„Truputį“ teks palaukti
Linos iš Kauno rajono epopėja, norint tvarkingai surikiuoti dukros dantis, tęsiasi jau penkti metai. Kai apsilankė pirmą kartą, buvo per anksti, o kai po trejų metų ateis eilė – per vėlu. „Dantys lipo vienas ant kito, bet ortodontė negalėjo padėti, kol neiškrito pieniniai. Kai tai įvyko, vėl stojau į pusantrų metų eilę Kauno klinikose“, – pasakojo Lina. Deja, ir tada sprendimo nerado – dantų padėtis nebuvo tokia bloga, kad valstybė kompensuotų breketus. Galima kompensacija plokštelei, bet bėda – eilė treji metai. Ortodontė sakė, kad tada bus vėlu su ja ką daryti... Lina spjovė į viską ir bandė laimės ieškoti privačiai. Bet ir ten savi niuansai – moters mėnesio pajamos kuklios, o rekomenduoja brangias kapas. Atsidariusi VLK svetainę ji bando belstis toliau – ieškos greitesnio priėjimo kitose sutartis su VLK turinčiose gydymo įstaigose
 
Valstybinė ligonių kasa (VLK) konstatuoja, kad pacientams vizitų pas ortopedus-ortodontus tenka palūkėti – balandį pas 72 proc. jų teko laukti ilgiau nei mėnesį. O tas „ilgiau nei mėnuo“ – neapibrėžtas terminas, kuris gali trukti ir dvejus metus, tiesiog iki tokio intervalo ligonių kasa analizuoja duomenis. Gydytojai specialistai – vaikų odontologai prieinamesni, bet, balandžio duomenimis, „ilgiau nei mėnesį“ teko laukti pas 25 proc. gydytojų. VLK teigia, kad sudėtingiausia situacija Vilniaus zonoje, o geriausia – Kauno. „Rekordus“ muša VU ligoninės Žalgirio klinika. Vaikų dantų gydymo su bendra nejautra čia reikia laukti net 750 dienų.
 
Ligonių kasai Žalgirio klinika nurodo laukimo priežastį – daug pacientų. Vilniaus teritorinės ligonių kasų vadovas Vytautas Mockus teigia, kad tai – dešimtaeilininkų darbo vieta, kur jie atbėga padirbėti 0,1- 0,2 etato ir susitvarkyti įvairių reikalų. „Čia dirbama dėl doc., prof. vardo, o duonai pelnomasi kitur“, – paaiškino V.Mockus.
 

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė, VU Žalgirio ligoninės Odontologijos instituto direktorė profesorė Vilma Brukienė teigia, kad eilių problema kompleksinė. „Jau 25 metus dirbu Žalgiryje ir yra tėvų, kurie žiūri taip: kam vaikui tvarkyti dantis atskirai, jei galima sutvarkyti visus dantis kartu su narkoze? Skandinavijoje toks nesirūpinimas vaikų burnos sveikata traktuojamas kaip vaiko nepriežiūra, kaip ir kitų gydymo poreikių nepatenkinimas“, – atkreipė dėmesį V.Brukienė.

 
„Kitas dalykas, nedaug kur šios procedūros atliekamos. Be to, dėl problemų, kurias galima gydyti pirminiame lygyje, pacientai siunčiami į Kauno, Žalgirio klinikas. Tretinis lygis užsikišęs pirminio darbais“, – konstatavo profesorė.
 
Čia lemia ne genai
V.Mockus pastebi, kad šuo metu vaikų odontologijos paklausa didelė ir netenkina viešojo sektoriaus poreikių. „Jei klausiate, kodėl, tai šioje vietoje negalime išvesti analogijos su švietimo sistema, kur tuoj neliks kai kurios rūšies atstovų, pavyzdžiui, fizikos, matematikos, chemijos mokytojų. Odontologų užtenka, bet jie dirba kur kas pelningiau ne viešajame sektoriuje“, – komentavo V.Mockus.
 
Yra ir kita medalio pusė – Lietuvoje žymiai daugiau dėmesio skiriama dantų protezavimui. „Su notarais pabendraujame, nes amžinybėn iškeliavusių senjorų palikuonys nori atsiimti pinigus už protezavimą“, – realijas pasakojo V.Mockus ir mano, kad reikia sisteminio, valstybės politikos posūkio investuojant į vaikų dantis. „O dabar sugadiname dantis vaikams ir brangai protezuojame senoliams. Breketai, plokštelės yra deficitas, dėl to matome nuolatinius skundus, o dantų protezavimo partneriai ateina nauji kas antrą dieną. Jau artėjam prie 1500 dantų protezavimo sutarčių“, – rankomis skėstelėjo A.Mockus.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas patikina, kad „labai nekaip nuskambėjo žinia apie didinamas lėšas vaikų dantų protezavimui, kai profilaktikos nėra.“ V.Brukienė teigia, jog apie tai diskutuojama ir su SAM. „Odontologų rūmai, suprasdami, kad valstybei trūksta pinigų, prašo ne daugiau jų skirti, bet perskirstyti nukreipiant iš protezavimo į profilaktiką“, – teigė rūmų tarybos pirmininkė.
 
