Gydydami plaučių vėžį pečius surėmė su genetikais

Deimantė Gruodė
2021-11-19
„Genetikai – kaip brangūs giminaičiai, kuriuos visada norime matyti“, - sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotojas klinikai krūtinės chirurgas prof. dr. Saulius Cicėnas. Laboratorijose atliekami molekuliniai genetiniai tyrimai gydytojams onkologams palengvina darbą, padeda parinkti labiau pritaikytą individualizuotą gydymą kiekvieno paciento atveju ir, be abejo, atitinkamai pasiekti daug geresnių rezultatų – pratęsti paciento išgyvenamumą netgi esant vėlyvajai ligos stadijai.
Gydydami plaučių vėžį pečius surėmė su genetikais
„Nacionaliniame vėžio institute turime visą paletę inovatyvių preparatų ir juos sėkmingai taikome netgi esant išplitusiam arba vietiškai išplitusiam plaučių vėžiui gydyti. Be to, yra atliekama nemažai tarptautinių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauja ir mūsų pacientai – jiems pasiekiami dar šiuolaikiškesni gydymo būdai, nelaukiant, kol gydymas nauju vaistu bus kompensuojamas Lietuvoje“, – pasakoja gydytojas krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas.

Gerėjantys išgyvenamumo rodikliai
Lapkritis – plaučių vėžio žinomumo mėnuo. Kaip sako gydytojas krūtinės chirurgas prof. dr. S. Cicėnas, plaučių vėžys vis dar blogąja prasme skina laurus tarp onkologinių ligų – mirtingumas nuo šios klastingos ligos, kasmet nusinešančios šimtus gyvybių, išlieka didžiausias, netgi dvigubai didesnis už sergančiųjų krūties ir storosios žarnos lokolizacijų navikais. Didžiajai daliai pacientų plaučių vėžys diagnozuojamas atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų ligų. Todėl vėžio darinys plaučiuose dažnai aptinkamas jau pavėluotai, kai liga būna vietiškai pažengusi ir lokaliai išplitusi, tai yra pasiekusi trečią arba ketvirtą stadiją. Tai ir nulemia tokius aukštus mirtingumo nuo šios ligos rodiklius.
 
„Nepaisant to, per paskutinius dešimt metų plaučių vėžio gydymo srityje įvyko didžiulis proveržis. Atsirado inovatyvių medikamentų, kurie pakankamai efektyvūs netgi gydant išplitusią plaučių vėžio ligą, – pasiektas ryškus pacientų gyvenimo trukmės pailgėjimas, palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimt metų.
Paskutinis proveržis gydant plaučių vėžį siejamas su imunoterapija – kai suardoma naviko receptorių jungtis su imuninėmis ląstelėmis ir tokiu būdu atkuriamas imuninis priešvėžinis organizmo atsakas. Pastarasis gydymas gali būti derinamas tiek su chirurgija, tiek su chemoterapija ir radioterapija arba gali keisti vienas kitą.
 
Nacionaliniame vėžio institute turime visą paletę inovatyvių preparatų ir juos sėkmingai taikome netgi esant išplitusiam arba vietiškai išplitusiam plaučių vėžiui gydyti. Be to, yra atliekama nemažai tarptautinių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauja ir mūsų pacientai – jiems pasiekiami dar šiuolaikiškesni gydymo būdai, nelaukiant, kol gydymas nauju vaistu bus kompensuojamas Lietuvoje“, – apie gydymo galimybes pasakoja prof. dr. S. Cicėnas.
Šių pokyčių dėka net ir ketvirtos stadijos liga sergantys pacientai gyvena ne kelis mėnesius kaip anksčiau, o po kelerius metus ilgiau. Didžiausia problema yra ta, kad net 80 proc. pacientų, patekę į gydytojų rankas, serga jau išplitusiu ir toli pažengusiu plaučių vėžiu.
 
„Pasaulio mokslininkai, dirbantys onkologijos srityje, suka galvas, kaip padėti ligoniams, kuomet vėžys yra pažengęs, o vėžinės ląstelės išplitusios į kitus organus. Siekiant pailginti tokių pacientų gyvenimą vykdoma daug klinikinių tyrimų, taikomi nauji inovatyvūs vaistai. Ką mes pasiekėme: jeigu prieš dešimt metų pacientas, sergantis ketvirtos stadijos plaučių vėžiu, gyveno iki metų, dvylika trylika mėnesių, dabar išgyvena daugiau nei penkerius metus. Tiesa, tokių nėra daug. Nes naujas gydymas, kurį taikome, efektyvus ne visiems. Labai greitai atsiranda rezistencinis mechanizmas ir vaistai pasidaro nebeefektyvūs – tenka ieškoti, kuo juos keisti. Bet tai, kad taikant naujus vaistus įvyko proveržis ir pagerėjo sergančių plaučių vėžiu išgyvenamumo rezultatai, – faktas“, – sako prof. S. Cicėnas.
 

Skaičius
80


 tiek proc. visų plaučių vėžio atvejų aptinkama jau pažengusios III ir IV stadijos.

 
Atsidūrė genetikų akiratyje
Pastaraisiais metais, pabrėžia prof. dr. S. Cicėnas, kelią skinasi individualizuotas arba personalizuotas plaučių vėžio gydymas. Dėl šios priežasties gydytojams onkologams į pagalbą atskuba genetikai, kurių atliekami navikinio audinio ląstelių tyrimai pateikia itin vertingos informacijos gydant šią grėsmingą onkologinę ligą.
 
„Jie mums kaip giminaičiai, kuriuos visada norime matyti. Anksčiau visus navikus gydėme vienodai. Dabar molekulinės diagnostikos, kiekvieno naviko molekulinės analizės metu, ką daro profesorius Algirdas Utkus ir visa komanda, ligos atvejį individualizuojame ir gydome skirtingai, priklausomai nuo molekulinės naviko sandaros. Atliekame jo molekulinę diagnostiką, kuri yra be galo svarbi, idant galėtume kiekvienam pacientui parinkti gydymą individualiai“, – palygina prof. dr. S. Cicėnas.
 

Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekanas gydytojas genetikas prof. dr. Algirdas Utkus primena: nors puikiai žinome, kad aplinkos veiksniai ir gyvensena yra pagrindiniai veiksniai, kurie gali turėti įtakos onkologinių ligų atsiradimui, visgi neturėtume pamiršti ir genetinių veiksnių. Anot jo, tam tikrų genų mutacijos gali turėti įtakos onkologinių ligų pasireiškimui tam tikrose šeimose.

 
„Mokslininkai jau seniai domisi ir ieško tų genų, kurie galėtų būti reikšmingi plaučių vėžio atsiradimui. Pavyzdžiui, buvo identifikuota, jog tokie genetiniai veiksniai galbūt yra šeštoje chromosomoje. Vienas tokių, apie kurį, ko gero, buvo pradėta kalbėti pirmiausiai – vadinamasis EGFR genas arba epidermio kaupimo faktoriaus receptoriaus genas ir jo mutacijos. Tai yra normaliai funkcionuojantis genas su normaliu produktu – baltymu, kuris reikalingas ląstelei funkcionuoti ir augti. Tačiau jeigu įvyksta šio geno mutacija, sutrinka ląstelės augimo kontrolė. Pastaroji tiesiog pradeda augti – jos nebepavyksta sukontroliuoti, kitaip sakant, prasideda piktybinis procesas, lemiantis vėžio atsiradimą.
 
Manoma, kad būtent EGFR geno mutacijos gali būti atsakingos už maždaug trisdešimt procentų nesmulkialąstelinių plaučio vėžio atvejų. Pastarasis sudaro apie 80 procentų visų plaučio vėžio atvejų“, – sako gydytojas genetikas prof. dr. A. Utkus.
Kaip akcentuoja profesorius, kai kurie mokslininkai kategoriškai pasisako už tai, jog būtinai reikia atlikti genetinius tyrimu, kadangi gavę jų rezultatus galime prognozuoti ir ligos eigą, ir netgi parinkti tinkamą gydymą, priklausomai nuo to, kokios geno mutacijos yra nustatytos. „Genetiniai tyrimai visgi labai reikalingi, ypač kuomet šiandien yra galimybių, jog priklausomai nuo to, kokio geno pakitimai yra nustatyti, žmogui gali būti parenkamas specifinis taikininis gydymas, kuris veiks vėžines ląsteles ir menkai arba visiškai gali neveikti sveikųjų. Be minėto EGFR geno, tiriami ir kiti, kurie taip pat yra susiję su plaučių vėžio atsiradimu. Juose nustačius pakitimus pacientui gali būti skiriamas atitinkamas ir specifinis gydymas.
 
