Seimo vicepirmininkas, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis: 

Pusė medikų iš manęs pasijuoks
„Europos Parlamentą dažniausiai įsivaizduojame kaip senelių namus ar globos įstaigą. Išrenkami asmenys, kurie nacionalinėje politikoje jau nieko negali nuveikti, tad juos išsiunčia į Europos Parlamentą. Bėda, kad jie ten pradeda diktuoti sąlygas ir gyvenimo taisykles, kaip mes turime gyventi tose valstybėse, iš kurių jie buvo draugiškai išsiųsti į pensiją. Juolab kad Europos Parlamentas su Europos Komisija yra ta institucija, kuri kartu su nacionaliniais politikais turi formuoti mūsų ateities politiką“, - sako Seimo narys.
Jam, kaip teisininkui, visų pirma rūpi teisėkūros, taip pat ekonomikos klausimai: „Mano įdirbis – pakankamai didelis. Ypač kalbant apie medicininį turizmą. Kadaise buvau vienas iniciatorių, iškėlęs klausimą, jog valstybės narės turi kuo daugiau pritraukti būtent medicininio turizmo klientų iš trečiųjų šalių: Turkijos, kur yra aštuoniasdešimt milijonų gyventojų, Ukrainos, turinčios keturiasdešimt milijonų gyventojų ir panašiai.“
 
Seimo vicepirmininkas neabejoja, kad Europos Parlamente galima sėkmingai reikštis, tik reikia būti pakankamai aktyviems. „Seime galbūt irgi nereikia užsiimti šuniukais ir skaičiuoti kiek minučių šie loja, o reikia dirbti per teisės aktų kūrimą“, - sako R.Žemaitaitis.
Anot jo, Europos Parlamento narys gali nuveikti iš ties nemažai darbų: itin svarbūs vaistų ženklinimo, kompensuojamųjų vaistų klausimai, jo žodžiais tariant, ar vėl pirmi iššoksime su pigiausiais vaistais, ar vis dėlto priimsime vieną bendrą reglamentą.
Vieną darbą jis, kaip Europos parlamentaras, tikrai galėtų nuveikti – sugrąžinti namo po pasaulį besiblaškančius medikus.
 
„Galiu pasakyti: mielieji, dabar visi varykite į Lietuvą. Pusė medikų iš manęs pasijuoks. Europos Parlamente, priklausomai nuo to, kuriame komitete paskirtų dirbti, - reikia spręsti medikų darbo apmokėjimo ir jų socialinių garantijų klausimus. Dar yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos – kiek žmogus turi galimybių gauti kvalifikuotą ir kokybišką gydymą. Ar Lietuva tai atitinka? Galiu pasakyti, kad šiuo metu tiktai ne.
Taip yra ir darbo vietų kūrimas, ir gydymo įstaigų aprūpinimas medicinos įranga. Kaip tik lankiausi Kelmėje ir Pagėgiuose. Pastarieji sprendžia: PSPC turi būti savivaldybės ar vis dėlto privatus. Nes savivaldybei reikia pastatą remontuoti, o remontas kainuoja apie aštuoniasdešimt tūkstančių. Tad klausimas, ar Europos Sąjunga prisidės prie tokio pastato renovacijos, jei prisidės, ir gydytojai norės čia atvažiuoti dirbti“, - sako R.Žemaitaitis.
 
„Valstiestis“ Tomas Tomilinas: 

Dirba vienas, likusieji - statistai
„Mano specialybė –Europos Sąjungos administravimas. Baigiau tokias magistro studijas ir moku šešias užsienio kalbas, tad galėčiau būti naudingas“, - sako Seimo narys Tomas Tomilinas.
Paprašytas įvardinti, kokias kalbas moka, jis paminėjo anglų, vokiečių, rusų, lenkų, baltarusių ir, žinoma, gimtąją lietuvių.
„Ten iš tikrųjų realiai dirba tik vienas parlamentaras, visi kiti, manau, yra labiau statistai. Kai kurie net į komitetus nevažiuodavo, o Bronis Ropė, kurio biurui vadovavau daug metų, užsiminėjo tais klausimais, kurie Lietuvai atneša daugiausiai pinigų ir naudos, pavyzdžiui, regionine politika.
 
Sveikatos apsauga kol kas yra nacionalinė prerogatyva. Ji - brangiausia ir šios sistemos kaina labiausiai auga. Vadinasi, mums iš biudžeto reikės vis daugiau pinigų. Tai galima pasiekti tik Briuselio pagalba. Galbūt sveikos gyvensenos srityje turime daugiau ambicijų, kad būtų stipriai finansuojama Europos Sąjungos pinigais ir pastaroji galbūt labiau reikalautų iš mūsų skirti deramą finansavimą bei dėmesį ligų prevencijai. Visada, kai ko nors pareikalauja Briuselis, esame labiau uolūs“, - sako T.Tomilinas.
Priminiau, kad jų partijos sąraše yra ir žinomas krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. „Jis nori gilintis į sporto, sveikatos ligų prevencijos, jaunimo užimtumo klausimus, kas irgi labai svarbu. Jis, aišku, yra politikos naujokas, sporto profesionalas, turintis diplomatijos įgūdžių ir gebėjimų. Manau, labai greitai prisitaikys prie naujos aplinkos ir dirbs“, - sako parlamentaras.
 
Socialdemokratas Juozas Olekas: 

Vienodas skiepų grafikas ir kalendorius
„Galiu pasidžiaugti kolege Vilija Blinkevičiūte, kuri nusipelnė pagarbos ir kitų kolegų įvertinimo – tapo svarbaus komiteto pirmininke. Labai reta, kad iš tokios nedidelės gyventojų skaičiumi ir plotu valstybės būtų išrinktas komiteto pirmininkas. Bet turime ir tokių pavyzdžių, kurie vertinami vos ne paskutiniais iš septynių šimtų narių, pavyzdžiui, Tomaševskis ar ponas Guoga. Tam tikra prasme gal net ir gėdą daro tokiu darbu. Bet manau, kad tikrai čia yra didelė galimybė ir atsakomybė itin garbingai ir svarbiai atstovauti Lietuvai“, - sako J.Olekas.
Pasak jo, daug svarbių sprendimų ir Lietuvos žmonėms yra priimama Europos Parlamente.
 
„Lygios galimybės Europos Sąjungos žmonėms kalbant apie sveikatos paslaugų prieinamumą. Kai kurie darbai jau padaryti, ypač Vytenio Andriukaičio, komisaro, atsakingo už sveikatos klausimus, iniciatyva. Pavyzdžiui, dėl skiepų. Iš tikrųjų apsaugoti visus Europos Sąjungos žmones ir sudaryti vienodą skiepų grafiką bei kalendorių, kad nebūtų taip, jog vienoje šalyje nepaskiepytieji užkrečia žmones kitoje šalyje. Toliau - idėja dėl referencinių centrų, kad retomis, sudėtingomis ligomis sergantys žmonės galėtų gauti prieigą, pirmiausiai konsultaciją, gal ir gydymą, jei tai yra išvystyta kurioje nors kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Šių technologijų, žinių pritaikymas visiems, ligų išvengimas ir joms kelio užkirtimas, vienodų gydymo standartų pritaikymas, man atrodo, būtų didelis žingsnis į priekį, kad Europos Sąjungos žmonės galėtų gauti kokybiškas sveikatos paslaugas“, - sakė J.Olekas.
 
