GMP tarnyba juda toliau: dirbama prie dviejų didžiulių projektų

Sima Kazarian
2023-11-20
Kai kas sakytų, kad sujungti 48 šalies GMP stotis į vieną tarnybą yra daugiau nei pakankamas iššūkis. Tačiau GMP tarnyba tuo neapsiriboja ir šiuo metu intensyviai dirba prie dar dviejų didžiulių projektų. Pirmasis – tai Karštoji linija 1808, koordinuojanti pavėžėjimo procesą šalyje. Antrasis projektas – tarptautinės mobiliosios skubiosios medicinos pagalbos komandos formavimas.
GMP tarnyba juda toliau: dirbama prie dviejų didžiulių projektų
Nuo rugpjūčio Karštoji linija 1808, kurią administruoja GMP tarnyba, pradėjo registruotis pavėžėjimo paslaugai, o taip pat ir atsakyti į visus su tuo susijusius klausimus. Trumpuoju numeriu 1808 gyventojai gali kreiptis visą parą septynias dienas per savaitę.

Komentaras
GMP tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis:

- Rašytojas Paulo Coelho yra pasakęs: „Išmokti yra vienintelis būdas. Veikiant“.
Na, mes ir veikiam: GMP tarnyba, spręsdama reorganizavimo metu kylančius iššūkius, imasi ir kitų užduočių, tokių, kaip pavėžėjimo paslaugos pilotinis projektas ar mobiliosios skubiosios medicinos pagalbos komandos koordinavimas. Tiek vienas, tiek kitas projektas, mano giliu įsitikinimu, – mūsų šalies prestižo ir patikimumo indeksas, todėl jaučiame didelę atsakomybę už šių veiklų sėkmę.

 
Pavėžėjimo telefonas – 1808
Nuo kitų metų liepos šalyje startuosiantis pacientų pavėžėjimas šiuo metu yra viena pagrindinių aktualijų. Nenuostabu, juk tai – visiškai nauja paslauga, kuri bus teikiama dideliam skaičiui gyventojų. Jau įsibėgėjo pilotinis pavėžėjimo modelio bandymas, apimantis Kauno regioną ir Tauragės apskritį (Tauragės, Šilalės, Pagėgių, Jurbarko raj.). 
 
Nuo rugpjūčio Karštoji linija 1808, kurią administruoja GMP tarnyba, pradėjo registruotis pavėžėjimo paslaugai, o taip pat ir atsakyti į visus su tuo susijusius klausimus. Trumpuoju numeriu 1808 gyventojai gali kreiptis visą parą septynias dienas per savaitę. 
 

Kaip informuoja Karštosios linijos 1808 vadovė Greta Beinaravičiūtė, nuo lapkričio pilotinis pavėžėjimo modelis startavo visa apimtimi, kai paslaugos suteikiamos projekte numatytoms gyventojų grupėms. „Pavėžėjimo paslaugą jau gali gauti visi pilotiniame modelyje dalyvaujančių savivaldybių gyventojai, kuriems reikia hemodializės, taip pat kurie yra vyresni kaip 75-erių metų amžiaus, turi mažesnį nei 55 proc. darbingumą, yra neįgalūs arba su specialiaisiais poreikiais ir mažomis pajamomis. Suteikiamas pavėžėjimas ir dėl medicininių priežasčių, kai laikina žmogaus sveikatos būklė neleidžia naudotis nei individualiu, nei viešuoju transportu, bet būtina gauti medicinines planines paslaugas“, – gyventojų grupes, kuriems priklauso pavėžėjimas, vardijo G.Beinaravičiūtė.

 
Ji informavo, kad lapkričio viduryje planuojama dar viena naujovė – startuos pavėžėjimai iš skubios pagalbos skyrių, kuomet suteikus skubią pagalbą tolesnis stacionarinis gydymas nereikalingas ir pacientai išleidžiami namo. „Ši paslauga bus teikiama tiems, kurie neturi galimybių patys parvykti į namus dėl medicininių priežasčių arba gauna mažas pajamas ir atitinka kitus, mano jau minėtus kriterijus“, – aiškino karštosios linijos vadovė. G.Beinaravičiūtė ir pridūrė, jog yra ir dar viena pavežamų pacientų grupė, tiesa, ji žymiai siauresnė – tai organų transplantacijos reikalingi pacientai, kai atsiradus recipientui būtina kuo skubiau atsidurti gydymo įstaigoje.
 