Tokiu atveju taikininis gydymas yra gana efektyvus ir ženkliai pailgina tokio paciento gyvenimą“, – apie Nacionaliniame vėžio institute atliekamus onkogenetinius tyrimus pasakoja prof. dr. A. Utkus, pabrėždamas, jog mokslininkai taip pat galvoja ir apie kitus genus, kurie gali būti svarbūs plaučių vėžio gydymo atveju.
 
Onkologų bendradarbiavimas su genetikais, kaip pastebi prof. dr. A. Utkus, duoda didžiulę prasmę ir naudą: „Genetiniai tyrimai įgauna vis didesnę reikšmę onkologijoje. Prieš dešimt dvidešimt metų nebuvo didelių minčių, ar genetika gali realiai, efektyviai pagelbėti onkologijos srityje, šiuo atveju kalbant apie plaučių vėžio diagnostiką ir gydymą.
Bendradarbiavimas su onkologais tikrai būtinas. Manau, jei dirbsi vienas, nieko nelaimėsi. Tik dirbdami kartu, be didelių ginčų, galime realiai padėti onkologine liga sergantiems žmonėms.“
 
Nerūkau, bet susirgau
Plaučių vėžys, pabrėžia prof. dr. S. Cicėnas, nesusiformuoja „žaibiškai“. Jis vystosi daug metų, o pacientai į medikus kreipiasi pavėluotai, kai navikas jau yra išplitęs į gretimus organus.
„Kasmet analizuojame, kiek išaiškiname šios ligos ankstyvos stadijos atvejų – nuo dvidešimt penkių iki dvidešimt aštuonių procentų. Deja, visi kiti – vietiškai išplitęs ir toliau pažengęs plaučių vėžys.
 
Sako, geriau užbėgti vėžiui už akių, negu jį gydyti. Nes tai kainuoja pigiau negu gydymas. Deja, ankstyvosios stadijos plaučių vėžys neturi jokių simptomų arba jie gali būti siejami su kitomis ligomis. Nesvarbu, žmogus rūkantis ar ne, bet jeigu pasireiškia tokie simptomai kaip temperatūros pakilimas, kosulys, atsikosėjimas skrepliais arba neaišku dėl ko atsirandantis nuovargis – tai išplitusio arba pažengusio plaučių vėžio ženklai. Atsiradęs skausmas irgi pažengusio naviko simptomas. Todėl mums reikia galvoti, o kaip gi anksčiau nustatyti vėžį“, – esminę problemą įvardija prof. dr. S. Cicėnas.
 
Pasak onkologo, ankstyvoji ligos stadija dažniausiai nustatoma netikėtai, kuomet pacientas atvyksta tirtis dėl kitų ligų, pavyzdžiui, padidėjusio kraujospūdžio arba atsiunčiamas privalomojo sveikatos patikrinimo iš darbovietės ir jam nustatoma liga.
„Neseniai operavau pacientą, kuriam buvo nustatytas ankstyvos stadijos plaučių vėžys. Klausiu, kaip jūs pas mus pakliuvote. Sako: su žmona nuėjau į polikliniką, nes jai reikėjo išrašyti vaistų. Pasikalbėjome su šeimos gydytoja, kuri buvo maloni, ir žmona jos paprašė: mano vyras rūko, jei galite, padarykite jam plaučių nuotrauką. Šeimos gydytoja vyrą nusiuntė toje pačioje poliklinikoje atlikti plaučių nuotraukos. Ir ką jūs galvojate? Visiškai atsitiktinai rado periferinį darinį bei ankstyvosios stadijos vėžį. Pacientui sakiau, jūs žmoną ant rankų turite nešioti“, – pamokančią istoriją prisiminė profesorius.
 
