„Nekuriame vizijos ar tikslo, kaip NVI galėtų veikti prijungus prie Santaros klinikų. Yra įstatymas, jame numatytos funkcijos, to rėmuose institutą stengiamės stiprinti. Jei atsirastų iniciatyva, kad reikia kaip nors kitaip organizuoti veiklą, ar keistųsi įstatymas, tada reikėtų ir vertinti“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
- Liepą teko netikėtai perimti vadovavimą ministerijai. Iškart pasitiko ir daug iššūkių. Kokią strategiją rinkotės: užtikrinti darbų tęstinumą, o gal vietomis keisti politinę kryptį?...
- Pasikeitus ministrui Vyriausybės programa ir įstatymai nesikeičia. Taip jau yra, kad ministrai įgyvendina daug sprendimų, kuriuos priėmė ne patys, o ankstesnės Vyriausybės. Tad ir man pirmiausia reikėjo sužiūrėti, kokie sprendimai jau priimti. Pavyzdžiui, visuotinis ikimokyklinis ugdymas, centralizuotas priėmimas, įtraukusis ugdymas, atnaujintas ugdymo turinys… visa tai praėjusios vyriausybės sprendimai. Daugeliui jų lėšos buvo nesuplanuotos. Iš to kylančias problemas turėjo spręsti buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė, dabar jas tenka spręsti man.
- Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai nekantriai laukė nuolatinio vadovo. Žinia apie paskelbtą konkursą visiems buvo svarbi. Kodėl tai padaryta tik dabar?
- Tai – unikali įstaiga. Ne be reikalo turinti atskirą jos veiklą reglamentuojantį įstatymą. Tai – ir tyrimų institutas, ir klinikos vienoje institucijoje. Suprantama, dėl pavaldumo dviem ministerijoms, su NVI susijusių sprendimų derinimas trunka kiek lėčiau. Bet, sakyčiau, pagrindinis trukdis, kodėl konkursas neįvyko anksčiau, buvo instituto pertvarkymas iš biudžetinės į viešąją įstaigą. Tie procesai dar baigiami, ką tik priimtas Vyriausybės nutarimas dėl turto perdavimo ir investavimo į NVI.
Mums norėjosi išvengti situacijos, kai vadovas priimamas į biudžetinę įstaigą, o paskui, pasikeitus tam tikriems reikalavimams, reikia iš naujo organizuoti konkursą. Norisi, kad vadovas ateitų jau į pertvarkytą instituciją ir galėtų įgyvendinti jos plėtros strategiją.
- NVI darbuotojai nuogąstauja, kad įstaiga bus prijungta prie Santaros klinikų. Tam nepritaria ir POLA. Manoma, kad NVI kaip tik derėtų plėsti, didinti prieinamumą Lietuvos gyventojams. Svarbi jūsų pozicija ir argumentai.
- Prijungimas dėl prijungimo tikrai nėra reikalingas. Jei būtų pasiūlyta vizija, kaip tai galėtų veikti, tada žiūrėtume. Nes mums svarbu, kad toliau būtų plėtojamas mokslas: matome, kad NVI vykdo stiprius mokslinius tyrimus, institutas turi pripažinimą tarptautinėse organizacijose, ten veikia vienintelis Baltijos šalyse prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo ekscelencijos centras. Mums svarbu, kad mokslinis potencialas NVI būtų stiprinamas ir išvengtume rizikų, kurios galėtų jį silpninti.
Nekuriame vizijos ar tikslo, kaip NVI galėtų veikti prijungus prie Santaros klinikų. Yra įstatymas, jame numatytos funkcijos, to rėmuose institutą stengiamės stiprinti. Jei atsirastų iniciatyva, kad reikia kaip nors kitaip organizuoti veiklą, ar keistųsi įstatymas, tada reikėtų ir vertinti.
Šiuo metu mums svarbu užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą, sukurti palankias sąlygas mokslo plėtrai, esamiems darbuotojams bei kad nenukentėtų pacientai. O ar gali NVI veikti kitaip? Manau, kad gali, o kaip – reikėtų žiūrėti. Čia jau įgyvendinimo klausimai. Tačiau be kalbų apie jungimą, kurios nieko naujo nepasako ir skamba ne pirmi metai, sudėliotos aiškios vizijos matyti neteko.
- Kaip apskritai sekasi su Sveikatos apsaugos ministerija ieškoti bendrų sprendimų. Kur matymas skiriasi?
- Nepasakyčiau, kad yra kokių nors susidūrimų. Tiesiog tuos pačius klausimus matome iš skirtingų perspektyvų. Pavyzdžiui, dėl sveikatos apsaugos specialistų planavimo stebime bendrą kontekstą Lietuvoje: kiek yra stojančiųjų, matome, kad visur yra to trūkumo. Sveikatos apsaugos ministerija žvelgia iš savo perspektyvos.
Sakyčiau, ji turi pakankamai pažangią planavimo procedūrą, kuri įtraukia visas suinteresuotas šalis, aptaria, kiek reikės priimti specialistų, kur didžiausi trūkumai. Kai SAM pateikia planus, mes juos išklausome, padiskutuojame ir pastaruoju metu visuomet priimdavome taip, kaip siūlydavo. Nes iš tiesų SAM pasiūlymai ateidavo pagrįsti, aiškūs, išsamūs.
- Lietuvoje šiuo metu vienas svarbiausių įvykių – mokytojų streikas. Išgirdę, esą uždirba 1400 eurų į rankas, jie viešai pratrūko – tiek negauna net ir dirbdami daugiau nei etatu… Kaip taip išeina?
- Skaičiuojant pagal skirtingas metodikas gaunamas skirtingas vidutinis darbo užmokestis. Kiekviena metodika turi tam tikras prielaidas ir niuansus. Minėtą sumą išskaičiavo Valstybinė duomenų agentūra ir ji didesnė.
Tačiau svarbiausias dalykas, kodėl tie skaičiai erzina, kad žmonės jaučia uždirbantys nepakankamai. Todėl svarbu tą atlyginimą didinti. Mūsų pateiktas pasiūlymas neturi precedento – per kitus metus norime algas didinti 21 procentu dviem etapais. Taip pat yra užfiksuotas siekis, kad mokytojų vidutinis darbo užmokesti turi pasiekti 130 procentų santykį su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. Tai eliminuoja skaičiavimo metodikų skirtumus. Tačiau, be abejonės, tiek mokytojų, tiek šalies vidutinis darbo užmokestis turi būti apskaičiuojami pagal vienodą metodiką – dabar taip ir yra.
- Leisite kiek sumažinti klases?
- Istoriškai buvo einama tik klasių didinimo kryptimi, norime tai keisti. Iškart nepavyks to padaryti dėl mokyklų, mokytojų, lėšų trūkumo, bet pirmą žingsnį norime žengti. Nuo kitų metų turinčios tokių galimybių savivaldybės pačios spręs dėl klasių mažinimo.
Problemų, kurios kelia neigiamas emocijas, yra daug. Bet norisi, kad patikėtų mokytojai, jog padėsime jas išspręsti. Svarstome ir dėl mokymų, susijusių su atnaujintomis programomis, norime, kad juos kuo daugiau lemtų pedagogų bendruomenės vertinimai. Žinoma, viskas užtrunka, ypač kas susiję su IT sistemų kūrimu. Tačiau geriau tegul sprendimai ir produktai bus tvarūs, kokybiški, kad ir lėtesni, nei imituojantys sprendimus.
Dosjė
2012 m. VU suteiktas ekonometrijos bakalauro laipsnis, po dviejų metų Tilburgo universitete finansų ir draudimo matematikos magistras.
2012-2013 m. Lietuvos statistikos departamentas, Kainų skyriaus vyr. specialistas
2015- 2016 m. AB Lietuvos draudimo kainodaros ekspertas
2015 m. STRATA politikos analitikas, 2016 m. – ten pat Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.
Nuo 2018 metų buvo laisvai samdomas švietimo ekspertas.
Nuo 2020 m. – švietimo, mokslo ir sporto viceministras studijų, mokslo sritims, nuo 2023 m. – ministras.
.jpg)
Komentuoti: