Siūlo pasitelkti technologijas

Lietuvoje svarstoma įdiegti naują priemonę kovai su vairuotojų girtavimu keliuose –elektroninį prietaisą, vadinamą alkobloku. Šis įrenginys matuoja vairuotojo blaivumą ir neleidžia užvesti variklio, jei prie vairo sėdama apsvaigus.
„Alkoblokas būtų vairuotojų alkoholio reabilitacijos programos dalis. Tai tarsi savanoriškai pasirenkama auklėjamoji priemonė. Jeigu, pavyzdžiui, vairuotoją sulaikytų neblaivų už vairo, jam galėtų būti pasiūlyta dalyvauti programoje ir įsirengti alkobloką. Žmogui sutikus, jis gautų galimybę perpus sutrumpinti teisių atėmimo terminą“, –pasakojo Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis (nuotr.).
Pasak jo, vairuotojai prietaisą automobilyje įsirengtų savanoriškai, už savo lėšas ir vykdytų visas kitas reabilitacijos programos sąlygas. „Jeigu bus įteisinta alkoblokų sistema Lietuvoje, neabejotinai keistųsi ir mokymo programa apie alkoholio žalą sveikatai. Tai reiškia, kad šalia šio įrenginio diegimo priklausomybę nuo alkoholio būtų siekiama gydyti psichologinėmis, terapinėmis priemonėmis“, – teigė specialistas.
V.Pumputis patvirtino, kad  tokia vairuotojų „perauklėjimo“ sistema pasiteisino ne vienoje Europos valstybėje, todėl naujovės nereikia bijoti. Nors jau pasirodė nuomonių, kad alkoblokus apsukrūs mūsų tautiečiai gali bandyti apgauti, V.Pumputis teigė, jog šių prietaisų gamintojai yra numatę daugybę saugiklių. „Tačiau pats didžiausias saugiklis yra tai, kad prietaisą vairuotojai įsirengs savo noru, tad jiems nekils pagunda rizikuoti teisėmis, bandant sukčiauti“, – įsitikinęs skyriaus vedėjas.
 
Idėją vertina pozityviai

Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Gintaras Aliksandravičius (nuotr.) patikino žinantis, kad alkoblokai jau naudojami kai kuriose ES šalyse ir tai, atrodo, davė neblogų rezultatų. „Reikia dar kartą priminti tai, jog šis prietaisas nebus privalomas. Žmonės jį įdiegs savo noru. Tai - svarbiausias alkobloko principas“, – sakė jis.
Pareigūnas tikino, kad tokia iniciatyva yra išties logiška. „Ji skirta ne nuolatiniams pažeidėjams, o tiems, kuriems kartą nepasisekė. Tarkim, žmogus šventė gimtadienį ir pirmą kartą gyvenime sugalvojo važiuoti namo išgėręs. Vietoj to, kad jam būtų atimtas pažymėjimą, kai kuriose Skandinavijos šalyse pasiūloma rinktis alternatyvą. Žmogus įsirengia alkobloką, galbūt lanko kursus apie alkoholio žalą. Tačiau jis gali toliau važiuoti, tik turi įrodyti, kad iš tikrųjų pasirengęs nebesuklysti“, – pasakojo G.Aliksandravičius.
Pareigūnas teigė, kad tokia idėja Vakaruose taikoma ne tik prasižengėliams - alkoblokai kartais įrengiami visuomeniniame transporte ir kontroliuoja jų vairuotojus.
 
Dabartiniai kursai – tik parodija
Apie tai, kad pokyčių kovojant su alkoholio nevengiančiais vairuotojai reikia, neabejoja ir medikai. Tačiau jie patikina, kad būtina kalbėti ne tik apie technologijas, bet ir apie kitų priemonių tobulinimą. „Dabar prasižengusiems vairuotojams organizuojami keturių valandų kursai. Juose kalbama apie alkoholio ir kvaišalų žalą. Tai tarsi prevencinė priemonė, tačiau ar žmogui gali duoti naudos keturių valandų mokymai? – retoriškai klausė Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vadovas Tautvydas Zikaras. - Manau, kad dabartinė situacija yra netikslinga. Siūlau remtis Vakarų patirtimi, kur neblaiviems prie vairo įkliuvusiems žmonėms tokie kursai trunka ne keturias valandas, o daug ilgiau. Jų metu pažymėjimą atgauti norintis vairuotojas turi bendrauti su psichologais, psichiatrais, socialiniais darbuotojais. Tik tada jam tai bus reali nauda. Tačiau jei saugaus eismo specialistai iš tikrųjų kalba apie dabartinės sistemos keitimą, tai sveikintina.“
 
Komentaras
Seimo narys, buvęs lenktynininkas Stasys Brundza:

- Užsienio valstybėse toks būdas kovoti su neblaiviais vairuotojais yra naudojamas. Kartu tai yra galimybė prasižengusiam žmogui greičiau atgauti vairuotojo pažymėjimą, aišku, lankant ir reabilitacijos kursus. Jei kai kuriose Vakarų šalyse netgi numatoma visuose naujuose automobiliuose diegti tokias sistemas, tam aš visiškai pritarčiau.
Vis dėlto alkobloko naudojimas mūsų šalyje gali turėti tam tikrų išskirtinumų, dėl kurių šios idėjos naudą vertinčiau atsargiai. Juk lietuvis vairuotojas skiriasi nuo nemažos dalies ES šalių vairuotojų. Skandinavijos šalyse niekas nepagalvotų apie sukčiavimą. Gali būti, kad kai kurie lietuviai bandys sukčiauti, apeiti sistemą. Taigi, kyla klausimas, kiek ši idėja pasiteisins.
Kovoti su sukčiaujančiais vairuotojais gali būti įvesta saugiklių. Girdisi kalbų apie tai, kad sistema gali reikalauti papūsti keletą kartų, tai atlikti kas keliasdešimt minučių. Tačiau, ko gero, tai trukdytų vairuoti. Kad šias technologijas reikia diegti – neabejoju, tačiau gal pirmiausia pradėti galima nuo viešojo transporto.