Pasiteiravus, kokie yra plaučių vėžio rizikos veiksniai, gydytojas onkologas tiesiai šviesiai įvardija, jog pirmosiose gretose stovi rūkantieji. Ir nėra jokio skirtumo, sako jis, ar rūkoma aktyviai, ar pasyviai, ar asmuo rūko elektronines cigaretes, ar „kaitintas“.

„Be abejonės, rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis. Ką besakytumėte, tose šalyse, kur sumažėjo rūkančiųjų skaičius, sumažėjo ir sergamumas plaučių vėžiu. Kai kurie klaidingai galvoja, kad pastarosios mažiau kenksmingos, kaip ir kaitinamojo tabako rūkymas. Tačiau jau yra įrodyta, kad ir kaitinimo cigaretės, ir elektroninės lygiai taip pat gali sukelti plaučių vėžį kaip ir aktyvus tabako rūkymas“, – įspėja profesorius.
 
Tačiau šia liga, atkreipia dėmesį prof. dr. S. Cicėnas, suserga ir visiškai nerūkantys asmenys. Pasak onkologo, yra daug įvairių veiksnių, tad tiesiai šviesiai pasakyti, kodėl nerūkantys žmonės serga plaučių vėžiu, be galo sudėtinga. Pasyvus rūkymas, tai yra priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose ar namuose, yra svarbus plaučių vėžio rizikos veiksnys nerūkantiems asmenims. Tarp galimų rizikos veiksnių atsiduria asbestas, kuris seniau buvo plačiai naudojamas statybose. Šios medžiagos šiferiu yra dengtas ne vieno namo stogas. Su didesne plaučių vėžio rizika siejamas ir radonas, kuriuo gali būti užterštos ir gyvenamosios patalpos. Be to, pabrėžia profesorius, nežinome, ką gauname iš dirvožemio valgydami maisto produktus.
 
„Ypač dabar Europoje ir pasaulyje didėja moterų sergamumas plaučių vėžiu. Lietuvoje dar neturime tokio šuolio, bet klinikose pastebiu, kad vis daugiau į mus kreipiasi nerūkančių moterų ir mes joms diagnozuojame plaučių vėžį. Tad kokios kitos priežastys lemia šią ligą? Buvo iškelta idėja, kad stovint virtuvėje prie įkaitintų taukų arba aliejaus ir kvėpuojant šiais dūmais, pastarieji gali sukelti plaučių vėžį moterims, nes jos dažniausiai ruošia maistą šeimai. Moterims taip pat būna organizmo hormoninis disbalansas. Jeigu žinome, kad krūties vėžį sukelia tam tikrų hormonų perteklius, pastarasis, pasirodo, taip pat gali sukelti ir plaučių vėžį“, – akcentuoja prof. dr. S. Cicėnas.
 
Suklusti turi ir metusieji rūkyti: jiems tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra mažesnė nei rūkančiųjų. Kuo praeina ilgesnis laikas nuo metimo rūkyti, tuo plaučių vėžio rizika atitinkamai mažesnė.
Svarbu prisiminti, kad tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai turi didesnę ar mažesnę įtaką plaučių vėžio atsiradimui. „Puikiai žinome, kad didžioji dalis plaučių vėžio yra dėl aplinkos veiksnių poveikio. Pirmiausiai – rūkymas. Be abejonės, tai yra pirminė priežastis, kuri yra atsakinga maždaug už 80-90 procentų visų plaučio vėžio atvejų. Tačiau ir genetinė predispozicija taip pat yra svarbi. Kai kurie mokslininkai ekspertai yra nustatę, kad maždaug apie aštuonis procentus plaučio vėžio atvejų gali turėti būtent genetinis polinkis“, – priduria prof. dr. A. Utkus.
 

Sėkminga ligos istorija
 


V.Stonys: NVI medikai – auksarankiai

„Tuo laiku vasarį buvo nemažai sniego. Jį bekasant lyg ir pradėjo gelti širdį. Iš tikrųjų ėjau ne plaučių tikrintis, o širdies. Šeimos gydytoja pasiūlė pasitikrinti ir plaučius. O po trijų dienų gavau atsakymą, jog mano popieriai prasti. Liga jau daug pažengusi – auglys buvo net septynių centimetrų. Netikėjau, kad toks didelis, perklausiau gydytojos, gal suklydote – septynių milimetrų, o ne centimetrų“, – ligos pradžią prisiminė Nacionalinio vėžio instituto pacientas Vidmantas Stonys, sveikstantis po sėkmingai prieš du mėnesius atliktos operacijos.
 