Kviečia skambinti

„Sistemos tobulinimas yra nuolatinis procesas, vykstantis kiekvieną savaitę ir kiekvieną dieną, – apie pavėžėjimą kalbėjo Karštosios linijos vadovė. – Tai didelis projektas su daug taisyklių, reikalaujantis išteklių, problemų išgryninimo. Bendraudami su savivaldybėmis stengiamės dėliotis šiuos procesus.“
 
G.Beinaravičiūtė supranta, kad gyventojams dar nėra lengva susigaudyti šioje naujoje sistemoje. „Neretai paskambina ir tie, kurie nori registruotis pavėžėjimui, bet neatitinka kriterijų. Kiekvieną skambutį patikriname sistemoje, pagal asmens kodą aiškinamės, ar asmuo turi gydytojo siuntimą, ar priklauso grupei, kuri turi teisę į pavėžėjimą, ir tada skiriame šią paslaugą arba ne. Bet kuriuo atveju, kilus neaiškumams, medikai, pacientai ir jų artimieji visada gali paskambinti numeriu 1808 ir mes padėsime juos išsiaiškinti“, – kvietė Karštosios linijos vadovė. 
 
Per parą linijoje skaičiuojama apie 700 įeinančių ir išeinančių skambučių, joje dirba apie dešimt operatorių ir du trys koordinatoriai. „Nakties metu skambučių yra mažiau, todėl budėti lieka du operatoriai ir du koordinatoriai“, – apie darbo užkulisius pasakojo G.Beinaravičiūtė.
 
Pašnekovė teigia, kad į liniją kreipiasi sveikatos priežiūros specialistai, ieškantys informacijos apie pavėžėjimo procesą, pacientų organizacijos ir draugijos, pacientai, jų artimieji. G.Beinaravičiūtė neslepia, kad tarp skambinančių pasitaiko ir asmenų iš savivaldybių, kurios nedalyvauja pilotiniame projekte. Deja, kol kas jie neturi teisės pretenduoti į pavėžėjimo paslaugą. 
 
Problema – transportas
G.Beinaravičiūtė teigia, kad pilotinio projekto metu siekiama kuo detaliau nustatyti silpnąsias sistemos grandis, problemas, testuojama, ar bus patogi dirbti informacinė sistema.
 
„Karštosios linijos 1808 misija yra užtikrinti valstybės lygio pavėžėjimus. Tai yra tuos, kurie bus vykdomi tarp skirtingų savivaldybių planinėms paslaugoms gauti, transplantacijoms. Taip pat koordinuosime ir pavėžėjimus iš skubios pagalbos skyrių. Nors teoriškai savivaldybių pavėžėjimų nevykdome, galime jiems registruoti, tad praktiškai dalyvaujame visuose pavėžėjimo lygmenyse“, – sakė G.Beinaravičiūtė.
 
Kokios problemos išaiškėjo paleidus pilotinį modelį? Anot pašnekovės, pagrindinė problema šiuo metu yra pavėžėjimo paslaugų teikėjų trūkumas. „Transporto priemonių pasiūla įvairiose savivaldybėse skiriasi. Natūralu, kad iki šiol tokios rinkos nebuvo, nes tai – visai nauja paslauga“, – pabrėžia G.Beinaravičiūtė. 
 
„Kalbant apie lengvuosius automobilius, kai pacientui nereikia neįgaliojo vežimėlio ir žmogus gali judėti savarankiškai, padėtis dar pakankamai nebloga ir poreikį iki šiol padengiame. Atsiranda tiekėjų, kurie siūlo šias paslaugas“, – sakė Karštosios linijos vadovė. Anot jos, labiausiai trūksta specialiojo transporto, skirto gulintiems, turintiems negalią pacientams. „Bet manome, kad dabar, kai rinkoje atsirado poreikis, susikurs ir pasiūla“, – neabejoja G.Beinaravičiūtė. 
 
Kiek tiksliai tokio transporto reikėtų, kol kas nėra apskaičiuota, nes modelis visa apimtimi pradėjo veikti neseniai. „Tik lapkritį įtrauktos visos gyventojų grupės, todėl dar ne visi spėjo sužinoti apie jiems priklausančias paslaugas, ne visiems jų ir prireikė. Turime truputį palaukti, kol viskas įsivažiuos ir galėsime įvertinti tikruosius paslaugos mastus“, – kalbėjo G.Beinaravičiūtė.
 
Paprašyta apibendrinti, kaip sekasi dirbti Karštojoje linijoje 1808, ji teigė, kad nors iššūkių ir veiklos netrūksta, darbas vyksta sklandžiai, procesai gryninami, pavyksta suvaldyti ir besikreipiančiųjų srautus. „Gyventojus galime patikinti, kad Karštoji linija tikrai neužlūš“, – šypsosi pašnekovė ir neabejoja – kokybiškas paslaugas pavyks užtikrinti ir nuo kitų metų liepos 1-osios, kai paslauga bus pradėta teikti masiškai visoje šalyje.
 
Komanda tarptautinėms misijoms
GMP tarnyba kuruoja dar vieną svarbią sritį – šiuo metu po jos sparnu formuojama tarptautinė mobilioji skubiosios medicinos pagalbos komanda. Jos tikslas – teikti skubią medicininę pagalbą įvairių gamtinių kataklizmų metu tarptautiniu mastu. Esant poreikiui, ši komanda bus pasitelkiama ir mūsų šalyje. Ji susideda iš šešiasdešimties medikų, dirbančių įvairiose šalies gydymo įstaigose. Komandą turi sertifikuoti Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tikimasi, kad sertifikacijai pavyks pasiruošti iki kitų metų rudens. 
 
Esant poreikiui, komanda bus aktyvuojama Vyriausybės nutarimu. Ji turės atskiras misijai reikalingas priemones, kurios bus saugomos valstybės rezerve. Pagal PSO rekomendacijas, į pagalbą užsienyje nuo įvyko pradžios komanda turėtų prisistatyti per 72 val., savo šalyje – per 12 val.  
 
Iš kaimyninių šalių tokią tarptautinę mobilią skubios medicininės pagalbos komandą jau turi lenkai, šiuo metu sertifikuojasi estai. Šio proceso administratorius Lietuvoje Giedrius Meškauskas teigia, kad iniciatyva turėti tarptautinėse misijose dalyvaujančią komandą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) gimė pavasarį. „Žiūrint į pasaulinį kontekstą, stichinių nelaimių daugėja, – teigia G.Meškauskas. – Mano manymu, SAM žingsnis ruošti tokius specialistus yra teisingas. Tikiu, kad komandos pajėgumas ateityje augs.“ Pašnekovas informavo, kad Lietuvoje formuojama pirmojo (iš penkių) tipo komanda, kurios užduotis – atvykus į nukentėjusios šalies gydymo įstaigą teikti skubią pagalbą.
 
Pažymėtina, kad tai bus jau antroji sertifikuota tarptautinė pagalbos komanda šalyje. Pirmoji – prieš bene dešimtmetį suformuota Tarptautinės pagalbos teikimo komanda. Ji yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente ir sertifikuota pagal Jungtinių Tautų standartą. Ši komanda labiau orientuota ne į medicininę pagalbą, o į nukentėjusiųjų paiešką. Neatmetama, kad abi komandos esant reikalui galės dirbti išvien.

 
Pagalba neturi būti chaotiška
G.Meškauskas paaiškino, kad PSO mobilios skubiosios medicinos pagalbos iniciatyva skaičiuoja daugiau nei dešimtmetį ir jai pradžią davė didžiosios stichinės pasaulio nelaimės. 
 

„Nuo jų nukentėjusios šalys savo resursais nepajėgios susidoroti su padaryta žala ir priverstos kreiptis tarptautinės pagalbos, – konstatavo tarptautinės mobiliosios skubios medicininės pagalbos komandos administratorius Lietuvoje Giedrius Meškauskas. – Tačiau PSO pamatė, kad įvykus didelio masto nelaimėms ir į incidento vietą sutelkus atsitiktinus specialistus bei savanoriškas organizacijas pagalbai, ji nebūna efektyvi. Buvo suprasta, kad tarptautinę pagalbą teikiančias komandas reikia paruošti iš anksto, jas sertifikuoti, kad atitiktų bendrus PSO nustatytus standartus“, – pasakojo G.Meškauskas.

 
„Atvykęs į nelaimės vietą nepasakysi: „Laba diena, mes Lietuvos komanda, atvykome gelbėti žmonių“, – šypteli G.Meškauskas ir paaiškina, kad vykstant tokie dalykai jau turi būti apgalvoti, todėl reikalingos standartinės procedūros nuo išvykimo iki atvykimo, apibrėžtas teisinis statusas, pajėgumai, su kuriais tu atvyksti, specialistų kompetencijos ir t.t.
 
„Sertifikacija yra komandos parengimo procesas, kad ji žinotų, ką turi daryti, būtų aprūpinta medicininiais ir kitais ištekliais ir galėtų efektyviau sureaguoti į pagalbos šauksmą, greičiau atvykti, imtis veiksmų ir padėti didesniam kiekiui nukentėjusiųjų“, – aiškino G.Meškauskas.
 
Kaip jau užsiminta, šios komandos skirstomos į penkis tipus, o Lietuvos bus pirmojo. Kokie kiti jų tipai? „Žingsnis toliau būtų pirmo tipo fiksuota komanda, kuri gali savarankiškai priimti pacientus pas save, ne gydymo įstaigoje, – aiškina G.Meškauskas. – Antro ir trečio tipo komandos dirba visiškai savarankiškai, turi savo lauko ligoninę, gali operuoti, vykdyti stacionarinį gydymą. Dar gali būti specializuotos komandos su siauros specializacijos medikais, pavyzdžiui, gydančiais nudegimus ar reabilitologai, kurie reikalingi sveikstant po traumos.“ 
 
G.Meškauskas pabrėžia: pagalbos teikimo mastas priklauso nuo šalies resursų. „Mes pradėjome nuo pirmo laiptelio. Didelės šalys, kurios turi daugiau patirties tarptautinėse misijose, didesnį specialistų pajėgumą, daugiau priemonių, gali iškart šokti per kelis laiptelius ir teikti pagalbą lauko ligoninėse“, – aiškino pašnekovas.
 
„Pirma mintis – važiuoju“
G.Meškauskas pažymi, kad formuojama komanda nebus skirta pagalbai karo veiksmuose, nors Lietuvos medikams tikrai nėra naujiena misijos į Ukrainą, gelbstint nuo rusijos invazijos nukentėjusius žmones. Lietuviai vyko ir į misiją Turkijoje, kurią neseniai sukrėtė galingi žemės drebėjimai. 

 
Pašnekovui prieš penkiolika metų teko susipažinti su turkų paieškos ir gelbėjimo komanda. „Jie tikrai itin stiprūs pasauliniu lygiu, vykdavo į daugybę tarptautinių misijų. Tačiau kai įvyko žemės drebėjimas jų šalyje, net ir tūkstančius žmonių, tūkstančius specialistų vienijanti organizacija be tarptautinės pagalbos nepajėgė susitvarkyti…“ – konstatavo G.Meškauskas.
 
Beje, tarp teikusių pagalbą turkams buvo ir Karštosios linijos 1808 vadovė, skubiosios medicinos pagalbos gydytoja G.Beinaravičiūtė. „Nebuvo klausimo, ar net sprendimo – tiesiog kai išgirdau, jog renkami žmonės, pirma mintis buvo: važiuoju“, – pasakojo pašnekovė, kuriai tai buvo pirma tarptautinė misija. Į ją ji vyko su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Tarptautinės pagalbos teikimo komanda.
 
Kaip pasakoja G.Beinaravičiūtė, atvykę jie rado daugybę griuvėsių, po kuriais vylėsi rasti dar gyvų žmonių. „Įsikūrėme, susidėliojome pamainas su ugniagesiais gelbėtojais ir kinologais, – pasakojo ji. – Pralaimėjome tuo, kad nuvykome savaitė po pirmo drebėjimo, kai tikimybė rasti gyvųjų maža. Niekam ne paslaptis, kad daugiausiai buvo rasta jau mirusių žmonių.“
 
Ji pasakojo, kad paieškos vykdytos remiantis tuo, kaip griuvo pastatas. „Vieni griuvo sumuštinio principu, kai nelieka trikampių – angų, kur kažkas dar gali išgyventi ilgesnį laiką. Kiti pastatai griūva būtent vadinamaisiais trikampiais. Ten ir vykome su kinologais ieškoti likusių gyvųjų“, – pasakojo misijos dalyvė. Po septynių dienų lietuviai grįžo namo, nes tikimybės rasti gyvųjų praktiškai neliko, o šalyje prasidėjo neramumai: stigo maisto, vandens. Ten jau prasidėjo pastatų griovimas, šiukšlių valymas, tad iš užsienio atvykusios medikų bei paieškos komandos ėmė išvažinėti. 
 
G.Beinaravičiūtė tvirtina: vienas svarbiausių dalykų yra išvykti operatyviai, kad pagalba būtų suteikta per vadinamąsias auksines valandas, kurios tęsiasi nuo paros iki trijų, kuomet žmogus dar gali išgyventi. 
 
Atsirado daug savanorių
Mobiliosios tarptautinės skubios medicinos komandos sertifikavimo Lietuvoje administratorius G.Meškauskas teigia, kad ruošiantis sertifikavimui dirbama prie trijų pagrindinių aspektų: personalo, priemonių surinkimo ir procedūrų nustatymo. „Pats pagrindinis dėmuo yra personalas. Pagal ministro įsakymą yra numatyta 60 medikų komanda, iš kurių 20 yra specifinių specialybių gydytojai ar gydytojai rezidentai ir dar 40 narių susideda iš skubiosios pagalbos slaugos specialistų ir skubiosios pagalbos paramedikų“, – komandos sudėtį apibūdino jis.
 
G.Meškauskas pasakojo, kad vos paskelbus savanorių registraciją per dešimt dienų užsiregistravo beveik šimtas medikų. Kai kurie jau turintys patirties misijose Turkijoje, Ukrainoje, savanoriavę su tarptautinėmis organizacijomis. Daliai savanorių teko atsakyti, kadangi jie neatitiko būtinų kriterijų.
 
Kaip teigia G.Meškauskas, komandos narys per pastaruosius penkerius metus privalo turėti bent dvejus metus patirties dirbant skubios medicinos srityje. „Patirtis svarbu, kad pavyktų suteikti pagalbą sąlyginai greitai, mokėtų sudėlioti prioritetus, dirbti net su keliais pacientais vienu metu. Taip pat svarbu anglų kalba, kadangi tai yra PSO komunikacijos kalba“, – reikalavimus vardijo G.Meškauskas.
 
Be abejo, surinkta komanda turės mokymus, dalyvaus pratybose. „Neužtenka aprašyti procedūras, reikia žinoti, ar jos veikia. Jei turi popierinį planą, kad ir gerai parašytą, bet niekad nesi jo atsivertęs, nutikus nelaimei bus ne laikas versti puslapius ir ieškoti, kokios tavo pareigos, atsakomybės ir veiksmai. Taigi šiuo metu stengiamės pasirengti įvairiomis kryptimis – tiek metodiškai, tiek praktiškai, o tada sertifikuosime komandą“, – kalbėjo G.Meškauskas.
 
Formuojant komandą lygiagrečiai renkamas ir priemonių rezervas keturiolikai dalyvavimo misijoje dienų. „Reikia turėti rūbų, asmens apsaugos ir gyvybę gelbstinčių priemonių, nepriklausomą energijos šaltinį, maisto… Tai yra du trys šimtai skirtingų pavadinimų priemonių, o jei vienetais, tai skaičiuotume ir dešimtimis tūkstančių“, – kiekius vardijo G.Meškauskas. 
 
„Trečioji sertifikacijos darbų dalis – įvairi dokumentacija, procedūros, procesai, kaip reikės dirbti, kaip bus vykstama, kas bus atsakingas už logistiką… Daug mažų žingsnelių, kurie visi yra vienos grandinės dalis ir jei viena nutrūksta, pradeda irti ir kitos grandys“, – konstatavo G.Meškauskas.
 
Jis pabrėžė, kad prie sertifikavimo dirba daugybė institucijų: SAM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Nacionalinis krizių valdymo centras, Užsienio reikalų ministerija, GMP tarnyba, kitos didžiosios Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos, PSO mentoriai. GMP tarnyba yra atsakinga už komandos koordinavimą, specialistų rengimą, pasirengimą sertifikavimui ir patį sertifikavimą. 
 
„Laikas yra ribotas. Turime didelį tikslą spėti iki rugsėjo pabaigos, – teigia šio proceso dirigentas G.Meškauskas ir sako, kad tinginiauti tikrai nėra kada. – Judame prioritetų tvarka, tikimės spėti. Labiausiai įkvepia tai, kad šiame kelyje esame ne vieni – maksimaliai stengiasi ir petys į petį dirba visos bendradarbiaujančios institucijos bei organizacijos.“ 

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

    Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris