Sulaukia tarptautinio susidomėjimo
 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos suvažiavimai – jau tris dešimtis sveikatos įstaigų lyderių debatų ašis, pritraukianti ir aukščiausių sveikatos sistemos vedlių dėmesį.
 
„Sulaukti sveikatos apsaugos ministro dėmesio, ypač tokiu laikotarpiu, kai daugelio įstaigų finansinė situacija sudėtinga, rodo, kad sąjunga turi reikšmingo svorio. Domėjimasis organizacijos veikla ir naujų narių įstojimas rodo, kad mūsų branduolys tik stiprėja“, – sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos laivo vairą laikantis K.Štaras.
 
„Reformų akivaizdoje vadovai ypač užimti, dažnai patiria spaudimą didinti atlyginimus, lydi ir vadinamasis „bosingas“, kai vadovus spaudžia steigėjai, kad gydymo įstaigoje būtų užtikrintas paslaugų teikimas“, – mintį tęsia sąjungos prezidentas. LGVS tampa platforma, kaip šias problemas išspręsti. Į suvažiavimus atvykstantys svečiai ne tik įsiklauso į sąjungos narių nuomonę, bet ir ruošdami teisės aktų projektus laukia pastabų.
 
Sąjungos svorį gydymo įstaigų vadovų akyse, sako K.Štaras, išduoda aštrūs klausimai, įžiebiantys dar aštresnes diskusijas.
 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga netrukus sulauks tarptautinio dėmesio. Pieš akis – Lietuvoje organizuojamas Pasaulinis gydytojų vadovų sąjungos kongresas, kuriuo susidomėjimas ypač didelis.
 
„Atvyks pranešėjai iš kitų šalių, sulauksime užsieniečių gydymo įstaigų vadovų, kurie dalinsis patirtimi. To nenupirksi už jokius pinigus. Išgirsime, kaip kitose šalyse sprendžiamos sveikatos sistemos problemos ir kaip jas sprendžia įstaigų vadovai, kokias taiko naujas technologijas“, –apie LGVS organizuojamą tarptautinį kongresą pasakoja pašnekovas.
 
Problemas sprendžia globaliu mastu
 
Sąjungos tarybai pirmininkauti perrinktas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus įsitikinęs – dalyvauti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos veikloje gydymo įstaigų vadovams yra neįkainojama patirtis, o ypač ji naudinga ir reikalinga neseniai vadovų karjerą pradėjusiesiems.
 
„Prieš daugiau nei dvidešimt metų pradėjęs vadovavimo karjerą ir įstojęs į Gydytojų vadovų sąjungą iš kolegų gavau nepaprastai daug informacijos, profesinės ir gerosios asmeninės patirties, Tai padėjo man užaugti kaip vadovui. Vienas negali išmanyti visų su sveikata susijusių vadovavimo subtilybių. Negali ir izoliuotis įstaigos problemas spręsdamas vien tik su kolektyvu. Tai būtų sunku. Neįsivaizduoju, ir ar įmanoma. Visos problemos yra susijusios su globaliomis sveikatos sistemos tendencijomis“, – įsitikinęs D.Steponkus.
 
Gydytojų vadovų sąjungoje tam tikslui nariams yra organizuojamos įvairios konferencijos, skaityti pranešimus kviečiami garbūs svečiai, tarp kurių apsilanko ir sveikatos apsaugos ministras, Valstybinės ligonių kasos vadovas, kiti aukščiausios valdžios atstovai. Šie ne tik pristato naujausią ir aktualiausią informaciją, bet ir suteikia galimybę pabendrauti betarpiškai, pasitarti rūpimais klausimais.
 
„Vadovų sąjunga – platforma, kur gydymo įstaigų vadovai gali patogiai prieiti prie svarbiausių sveikatos sistemos vedlių. Paprastai nedidelės rajoninės gydymo įstaigos vadovui nuvykti pas ministrą pasitarti rūpimu klausimu būtų per sudėtinga – vargu, ar įmanoma. O čia problemas gali išsakyti niekieno netrukdomas. Aukšti pareigūnai – taip pat žmonės: jie girdi ir įsiklauso, ką sako jų kuriamos sveikatos sistemos vedliai. Norint, kad tave išgirstų, reikalinga platforma“, – naudą pabrėžia D.Steponkus.
 
