„Metų vadovas 2018“ Nacionalinio vėžio instituto vadovas prof. dr. (HP) Feliksas Jankevičius, neseniai laimėjęs konkursą Santaros klinikų generalinio direktoriaus vietai užimti, sako, kad kiekvienas gydytojas turėtų būti ir mokslininkas. Ypač, jei kalbame apie onkologines ligas. „Kuo daugiau giliniesi į ligą, tuo daugiau gali padėti pacientui“, - sako profesorius.
„Santaros klinikos nuo seno turi gražias tradicijas. Visada sakau, jog tai - Laucevičiaus (prof. Aleksandro Laucevičiaus - red. past.) klinika, jo įdirbis didžiulis. Norisi iškeltą kartelę išlaikyti ir dar kilstelėti“, - sako prof. dr. (HP) Feliksas Jankevičius.
- Turbūt vienas dažniausių klausimų, kurį girdite pastaruoju metu, koks velnias jus nešė į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovo konkursą...
- Aš ir pats savęs to klausiu. Tiesa, prieš kelerius metus man tą patį sakė, kai dalyvavau konkurse į Nacionalinio vėžio instituto vadovo postą. Myliu Klinikas, su jomis susiję geriausi mano karjeros metai, gerbiu kolektyvą. Ten sukoncentruotas mokslo elito potencialas, tad vadovauti tokiai įstaigai - didelė atsakomybė.
- Emocijos suprantamos, tačiau pastarųjų kelerių metų įvykiai metė juodą dėmę visai įstaigai, medikų kolektyvui.
- Noriu prisidėti atkuriant gerą ligoninės vardą - tam reikia komandinio darbo. O, pasitelkus gydymo įstaigos potencialą, ir teikiant gydymo paslaugas, ir dirbant mokslo srityje, galima siekti aukščiausių standartų. Nepamirškime ir pedagogikos. Suprantu, kad vienu ypu visko padaryti neįmanoma, bet vadovo darbas gerąja prasme turi būti tęstinis. Juk Santaros klinikos nuo seno turi gražias tradicijas. Visada sakau, jog tai - Laucevičiaus (prof. Aleksandro Laucevičiaus - red. past.) klinika, jo įdirbis - didžiulis. Norisi iškeltą kartelę išlaikyti ir dar kilstelėti.
- Negaila palikti Nacionalinio vėžio instituto?
- Gaila. Tačiau tai, kad pereinu vadovauti kitai įstaigai, nenutrauks mūsų ryšių. Onkologiniai pacientai serga ir gretutinėmis ligomis, todėl kolegų pagalba iš Santaros klinikų itin vertinga. Bendradarbiavimas svarbus siekiant gerų gydymo rezultatų, todėl pastaruosius metus formavome bendrus koordinacinius centrus ir darbą tęsime toliau.
- Esate labiau mokslininkas ar gydytojas?
-
Fifty-fifty. Jei nori gerai gydyti, turi giliai suprasti onkologinės ligos patogenezę, gilintis į jos molekulinę biologiją. O norėdamas gilintis, turi užsiimti moksliniais tyrimais. Net paprasčiausia išeičių analizė duoda supratimą, ar tu gerai diagnozuoji ir gydai. Kuo daugiau giliniesi į ligą, tuo daugiau gali padėti pacientui.
- Gražiai kalbate apie mokslą, matote mūsų mokslininkų potencialą, bet yra nemažai kolegų, kurie jums nepritartų. Dar ir leptelėtų, kad nereikia svajoti, jog galime pasiekti mokslo aukštumų ar tikėtis Nobelio premijos. Ką manote jūs?
- Kalbų tokių girdėjau, bet kategoriškai su jomis nesutinku. Tai įrodo mūsų atradimai, tarptautinės premijos Virginijui Šikšniui, Sauliui Klimašauskui. Mes irgi savo srityje skiname pergales, todėl tautiečių tikrai
nebrokyčiau. Manau, kad intelektualinis lygis yra aukštas, galime pasiekti didelių atradimų, tik... mūsų žymiai mažiau. Todėl ir iškilių žmonių turime vienetus, juos reikia užauginti. Jaunimas - mūsų ateitis ir jis
superinis. Man atrodo, kad jie kur kas geresni nei mes. Dėstydamas žaviuosi jų klausimais, degančiomis akimis. Auga ypač gabūs jauni žmonės.
- Prieš porą savaičių pasirodė Izraelio mokslininkų straipsnis skambia antrašte, kad jiems pavyko sukurti vaistą, kuris vėžį įveiks per dvi savaites. Kaip manote tai – realu? Koks bus onkologinių ligų gydymas ateityje?
- Kol kas nėra vienos tabletes, įveikiančios vėžį, kaip nėra ir vieno testo, jam nustatyti, bet kiekvienas naujas atradimas yra proveržis. Dabar onkologines ligas gydome pagal lokalizaciją, bet ateityje gydysime pagal genetinį jų pobūdį ir mutacijų spektrą. Jau šiandien vykdomi tokie tyrimai, vadinami „
Basket trial“. Daug kalbame apie modernią imunoterapiją, su kuria šiandien susiję onkologų lūkesčiai.
Aš turbūt jau visiems atsibodau, bet svarbiausia vis dėlto - prevencija. Brangūs vaistai, sudėtingi gydymo metodai reikalingi pažengusiai ligai. Bet jei ją diagnozuojame anksti... Štai nesenas atvejis, kai pacientui diagnozuotas ankstyvos stadijos kasos ir inkstų vėžys. Vos valandą trukusios operacijos metu kartu su profesoriumi Eugenijumi Stratilatovu išoperavome abi lokacijas ir žmogus sveikas. Deja, bet trečdalis atvejų diagnozuojami tik ligai pažengus. Vis prisimenu skaudų jaunos moters atvejį - diagnozuotas išplitęs gimdos kaklelio vėžys. Ji niekada nesitikrino, nes manė, kad jai taip nenutiks.
- Kartu su profesore Sonata Jarmalaite šiemet gavote Lietuvos mokslo premiją. Kolegos kalba, kad jūsų atradimas - proveržis onkologijoje.
- Žymenys yra labai svarbi onkologijos dalis. Pirma, tai - svarbus diagnostikos komponentas: kuo anksčiau diagnozuojame, tuo daugiau šansų ligą išgydyti. Antra, mums ypač svarbūs prognostiniai žymenys, kurie atspindi ligos agresyvumą. Atlikome daug tyrimų su prostatos vėžiu. Nepaisant panašios stadijos, ligos formos, biologinis naviko agresyvumas skirtingas. Yra tokių, su kuriais galima gyventi tik juos stebint, nes jie progresuoja labai lėtai. Kiti gi - itin agresyvūs ir yra pagrindiniai mūsų vyrų
kileriai. Mokame atskirti kliniškai nereikšmingą ir agresyvų vėžį. Bet kartais to neužtenka, nes pasitaiko, kad po kliniškai nereikšmingu slepiasi agresyvi liga. Taigi tikslesnei ligos charakteristikai reikalingi žymenys. Be to, jie leidžia pasirinkti tinkamiausią gydymo formą. Pavyzdžiui, kartais skiri brangų gydymą, bet jis neveiksmingas. Kodėl? Navikas yra tiesiog nejautrus jam. Žymenys gi gali tai parodyti.
- Gal nuskambės keistai, bet kur jūs tų žymenų ieškojote?
- Pirmiausia ieškojome paprastesnio neinvazinio tyrimo ir pasirinkome šlapimą. Tiesa, techniškai surasti žymenis šlapime sudėtinga, nes praėję inkstų filtrą šie tampa fragmentuoti. Turi žinoti ko ieškai. Taigi pirma ištyrėme genomą, identifikavome taikinius ir po to ieškojome jų šlapime. Užtrukome penkiolika metų. Kas dabar? Šie tyrimai gali padėti sukurti komercinius testus. Tyrimai turi aukštą citavimo indeksą, vadinasi, kelia susidomėjimą. Kolegos manęs dažnai klausia, kada tai ateis į kliniką. Negaliu atsakyti, nes procesas ilgas ir brangus. Bet tai – postūmis ir mes neketiname sustoti. Siekiamybė yra sukurti testą inkstų vėžiui nustatyti. Labai norėčiau tai padaryti. Tiesa, reikia žinoti, kur ieškoti jo: jei tikrinsime kiekvieną iš eilės, naudos nebus. Bet jei žmonėms, kurie turi metabolinį sindromą, aukštą kraujo spaudimą, diabetą ir kitus rizikos veiksnius, yra nutukę, reikėtų testuoti šlapimą. Kilus įtarimams, kartą per metus atlikti echoskopiją. Beje, po trisdešimt penkerių metų, echoskopiją kartą per metus būtų labai sveika pasidaryti kiekvienam.
- Ir pabaigai - knyga arba filmas padaręs įspūdį.
- Filmas „A beautiful mind“, paremtas tikra matematiko, kuris sirgo, tačiau niekas nuo jo nenusisuko, padėjo, istorija. Tokios tolerancijos mums šiandien pritrūksta. Reikia pasistengti kiekviename žmoguje atrasti tai, už ką verta jį gerbti ir mylėti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: