- Lyginant praėjusių metų ir šių metų pusmetį paaiškėjo, jog gydymo įstaigos patiria didesnius nuostolius, dėl to auga ir gydymo įstaigų su neigiamu finansiniu rezultatu skaičius. Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai akcentavo, kad dėl tokių rezultatų kalta ir vyraujanti infliacija. Sutinkate su tokiu teiginiu?
- Nors nesu sveikatos apsaugos sistemos žinovas, neseku, kokia yra finansinė situacija sveikatos apsaugos įstaigose, tačiau galiu patikinti, kad bendras infliacijos dydis, remiantis oficialia statistika, nėra didelis.
 
Bendrai didžiausią infliacijos dalį paaiškina paslaugų brangimas, tačiau kalbant konkrečiai apie gydymo įstaigas vienareikšmiškai sunku pasakyti, kas lėmė išlaidų didėjimą. Galbūt tam įtakos turėjo naudojamos įrangos, technologijų, darbo išteklių kainų augimas. Tačiau sakyti, kad šioje vietoje infliacija yra vienas pagrindinių kaltininkų, tikrai negalima, nes turėtų būti giluminės priežastys.

- Kitąmet prognozuojama, kad sveikatos apsaugos biudžetas augs maždaug keturiasdešimčia milijonų eurų. Tačiau gydymo įstaigų vadovai ir kai kurie politikai teigia, jog tai niekaip neprisidės prie kokybiškesnių sveikatos paslaugų. 
- Na, vertinant procentaliai, vargu ar tai galima pavadinti biudžeto didėjimu. Tarkim, vidutinis atlyginimas, jau nekalbu apie medikų, pastaruosius metus auga maždaug septyniais aštuoniais procentais. Biudžetas šiuo atveju augtų keliais procentais mažiau nei atlyginimai.
 
Vadinasi, šis augimas, tikėtina, bus panaudotas atlyginimams didinti, taip pat brangstančioms paslaugoms ar kitoms materialinėms vertybėms. Deja, tai nėra vien tik sveikatos apsaugos sistemos problema. Biudžetas planuojamas nominaliais dydžiais. Kai imamas bendras infliacijos rodiklis, viskas atrodo gerai, tačiau kai infliacija pradeda didėti, dažnai po tais skaičiais pasislepia faktas, kad realiai niekas nedidėja.
 
Nes infliacija sugraužia visą padidėjimą. Šiuo atveju kalbant apie tokį kuklų procentinį pokytį yra pagrindo teigti, kad nemažą dalį lėšų suvalgys algų ir kainų kilimas. Todėl praktiškai apie jokį reikšmingą situacijos pasikeitimą sveikatos apsaugos srityje turbūt būtų sudėtinga kalbėti, juo labiau, kad infliaciniai procesais, remiantis prognozėmis, tik spartės. 

- Kaip ekonomistas kur įžvelgtumėte didžiausias problemas, kodėl sveikatos apsauga, nepaisant skelbiamos geresnės finansinės padėties, vis šlubčioja?
- Čia ir yra visa drama, kad kai kuriuose sektoriuose - ar tai būtų švietimas, ar sveikatos apsauga - ekonomikos dėsnius vis bandoma užgniaužti, ignoruoti. Bet kuo daugiau juos ignoruojame, tuo daugiau bėdų sulaukiame. Mano nuomone, kuo daugiau ekonominio racionalumo, kuo daugiau bus leista ekonomikos dėsniams veikti sveikatos apsaugos srityje, tuo daugiau laimės sveikatos paslaugų vartotojas ar patys šių paslaugų teikėjai.
 
Žinoma, galbūt ne iš karto pavyks viską pamatyti, bet vidutiniu ilguoju laikotarpiu nauda būtų akivaizdi. Deja, pastaruoju metu viskas vyksta atvirkščiai. Kaip sakoma, sveikatos apsaugos srityje ekonomikos dėsnius mėginama paslėpti po žeme. 

- Politikai kartais mėgsta sakyti, kad sveikatos apsaugos sritis - labai jautri, todėl čia sunku taikyti ekonomikos dėsnius...
- Na... Mano nuomone, pirmiausia trūksta bendro strateginio supratimo, kad tam tikri ekonomikos dėsniai veikia visur ir jie privalo veikti, kad būtų ir paslaugų kokybė geresnė, ir kainos mažesnės. Bet kai tik pradedame gniaužti konkurenciją ir pradedame sakyti, kad tai labai specifinis sektorius, kad čia kitais principais vadovaujamės, tuomet tai dažniausiai būna brangu, neefektyvu ir kokybė šlubuoja.

---

 
Dosjė
1982–1987 m. studijavo VU Pramonės ekonomikos fakultete.
1987–1989 m. VU Ekonomikos fakultete. 
1992–1993 m. Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.
1993–1994 m. Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas.
1994–1996 m. Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas.
1996–2000 m. Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius.
 1998–2000 m. Lietuvos banko valdybos narys.
2000–2008 m. AB Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas.
Nuo 2008 m. SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas.

---

 
Tarp kitko
Ministerijos atlikta analizė parodė, kad lyginant 2015 m. ir 2016 m. pirmųjų pusmečių duomenis, ASPĮ finansiniai rezultatai pablogėjo. Iš viso 44 proc. ASPĮ per 2016 m. pirmąjį pusmetį finansiniai rezultatai buvo neigiami, tačiau nuostoliai nedideli ir bendras visų ASPĮ finansinis rezultatas teigiamas (4,2 mln. eurų). Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad didžiąją ASPĮ sąnaudų dalį sudaro išlaidos darbo užmokesčiui (65,9 proc.) ir medicinos reikmenims bei paslaugoms (15,5 proc.).