„Tuos, kurie taikosi į gydymo įstaigų vadovo pozicijas, raginu pasidomėti, ką veikia mūsų sąjunga ir prie jos prisijungti. Organizacijų veikia labai daug, o mes išsiskiriame, kad vienijame įvairių sričių atstovus – čia yra tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus, pirminio, antrinio, tretinio lygio gydymo įstaigų atstovų, rajono, regiono, respublikos pavaldumo gydymo įstaigų“, – pabrėžia D.Steponkus.
 
Diskusijų centre – atlyginimų kėlimo pasiutpolkė
 
Šįkart gydytojų vadovų sąjungos suvažiavimo epicentre – viešojoje erdvėje aktyviai aptarinėjamas gydytojų atlyginimų klausimas. Dabar tarp gydymo įstaigų justi tikros varžytynės, kuri išgalės medikui pasiūlyti didesnį darbo užmokestį. Tai, aišku, sukelia problemų ne tik viešajam sektoriui, bet ir privataus kapitalo gydymo įstaigoms.
 
„Kartais gydytojų lūkesčiai prasilenkia su ekonominėmis galimybėmis. Medikų bendruomenei vertėtų nesukelti pernelyg didelių lūkesčių, kad tai nesukeltų neigiamos reakcijos. Atlyginimų kėlimas turėtų būti susijęs su geromis emocijomis, o dabar tampa ginčų, pykčių, neįgyvendintų lūkesčių objektu“, – vienas per kitą akcentavo gydymo įstaigų vadovai.
 
Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Danguolė Kondratenkienė sako, kad atlyginimų kėlimo pasiutpolkė ypač juntama regionuose. Jei norima tai pagaliau pažaboti, vadovė siūlo palikti laisvę kelti atlyginimus, kiek įstaiga yra pajėgi. O iš ministro įsakymo, jos nuomone, vertėtų išimti reglamentavimą kelti dešimt procentų atlyginimus prie siekiamų įstaigos rodiklių.
 
„Jei būtų centralizuotas apmokėjimas, jam pritarčiau. Kartais net nežinai, ką daryti. Specialistų nėra, todėl ir stengiesi tiesiog tenkinti įgeidžius – duoti tiek, kiek jie nori. Reikėtų galvoti apie valstybinį paskirstymą, nes regionuose specialistų stinga, o didmiesčiai verčiasi geriau“, – aktualijomis dalinosi D.Kondratenkienė.
 
Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vadovas Evaldas Navickas siūlė pagal šakinę sutartį nustatyti kriterijų – bazinį užmokesčio dydį ir atlyginimą skaičiuoti ne už atvykimą į darbovietę, o už atliktą darbą.
 
„Darbo užmokestis, priklausantis nuo atliekamo darbo, motyvuoja darbuotojus, gali sudaryti sąlygas uždirbti daugiau, ką akivaizdžiai liudija kai kurių įstaigų pavyzdžiai. O darbuotojų stygiaus problema – giluminė. Klaidų padaryta dar ruošiant specialistus, ypač slaugos. Iš jų buvo reikalauta matematikos žinių. Gal ampules ir reikia suskaičiuoti, bet tai – aritmetika“, – siūlė atsisakyti perteklinio reikalavimo būsimiems studentams, taip atveriant jiems platesnius kelius į slaugos studijas E.Navickas.
 
Vadovų dėmesio sulaukė ir šlubuojanti išankstinė pacientų registracijos informacinė sistema IPR, PVM apmokėjimo tvarka, duoklę gavo slaugytojai ieškant glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo gydymo įstaigose bei kiti gydymo įstaigoms aktualūs klausimai. Naujienomis pasidalinti ir atsakyti į rūpimus klausimus į suvažiavimą atvyko ministras Aurimas Pečkaukas, VLK direktorius Gytis Bendorius, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovas Tadas Žentelis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!