Neišgalės nusipirkti kuro
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kuriame svarstyta nuostolinga GMPT veikla, dalyviai prisipažino informacijos klausęsi akis išpūtę. Paaiškėjo, jog pastaraisiais metais įtampos taškų būta ne tik dėl neigiamo finansinio balanso. GMPT kaltinama neskaidriu lėšų panaudojimu, dirbtinai išpūstu administraciniu aparatu, tad pasigirdo siūlymų Tarnybos reformą koreguoti.
 
GMPT vieningai veikti pradėjo prieš pusantrų metų. O prieš pusmetį vairą perėmęs naujasis įstaigos vadovas Donatas Paliulionis netrukus SAM ištiesė 135 milijonų eurų prašančią ranką.

„Greitosios medicinos pagalbos tarnyba suaugo su Kauno miesto GMP stotimi į vieną darinį, o Kauno filialas taip ir liko neįsteigtas. Centralizacija sutrikdė kitų filialų veiklą, paralyžiavo galimybę atnaujinti įrangą bei automobilių parką, demotyvavo darbuotojus, atėmė galimybę skatinti už gerus darbo rezultatus. Įstaigos darbuotojams nemokamas priedas už kenksmingas ar pavojingas darbo sąlygas, tikinant, kad nėra tam pinigų, o administracijoje steigiami nauji etatai. Labiausiai trikdo, kad naujoji įstaiga nesilaiko Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatų“, – kokios bėdos kamuoja tarnybą, supažindino jos veiklą plačiau narstęs Seimo Sveikatos reiklų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Busila, pajuokavęs, kad sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei buvusi administracija paliko dar vieną galvos skausmą.
 
„Buvo žadėta, kad su reforma pagerės darbo sąlygos, o dabar nei greitosios automobilių, nei atlyginimų... Apie drabužius, kuriuos žadėjo, net nekalbama. Mūsų biudžetas vienu milijonu mažesnis nei pernai. Neužteks nei atlyginimams, nei už ką kuro nupirkti. Kovo mėnesį būsime nemokūs, greitoji pas gyventojus tiesiog nebevažiuos. Tai – gyventojų genocidas“, – kad reforma nieko teigiamo neatnešė, įsitikinusi GMPT Panevėžio filialo vadovė Rūta Ramoškienė. Anot jos, nuo pernai liepos 1-osios pakeitus apmokėjimo už paslaugas tvarką, ligonių kasos neįskaičiavo visų jų teikiamų paslaugų, todėl filialas atsidūrė ant žlugimo ribos.
 
Dėl chaotiška tapusios Tarnybos veiklos pratrūko ir ilgametis Vilniaus filialui atstovaujantis Vladas Mireckas. Kritikos jis pažėrė dėl neva neracionaliai bei neskaidriai naudojamų lėšų. Šios, kaip aiškina, yra švaistomos nereikalingam įvaizdžio formavimui.
„Didelis dėmesys skiriamas automobilių, iškabų, drabužių dizainui, taip pat personalo atrankos agentūroms, dizainerių paslaugoms. Proteguojami ne pirmo pasirinkimo didelės vertės pirkimai, tokie kaip elektroninės spynos, lizingas“, – vardijo jis.
 
Kliuvo ir neoptimizuotai GMPT struktūrai. Anot V.Mirecko, nuo Tarnybos neatskirtas Kauno teritorinis padalinys, o ten dirbantieji dalina kitiems pavedimus ir užduotis, ne visada suderintus su GMPT vadovu. Tarnybos darbuotojo tvirtinimu, vyrauja filialų diskriminacija: lėšos paslaugų teikimui užtikrinti filialams neskiriamos proporcingai pagal gyventojų skaičių, kaip tai numato teisės aktai. Jos skirstomos pagal profsąjungai nesuprantamus kriterijus. Pavyzdžiui, Vilniaus filialas pernai negavo jiems priklausiusių trijų milijonų eurų.
 
Stringa ir aprūpinimas transporto priemonėmis: visos GMPT mastu nupirkta vos 15 greitosios pagalbos automobilių. Maža to, ne iš ES struktūrinių fondo lėšų. O apie degalus, specialiuosius darbo drabužius, medicinos įrangą, vaistus esą nėra net ko kalbėti.
 

„Reformos rezultatai nedžiugina: įstaiga dirba nuostolingai, darbuotojai neaprūpinami ištekliais, stringa automobilių pirkimai. Jei taip ir toliau tęsis, bus negerai“, – nusivylimo neslepia Vilniaus filialui atstovaujantis Vladas Mireckas, siūlydamas reformą koreguoti paliekant finansiškai savarankiškus penkis centrus.

 
Apgailėtina psichologinė atmosfera
 
Maža to, pasipylė skundų ir dėl prastos darbo atmosferos. Kaip aiškina Klaipėdos filiale penktą dešimtį skaičiuojantis paramedikas Rimantas Stanaitis, organizuojamą darbą sunkina filialo vadovė, kuri su kolegomis nebendradarbiauja. Kalbama ir apie patiriamą mobingą.
 
„Filiale vyksta nebylus protestas prieš vadovės nepriimtiną vadovavimą. Prašau kuo greičiau išspręsti šį pūlinį“, – skundėsi R.Stanaitis, aiškindamas, jog įtampa kyla, nes žmonės dėl netolygaus ir per didelio darbo krūvio perdegė, nusivylė Tarnyba.
 
Per mažas brigadų skaičius negali užtikrinti viso Klaipėdos krašto gyventojų poreikio, o vasarą šis ypač padidėja dėl milžiniško poilsiautojų srauto. Tuomet į iškvietimus dažnai, pasak paramediko, tenka vykti po vieną, kas sukelia begalinį stresą. Dėl šių priežasčių blogėja psichologinė atmosfera, kuri ir taip esanti apgailėtina.
 
Tai išgirdęs SAM kancleris Evaldas Raistenskis ragino GMPT vadovą nuraminti bendruomenę: „Norėčiau, kad Tarnybos vadovas nuramintų ir užtikrintų, jog greitosios atvažiuos, paslaugos bus teikiamos. Pradėjus veikti naujam dariniui, yra klausimų, bet mes juos išspręsime. Suprantu, klausimas – jautrus, mes, ministerija, girdime problemas, bet tarnybos vadovo parašyčiau užtikrinti, kad viskas bus gerai.“
 
„Stengsimės, kad greitosios pagalbos automobiliai išvažiuotų ir važiuotų. Lauksime kuo skubesnio ministerijos audito ir tikėsimės biudžeto padidinimo, nes genocidas yra ne tik Panevėžiui. Genocidas – visiems“ – atsiduso D.Paliulionis.
 
Jis teisinosi esą išlaidas, užauginusias minusą Tarnybai, ženkliai padidino minimalios mėnesinės algos augimas, brigadų penkiolikos minučių pamainos pasikeitimas, penkiolikos procentų atlyginimo priedas dėl pavojingų darbo sąlygų, tuščios brigadų laukimo valandos prie gydymo įstaigų, pabrangęs kuras.
 
Reikia pripažinti ne visi komiteto nariai posėdyje buvo nusiteikę pesimistiškai. Saulius Čaplinskas prabilo apie GMPT modernizaciją – gal būtų laikas pagalvoti ir apie sraigtasparnio įsigijimą, svarstė jis.
 
Atliks finansinį ir veiklos auditą
 
„Staiga viskas taip nevaldoma...! Klausau komiteto išpūtusi akis“, – prisipažino jo narė Orinta Leiputė, iki šiol tikėjusi, kad Tarnyboje reikalai einasi kaip iš pypkės.
 
Ne tik finansinio, bet ir veiklos audito reikalaujantis Seimo Sveikatos reikalų komitetas SAM atstovų, panašu, nenustebino. „Prieš reorganizaciją vienokiu ar kitokiu būdu gudraujama, darbo užmokesčiai paskutiniais mėnesiais būna iškelti neadekvačiai“, – replikavo audito idėją palaikanti viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Ji L.S. patikino, kad audito darbai jau organizuojami. Jį dėl didesnės spartos atlikti ketina pati ministerija. „Buvo kalbėta, kad auditas tęsis apie tris mėnesius. Esame numatę atlikti tiek finansinį, tiek veiklos auditą. Šią savaitę dar ketiname tartis, kokiomis kryptimis dirbsime“, – patikslino L.Vaidelienė.
 
Jei audito išvados Tarnybai bus palankios, finansinį jos prašymą, SAM svarstys patenkinti. „Tai – visai Lietuvai svarbi, kertinė tarnyba“, – sakė viceministrė.
 
GMPT Vilniaus filialo vadovas Tadeuš Rodz įsitikinęs, kad chaoso įneša ir pati ministerija.
 
„Ministerija slėpė informaciją. Pavyzdžiui, dėl Europos pinigų, kurie buvo skirti sostinės regionui. Jie buvo padalinti neišsiaiškinus mūsų poreikių“, – kiek vidinės sumaišties GMP tarnyboje, po komiteto L.S. komentavo T.Rodz.
 
Jis išsakė susirūpinimą dėl buksuojančio greitosios pagalbos automobilių pirkimo: finansai skirti jiems įsigyti esą neįsisavinami jau dveji metai.
 
„Tai vienas automobilių pirkimas nutraukiamas, tai – antras, trečias... Priežastys, kodėl taip nutiko, nebuvo rimtos. O nuo to nukentėjo viešasis interesas. Mašinos, kuriomis dabar važinėjame, yra nesaugios. Iki paciento ar su pacientu iki ligoninės laiku jomis galime ir nenuvažiuoti… Labai keista girdėti, kad nesugebame parengti techninių specifikacijų“, – apie milijoninius prikimus kalbėjo T.Rodz.
Buvusi SAM valdžia dėl jų inicijuotos reformos „kliurkų“ atsakomybės kratosi.
 
„Indikacijų, kad GMPT gresia minusinis rodiklis, nebuvo“, – į klausimą, ar buvo signalų, išduodančių apie finansinę Tarnybos skylę, teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
 
„Skaidrumas niekada nepakenkia. Auditas galėjo būti atliktas jau 2023-ųjų liepos pirmąją, kai susijungėme į vieną tarnybą ir dabar atliktas pakartotinai, kad būtų galima palyginti“, – L.S. patikino GMPT vadovas D.Paliulionis, ir pats laukiantis audito išvadų.

---

 
Komentaras

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė:
 
- Nemanau, kad GMP tarnyboje rūpesčiai ypač dideli – kiekvienoje tarnyboje jų yra. Nėra ko baimintis – visi skaičiai rodo, kad Tarnybos darbas kaip tik dabar efektyvesnis – pagalba suteikiama greičiau ir ją gauna daugiau pacientų.
 
Vis dėlto nesakau, kad nereikia nieko keisti, pritariu, kad korekcijų reikia. Ne viskas vyksta, kaip suplanuota. Svarbu, kad pakeitimai Tarnybai padėtų. Visi vieningai sutariame, jog reikia audito. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!