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: 

Kur kas efektyvesnis vėžio gydymas Europoje
„Mano patyrimas Europos Parlamente gali būti naudingas. Žinau, kaip veikia struktūra, kas, kiek laiko užtrunka, ką galima padaryti, ko nelabai. Tikiuosi, kad sveikatos apsaugos srityje, nors ji labiau reguliuojama nacionaliniu lygiu, yra ką nuveikti: kyla naujų temų, kad ir skiepai, imunologijos iššūkiai. Manau, kad tikrai yra ką nuveikti. Juolab kad mūsų europinės partijos lyderis Manfredas Vėberis kalba ir apie vėžio problematiką. Iš tikrųjų yra tikėjimas, kad sutelkus jėgas, būtų galima kalbėti apie kur kas efektyvesnį vėžio gydymą Europoje. Tai – kiekvieną gyventoją paliečianti tema. Taigi, jei būčiau išrinkta, norėčiau koncentruotis šiose srityse“, - sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Ano jos, sutelkto veikimo dėka ir ieškant parlamentarų paramos galima rūpimus klausimus pajudinti į priekį.
„Apskritai, kiek yra matomas Europos Parlamento narių darbas? Kai kam netgi gali susidaryti vaizdas, kad jie išvažiavo ir pamiršo. Taip neturi būti. Galbūt labiau skirstyčiau parlamentarus pagal aktyvumą ir norą veikti. Kartais didelė politinė patirtis nebūtinai garantuoja parlamentaro aktyvumą, kuris irgi susideda iš kelių dalykų. Viena vertus, nepraleisti balsavimo – taip, tai yra prievolė ir pareiga, bet imantis kokių nors papildomų klausimų jau reikia šiek tiek daugiau energijos. Kaip ir čia, Lietuvoje, - Seime kai kurie politikai daugmaž visada yra tam tikrų temų smaigaly. Taip ir ten, Europos Parlamente. Tik pastarasis didesnis, tad ir veikiančių žmonių grupė gausesnė. Su kitų šalių atstovais, kada nėra vidinės konkurencijos, kas čia geriau pasirodys savo rinkoje, dirbti smagiausia“, - sako jau kartą Briuselyje dirbusi R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Liberalė Viktorija Čmilytė -Nielsen: 

Prioritetas – socialiniai reikalai
„Europos Parlamento rinkimai yra labai svarbūs. Ypač šį kartą, nes yra akistata tarp dviejų Europos vizijų – atviros, liberalios, demokratiškos Europos Sąjungos ateities ir izoliacinėmis nuotaikomis paremtos“, - sako Seimo narė.
Be žmogaus teisių ir užsienio reikalų politikos, V.Čmilytę –Nielsen domintų socialiniai reikalai. Ypač jaunimo užimtumas, vis dar itin didelis jo nedarbo lygis Europos Sąjungoje.
„Socialinės temos itin svarbios. Viena įdomiausių, karščiausių – modelio, kuris moterims ir mamoms suteiktų daugiau galimybių anksčiau grįžti į darbą, sukūrimas. Tai yra, kaip paskatinti daugiau tėčių likti su vaikais. Beje, toks skatinimas turi būti pozityvus. Tačiau dabar yra labai daug idėjų, daug modelių svarstoma ir tai yra viena įdomesnių temų, kurią mes ir Europos reikalų komitete nagrinėjame, ir Žmogaus teisių komitete. Tačiau iniciatyvos būtent eina iš Europos Komisijos ir yra svarstomos Europos komitete“, - sako parlamentarė.

---

 
Tarp kitko
Europos Parlamento (EP) rinkimai vyks gegužės 26 d., jie kas 5 metus vyksta visoje Europos Sąjungoje pagal visuotinę rinkimų teisę. Penkerių metų kadencijai Lietuva renka vienuolika parlamentarų. Pastarieji rinkimai vyko 2014 m., kuomet naujai kadencijai Lietuvai buvo išrinkti atstovauti: Laima Liucija Andrikienė, Petras Auštrevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Valentinas Mazuronis, Rolandas Paksas, Bronis Ropė, Algirdas Saudargas, Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas.
Pirmieji Europos Parlamento rinkimai surengti 1979 m. Iki tol europarlamentarai buvo deleguojami iš valstybių parlamentų narių.
2009 m. Europos Parlamento rinkimai buvo surengti 27 ES šalyse. Juose buvo išrinkti 736 parlamentarai, atstovaujantys apie 500 milijonų europiečių.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!