Iš Kauno kilęs pacientas atvirauja, jog išgirdęs diagnozę dvi savaites negalėjo naktimis užmigti, slėgė niūrios mintys. Tačiau galop į ligą pažvelgė filosofiškai... „Pagalvojau, kad man vis tiek jau šešiasdešimt devyneri... Kiti suserga ir penkiasdešimties, ir keturiasdešimties. O aš jau tiek metų nugyvenęs. Tuomet nusiraminau, susitaikiau su likimu, kad nuo ligos niekur nedingsiu, kad nuo manęs toliau jau niekas nebepriklauso – tik nuo gydytojų“, – kaip sekėsi susitvarkyti su psichologiniais išgyvenimais, pasakoja Vidmantas.
 
Tiesa, kaunietis padarė dar vieną dalyką: pervažiavo iš Kauno į Vilnių, nes gavo rekomendaciją, jog Nacionaliniame vėžio institute geri gydytojai. Sako, šiuo sprendimu neprašovęs.
„Kadangi atitikau kriterijus, buvau ruošiamas operacijai. Mane operavo šauniausia komanda – profesorius Saulius Cicėnas su kolektyvu. Jie, kaip sakau, yra auksinių rankų žmonės. Tiesa, dar prieš operaciją man buvo pasiūlyta sudalyvauti klinikinių tyrimų programoje. Buvo sunku apsispręsti, kadangi kuo ilgiau skaitai apie naujai išbandomų vaistų šalutinius poveikius, praeina ir noras dalyvauti bandymuose. Bet mane nuramino ir aš apsisprendžiau dalyvauti, kas, manau, iš tikrųjų pasiteisino ir išėjo į gera“, – neabejoja V. Stonys.
 
Paklaustas, ar aiškinosi, kokia galėjo būti susirgimo plaučių vėžiu priežastis, vyras neslepia, jog daug metų rūkė – per dieną sueidavo ir vienas cigarečių pakelis.
„Visą laiką susimąstydavau, kad reikėtų mesti, nes per daug sutraukiu cigarečių ir kad man gerai nesibaigs. Bet reikia turėti stiprią valią. Buvo išleista visokių populiarių knygų. Būdavo, skaitai skaitai ir beskaitydamas užsirūkai. Dabar, kai gulėjau po operacijos skyriuje, sutikau sunkiai sergančių pacientų, kurie dar ir dabar teberūko“, – jau šešerius metus nerūkantis vyras žino, kokia tabakui yra stipri priklausomybė.
 
Vyras džiaugiasi iš gydytojų išgirdęs, kad jo liga yra suvaldyta. „Kiek žinau, chirurgų darbas sėkmingas, neliko vėžinių ląstelių – man viską išpjovė, o išsiplėtimo nėra. Dabar esu kaip sveikas žmogus“, – šypsosi kaunietis, pridurdamas, jog ypač padėjo stiprus šeimos palaikymas, pirmiausiai – žmonos rūpestis ir priežiūra. Duok Dieve, sako jis, kad visus taip prižiūrėtų ir visais taip rūpintųsi.
 

Paklausta, kas lėmė, jog Vidmanto atvejis yra sėkmingas, NVI gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė sako, jog vyras visų pirma turi būti dėkingas žmonai, kuri jį laiku nusiuntė pas gydytojus. Moteriai nepatiko, kaip vyras kosėjo. Tad sutuoktiniai pradėjo aiškintis, kokia yra atsiradusi tokio lengvo pakosčiojimo priežastis. Atlikus krūtinės ląstos rentgeną bei kitus tyrimus yla išlindo iš maišo – pacientui buvo diagnozuotas jau pažengęs, trečios stadijos, plaučių vėžys.

