- Nacionalinis vėžio institutas tapo viešąja įstaiga, turinčia net tris dalininkus. Tai – logiškas sprendimas? Jūsų vertinimu, ar instituto savarankiškumui iškilo grėsmė?
- Taip jau susiklostė, kad politikų ir kai kurių medikų interesas vienintelei šalyje specializuotai onkologijos ligų gydymo ir mokslo įstaigai atsirado ne šiandien, o prieš gerą dešimtmetį. Per praėjusį dešimtmetį keitėsi bent keli NVI vadovai, keitėsi ir jų pozicijos nuo pritarimo jungimuisi, pasirašymo solidžių bendradarbiavimo sutarčių bei kategoriško prieštaravimo. Tai tęsiasi iki šiol. Suprantama, kad ilgainiui tai neigiamai atsiliepė NVI kolektyvo sveikatai.
Dabartinės permainos NVI akivaizdžiai patvirtina, kad viešosios įstaigos statusas naujiems dalininkams sudarys galimybę įgyvendinti istorijos patikrintą scenarijų, tai yra patiems prašant prisijungti prie kitos gydymo įstaigos. Ir tai bus daroma be jokio mokslinio pagrindimo, konkrečių garantijų, įrodančių, pagrindžiančių naudą pacientams. POLA dar 2021-aisiais kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas prašydami nepriimti skubotų sprendimų dėl Nacionalinio vėžio instituto pertvarkos. POLA organizacijos vieningai sutaria – dėl to labiausiai nukentėtų onkologiniai pacientai, prastėtų jų gydymo kokybė. Manau, itin svarbu, kad NVI išliktų specializuotu daugiaprofiliniu vėžio kompetencijos centru, savo bazėje apjungiančiu mokslą ir kliniką, nes tik taip galima pasiekti proveržio vėžio išgyvenamumo, gydymo ir gyvenimo su onkologine liga srityse.
 
- Ar sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir jo komanda stengiasi įsiklausyti į tai, ko reikia onkologiniams pacientams?
- Du kartus buvome susitikę su ministru. Pirmas susitikimas buvo gana formalus. Aptarėme onkologijos finansavimo, eilių, vaistų prieinamumo ir kompensavimo problemas bei prevencinių ankstyvos diagnostikos programų nepatenkinamą vykdymą. Pageidavome, kad POLA būtų kviečiama dalyvauti ankstyvuose teisėkūros etapuose. Išsakiau nuomonę ir dėl instituto jungimosi, ir dėl žaliųjų koridorių pirmą kartą susirgusiems onkologiniams pacientams. Kažkodėl turime penkias ligonines, kuriose yra gydomi onkologiniai pacientai, bet kai kuriose jų onkologinių ligų gydymo apimtys labai mažos ir, mūsų nuomone, gydymo kokybė žymiai prastesnė, palyginti su NVI, kur sutelktos tiek mokslo, tiek klinikinės į vėžio gydymą orientuotos pajėgos.
Antras susitikimas su ministru vyko Vilkaviškyje. Ten buvo suvažiavę mūsų organizacijos nariai, kurie gana emociškai įvardijo problemas, o ministras atsakinėjo į klausimus. Patiko tai, kad ministras žino situaciją ir turi savo požiūrį į esamų problemų sprendimą. Bet jų įgyvendinimas, deja, stringa dėl biurokratinio aparato.
 
- Kokie šie metai buvo jums, POLA organizacijos prezidentui, bei sergantiesiems onkologinėmis ligomis?
- Po dviejų metų pertraukos grįžau prie POLA vairo. Manau, kad daugiametė mano darbo patirtis organizacijos valdybos nario ir viceprezidento pareigose padėjo nesunkiai susigaudyti situacijoje ir su puikia komanda tęsti darbus. Kas man buvo nauja grįžus į POLA? Tai gerai „sustyguota“, draugiška ir motyvuota komanda, kuriai vadovauja POLA direktorė Neringa Čiakienė. Iš svarbesnių praėjusių metų darbų reikėtų paminėti suaktyvintą Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo ir onkologinės pagalbos organizavimo stebėsenos tarybos veiklą, kai kiekvieną mėnesį susitikinėdami, aktyviai teikdami pastabas ir siūlymus pasiekėme, kad būtų iš esmės atnaujintas Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014-2025 metų programos įgyvendinimo 2023-2025 metų priemonių planas. POLA teikė siūlymus Seimo sveikatos reikalų komitetui ir Sveikatos apsaugos ministerijai svarstant teisės aktų projektus dėl vykdomos sveikatos sistemos reformos, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumo onkologiniams pacientams, žaliųjų koridorių pacientams, pirmą kartą susirgusiems onkologinėmis ligomis, eilių konsultacijoms dėl gydymo ir kitų klausimų. POLA atstovai dalyvauja SAM darbo grupėse sprendžiant vaistų prieinamumo ir kompensavimo klausimus, dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo, teisinio reguliavimo ex post vertinimo. Vis dėlto pagrindinis POLA dėmesys yra skiriamas mūsų bendruomenės nariams.
 
- Onkologijai skirtuose renginiuose vis išnyra klausimas: ateina imunoterapija, tačiau valstybė jos nekompensuoja...
- Tai yra brangus gydymo metodas ir kai kuriuos inovatyvius vaistus valstybė iš lėto pradeda kompensuoti. Bet yra kita problema: kaip efektyviai panaudoti imunoterapijai skirtus vaistus, nes mūsų chemoterapeutams (imunoterapija vis tiek yra priskiriama prie chemoterapijos) yra užrištos akys. Jie negali parinkti tikslinių vaistų, nes kiekvienas žmogus yra individualus. Gydytojams reikia, kad prieš tai būtų atliekami genetiniai molekuliniai tyrimai, po kurio galima nustatyti, koks vaistas yra geriausiai tinkantis. Labai norėtume, kad tokių tyrimų galėtų būti daugiau ir jie būtų apmokami Valstybinės ligonių kasos. Dėl kelių jų kompensavimo chemoterapeutai gavo leidimą, bet tai tėra lašas jūroje. Dabar gi išmėginama keletas vaistų, kol atrenkamas tas, kuris duoda geriausią gydymo efektą onkologine liga sergančiam pacientui.
 
- Sakėte, prevencinių ankstyvosios vėžio diagnostikos programų rezultatai dar netenkina. Ko trūksta?
- Trūksta noro jas vykdyti, nėra atsakomybės, netinkama vadyba ir kontrolė, vis dar nėra sisteminių įrankių, pavyzdžiui, e-sveikatos posistemės „uždegančios raudoną lemputę dėl laiku nepasitikrinusių asmenų“. Jau daugiau nei prieš metus NVI yra pateikusi siūlymą SAM nuo 50 iki 45 ankstinti moterų amžių, kurioms kas dvejus metus skiriamas profilaktinis mamografijos tyrimas, tačiau sprendimai dar nepriimti. Tačiau tikiu, kad vėžio ligą kaip prioritetinio dėmesio reikalaujančią iškėlus į ES lygį, vykdant ES kovos su vėžiu planą neišvengiamai pajudės reikalai ir pas mus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!