų savarankiškumą. Tikiu, kad geriausi sprendimai gimsta bendradarbiaujant, todėl aktyviai deleguoju užduotis, pasitikiu komanda ir skatinu bendrus sprendimus.
Esu įsitikinęs, jog organizacija turi nuolat judėti į priekį, diegti inovacijas, efektyvinti procesus ir skaitmenizuotis. Transformacinis vadovavimas man reiškia ne tik pokyčių skatinimą, bet ir įkvėpimą komandai: siekiu, kad darbuotojai matytų aiškią organizacijos viziją ir ja tikėtų. Nuolat motyvuoju komandą ieškoti geresnių sprendimų, skatinu kūrybiškumą ir lyderystę.
Be to, svarbus ir asmeninis dėmesys darbuotojams: domiuosi jų stiprybėmis, karjeros tikslais ir stengiuosi sudaryti sąlygas nuolatiniam tobulėjimui. Vadovo užduotis nėra tik vadovauti – svarbu būti lyderiu, kuris supranta ir palaiko komandą, ugdo pasitikėjimą ir skatina augti kartu, todėl nekuriu hierarchinių barjerų. Rūpinamės bendruomeniškumo skatinimu instituto viduje, darbuotojų pasitenkinimu. Siekdami juos motyvuoti šiemet esame numatę nemažai renginių, iniciatyvų, ekskursijų, išvykų, mokymų, apklausų. 
 
- Kokių pirmųjų rezultatų pavyko pasiekti?

- Vienas pirmųjų sau keltų uždavinių buvo geriau pažinti ir integruoti prieš dvejus metus instituto dalimi tapusias įstaigas: Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos, Valstybinį psichikos sveikatos bei Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrus. Pirmiausia atlikome funkcijų analizę, skatinome centrų bendradarbiavimą ir siekėme funkcijų efektyvinimo. Tai leido parengti reorganizacijos projektą. Sukūrėme naują organizacijos identitetą ir paslaugų tobulinimo planą, kuris orientuotas į skaitmenizaciją, inovacijas bei efektyvesnį paslaugų prieinamumą. Ypač didelį dėmesį skyrėme vidinei ir išorinei komunikacijai. Suskaitmeninome mokslinį žurnalą „Visuomenės sveikata“, plėtojame skaitmeninio raštingumo mokymus darbuotojams ir visiškai perėjome prie elektroninių dokumentų valdymo sistemos, laikydamiesi tvarumo principų.
Daug dėmesio skyrėme ir darbuotojų atsakomybės didinimui, skatindami juos tapti ne tik savo srities specialistais, bet ir inovacijų, veiklų bei paslaugų ar produktų vadovais.
Efektyvinome darbuotojų paieškos, atrankos bei naujokų adaptacijos sistemą. Sukūrėme darbuotojų paieškos ir samdos procesą – kiekvienam naujokui parengiamas individualus adaptacijos planas, kuris padeda greičiau integruotis į organizaciją. Taip pat pradėjome vykdyti darbuotojų išėjimo pokalbius, kad galėtume identifikuoti sritis, kuriose dar galime tobulėti. Skatindami organizacijos augimą, aktyviai dirbame su studentais – kuriame profesinių praktikų sistemą jauniems talentams pritraukti.
Pradėjome įgyvendinti keletą pažangos projektų, kurie turės ilgalaikį poveikį visuomenės sveikatai. O su tęsiamu projektu „Neįtikėtini metai“ mūsų šalies sėkmės istorija tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms!
IT technologijų darbo baras Institute taip pat gausus – adaptavome dirbtinio intelekto įrankį, kuris padės žiniasklaidos atstovams patikrinti jų kuriamo turinio atitiktį Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijoms savižudybių tematika. Sukurtos kelios nemokamos mobiliosios programėlės: „AntibLT“ skirta padėti gydytojams tikslingai skirti antibiotikus, o pacientams atsakingai juos vartoti. Programėlė„Mityba365“skirta suskaičiuoti maistinių medžiagų ir energijos suvartojimą.
 
- Institutas išgyvena ne vieną reorganizaciją. Turbūt ir jūs prie jų prisidėsite?
 
- Būtinybė optimizuoti Higienos instituto veiklą išryškėjo po 2022-aisiais įvykdytos reorganizacijos, kai buvo sujungtos kelios sveikatos priežiūros įstaigos. Todėl šiemet atnaujiname administracinę struktūrą ir pareigybių sąrašą, siekdami aiškesnio darbo pasidalijimo, efektyvesnės vadybos ir geresnio resursų panaudojimo.
Diegsime ir plėsime inovacijas, įsteigsime Teisės ir personalo skyrių, kuris užtikrins geresnį teisinį ir žmogiškųjų išteklių valdymą, sujungsime padalinius, taip optimizuodami darbo krūvį ir efektyvindami jų funkcijas, standartizuosime procesus, kad įstaigos veikla būtų skaidresnė ir efektyvesnė, skirsime dėmesį mokymų kokybei.
Mūsų tikslas – suformuoti ilgalaikę Instituto vidinę veiklos strategiją. Jau šiemet planuojame atnaujinti misiją, viziją ir vertybes, atlikti strateginių krypčių analizę bei parengti vidinės veiklos strategiją 2026-2030 metams. Lyderystė – žinojimas, kur link einame.
 