 
„Pacientą įtraukėme į plaučių vėžio klinikinius tyrimus, paskyrėme gydymą: iš pradžių jis gavo priešvėžinius medikamentinius vaistus. Paskui jį operavo chirurgai. Tikiuosi, kad sėkmingai, nes pagal tyrimus likutinių navikų nėra. Pacientas toliau gauna priešvėžinį gydymą“, – sako V. Gedvilaitė, pridurdama, kad Vidmantas nebus paliktas likimo valiai – dar kurį laiką jam bus atliekami kontroliniai tyrimai.
Medikė pastebi, kad prieš pandemiją NVI onkologai turėjo daugiau pacientų su ankstyvosios – pirmos, antros – stadijos plaučių vėžiu, kada skiriamas chirurginis gydymas, kai kuriems pacientams po chirurginio gydymo dar buvo reikalinga chemoterapija.
 
„Pastaruoju metu tokių ankstyvų ligos stadijų tikrai yra sumažėję. Dabar mes turime labiau išplitusių ligos atvejų, kuomet chirurgai nebegali operuoti ir yra skiriama chemoterapija kartu su švitinimu. Arba jau ketvirtos stadijos, kai skiriamas tik priešvėžinis gydymas.
Susiduriame ir su kitais atvejais, kuomet pradėjęs kosėti pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją, prašydamas atlikti rentgeno tyrimą, nes bijo, kad nebūtų kovido. Atlikus tyrimus paaiškėja, kad jam yra ne infekcija, bet darinys plaučiuose“, – pasakoja gydytoja.
 
Medikė sako, kartais eilinės patikros metu atlikus rentgeno tyrimą plaučiuose yra aptinkami dariniai arba židiniai ir pacientas laiku siunčiamas pas gydytojus onkologus.
„Kada atliekama medicininė patikra dėl darbo, gerai būtų atlikti ir krūtinės ląstos rentgeno tyrimą, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir rūkymo stažo. Netgi jeigu žmogus yra visiškai nerūkantis.
Kitas pastebėjimas: pacientai, kurie turi ilgalaikį rūkymo stažą, galbūt kartą per metus galėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad jam irgi būtų atliktas krūtinės ląstos rentgenas profilaktiškai.
 
Svarbu, kad vyrai (plaučių vėžiu jie serga dažniau nei moterys – red.) nebijotų kreiptis į gydytojus atsiradus įtarimą keliantiems simptomams: kosuliui, dusuliui, silpnumui, galbūt svorio kritimui. Suprantu, kad šiuo laikotarpiu, kada yra pandemija, kreiptis į šeimos gydytoją sunku, nes jie ir taip yra apkrauti darbu. Bet geriau laiku pasidaryti tyrimus, negu numoti ranka į naujai atsiradusius simptomus ir paskui sunkiai susirgti“, – sako V. Gedvilaitė.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Mildai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dabar jau 50, bet Parkinsono liga į jos gyvenimo duris pasibeldė kur kas ank...
    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Su naujos gyvybės užsimezgimu atsiradusi idėja sukurti socialiniuose tinkluose „Žemiau bambos“ puslapį, išsiplė...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...
    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių.

    Sveika šeima


    Pirštų sąnariuose sproginėjantys burbuliukai: ar yra žala?

    Dažniausiai vaikystėje išmokę skleisti garsus lankstant piršto sąnarius, žmonės erzina aplinkinius, kurie kaip susitarę kartoja, kad senatvėje pirštai susisuks. Tačiau ar tiesa, kad šis įprotis gali sukelti sveikatos problemų?

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai pražudo daugiau žmonių nei ginklai

    JAV Federalinis tyrimų biuras praėjusią savaitę pranešė, kad mirčių nuo perdozavimo, pandemijos metu, skaičiai pasiekė rekordiškas aukštumas. Šios mirtys – prarastos galimybės gydytis, didėjančių psichikos sveikatos problemų ir stiprių narkotinių medžiagų prieinamumo gatvėje pasekmė.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Henrikas Vaitiekūnas Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Ką renkasi blondinės?
    Henrikas Vaitiekūnas Ką renkasi blondinės?
    Atsargiai: biohakeriai atidunda!
    Henrikas Vaitiekūnas Atsargiai: biohakeriai atidunda!

    Naujas numeris