- Kaip sekasi bendradarbiauti su kitomis institucijomis, sveikatos biurais, savivaldybėmis?
 
-  Bendradarbiavimas yra vienas iš Higienos instituto veiklos prioritetų. Visuomenės sveikatos biurams rengiame sveikatos stiprinimo priemonių ir ligų prevencijos metodines rekomendacijas, organizuojame mokymus specialistams. Vadovaujame vykdant gyventojų sveikatos stebėseną ir analizuojant duomenis apie ligų paplitimą bei sveikatos rodiklius. Didiname bendrą duomenų prieinamumą, kad savivaldybės ir jų sveikatos biurai galėtų efektyviau planuoti prevencines priemones. 
Su visuomenės sveikatos biurais bendradarbiaujame ir projektinėse veiklose, pavyzdžiui, vykdydami jau minėtą projektą „Neįtikėtini metai“. Savižudybių prevencijos koordinatoriams teikiame metodinę pagalbą, koordinuojame „socialinio recepto“ veiklą, psichologinės gerovės paslaugas.
Kartu rūpinamės Instituto– kaip ekspertinės, inovatyvios, jauniems talentams patrauklios įstaigos – įvaizdžio kūrimu. Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu rengiant visuomenės sveikatos specialistus. Apie mūsų misiją – kurti sveikesnę Lietuvą – aktyviau informuojame socialiniuose tinkluose.
 
- Galbūt šie darbai susiję ir su naujosios sveikatos apsaugos ministrės, kuri yra visuomenės sveikatos specialistė, lūkesčiais?
 
- Ministrės lūkesčiai sutampa su mūsų užsibrėžtais tikslais – kad Institutas taptų pažangiu analitikos ir poveikio vertinimo centru, kuris aktyviai prisidėtų prie Lietuvos sveikatos sistemos formavimo. Vadinasi, turime ne tik rinkti ir analizuoti duomenis, bet ir gebėti sprendimus priimančioms institucijoms greitai pateikti aiškias įžvalgas, pagrįstas patikimais rodikliais ir moderniomis vertinimo metodikomis. Tai – didelė atsakomybė, bet kartu ir galimybė Higienos institutui tapti dar stipresniu, labiau matomu kompetencijų centru. 
Vienas pagrindinių uždavinių – greitos analizės metodų taikymas, kuris leidžia operatyviai įvertinti politikos, reformų ar sveikatos sistemos pokyčių poveikį. Taigi, mūsų vertinimai turi būti ne tik greiti, bet ir validūs, paremti įrodymais bei skirti realiems sprendimams priimti, o ne tik akademinei analizei. 
Institutas taip pat turi tapti žinių ir duomenų analitikos centru, sprendimų priėmėjams rengiančiu strategines įžvalgas ir politikos apžvalgas. Tai padės ne tik priimti pagrįstus sprendimus, bet ir kurti tvarias sveikatos politikos kryptis, pagrįstas duomenimis bei mokslu. 
 
- Kokie šių metų pagrindiniai iššūkiai?
 
- Norime dar daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui. Institutas pasižymi ne tik stipriu metodiniu vadovavimu, ekspertinių duomenų rinkimu ir apdorojimu, tačiau siekiame megzti glaudesnius ryšius su plačiąja visuomene. Turime sukaupę daug ekspertinių žinių apie tai, kaip kurti sveikesnę visuomenę ir gyventi sveikiau– norime jomis dalintis, būti atviresni. 
Sveikesnė Lietuva man nėra tik strateginis tikslas – tai asmeninis mano įsitikinimas ir vertybė. 
Būtent dėl to siūlysiu Higienos institutui tapti vienijančiu veiksniu naujoje kasmetinėje konferencijoje, kuri būtų platforma ne tik aptarti aktualiausias sveikatos politikos kryptis, bet ir kartu su ekspertais, mokslininkais, visuomenės sveikatos biurais bei kitomis suinteresuotomis grupėmis brėžti konkrečius veiksmus geresnei visuomenės sveikatai. 
Šie metai Higienos institutui yra itin reikšmingi – vykdome struktūrinius pokyčius, stipriname analitines kompetencijas ir siekiame gerinti bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis.

---

 
Dosjė
Š.Alasauskas Higienos institutui vadovauja nuo 2024 m. pradžios. Institute pradėjęs dirbti 2013 m., užėmė vairias pareigas: vadovavo Biostatistinės analizės skyriui, vėliau – Registrų skyriui, taip pat buvo atsakingas už vairių projektų įgyvendinimą.
 
Š.Alasauskas turi darbo patirties nacionaliniame, savivaldybės, privačiame, akademiniame ir nevyriausybiniame sektoriuose, visuomenės sveikatos srityje.
 
Yra baigęs visuomenės sveikatos bakalauro ir magistro studijas bei yra mokslų daktaras. Lietuvos sveikatos mokslų universitete jis apsigynė biomedicinos mokslų, visuomenės sveikatos krypties daktaro disertaciją. Tame pačiame universitete dėsto bei vykdo mokslinę veiklą aplinkos ir profesinės rizikos veiksnių poveikio sveikatai srityse.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!