Ji pabrėžia, kad blogą dantų būklę lemia ne genai. „Tai ne ta sritis, kur jie turėtų didelį vaidmenį – praktiškai diduma atvejų gydymo reikia dėl elementarios nepriežiūros“, – konstatavo profesorė. Siekdami tai įrodyti, rūmai jau vykdo dvi profilaktikos programas su pačių finansavimu prisidedant užsienio fondui. „Kelerių metų programoje vyks mokymai specialistams, bus prižiūrimi daugiau nei 300 pirmaklasių. Kita programa – darbas su šeimomis, auginančiomis vaikus su negalia“, – pasakojo V.Brukienė.
 
Dantų mokestis
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Paulė Kuzmickienė teigia, kad pacientai moka kasmėnesinį aštuonių eurų odontologijos mokestį, keliaujantį į PASPC, kurioje prisirašęs pacientas. „Kaip žinoma, daug kas dantis tvarkyti patiki privatininkams, ir ta suma lieka neišnaudota, – konstatuoja politikė ir neatmeta, kad krepšelis galėtų keliauti su pacientu į įstaigą, kur jis tvarkosi dantis. – Žinoma, suma ne kažin kokia, bet jei galvotume apie burnos higienos klausimą, kodėl gi ne?“
 
Tiek ji, tiek A.Matulas mano, kad dantų klausimas jau verčia galvoti apie atskirą padalinį prie SAM. Bet ką daryti – sprendimai dar nesusistovėję. „Yra sveikatos draudimas, pinigai ligoninei eina, bet sumos tokios mažos, kad privačios įstaigos jas išjuoks – neįmanoma procedūras atlikti. Didelis klausimas, kaip finansuoti ir administruoti priežiūrą... Tikimės, ir ministerija sureaguos“, – vylėsi A.Matulas.
 
Kaip išvengti blogiaburnių titulo?

Kauno klinikų Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos profesorė, gydytoja vaikų odontologė Eglė Bendoraitienė teigia, kad epidemiologiniai duomenys ne mūsų naudai. „Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų būklė viena blogiausių Europoje. Šiuo metu padidėjęs paauglių, kuriems reikalingas dantų šaknų kanalų gydymas, skaičius. Toks gydymas yra brangus, finansiškai nenaudingas, todėl kartais susiduriama su siuntinėjimo iš įstaigos į įstaigą problema“, – atkreipė dėmesį ji.

 
„Odontologai didžiąją darbo laiko dalį praleidžia restauruodami dantis, keisdami senas restauracijas. Sėkmingai vykdant profilaktiką bei taikant neoperacinius ėduonies gydymo metodus, su išimtimis šių procedūrų būtų galima išvengti“, – kalbėjo E.Bendoraitienė. Ji pastebi, kad vaikų dantų gydymas ir profilaktika pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra nemokami, tačiau valstybės skiriamų lėšų teikti kokybiškoms paslaugoms neužtenka. PSPC odontologijos paslaugoms per metus skiriama 20 eurų vaikui. „Paradoksalu, kad didelis finansavimas yra skiriamas vaikų dantų protezavimui, kurio būtų galima išvengti taikant profilaktines priemones“, – sako profesorė.
 
PSPC tėvai su vaikais dėl įvairių priežasčių lankosi dažnai, todėl E.Bendoraitienė siūlo, kad profilaktikai galbūt vertėtų aktyviau įtraukti burnos higienistus. Kitas siūlymas – steigti Burnos sveikatos priežiūros ir profilaktikos centrus.
 
„Dar vienas keistinas dalykas – paslaugų vaikams apmokėjimo tvarka, nes šiuo metu įkainiai yra maži ir jų tikrai nepakanka kokybiškoms procedūroms“, – atkreipė dėmesį pašnekovė. V.Brukienė priduria, kad mažai odontologų nori gydyti vaikų dantis. Taip yra dėl didelės disproporcijos tarp atlygio ir darbo sunkumo. „Valstybiniame sektoriuje galėtų būti skatinamoji sistema už darbą su vaikais, pavyzdžiui, papildomi priedai, nes darbas be proto sunkus, vaikas neišsižios dėl to, kad tu taip pasakei – kartais reikia pusvalandį įkalbinėti. Geriau renkamasi gydyti suaugusius – padarysiu gerą rezultatą ir visi bus patenkinti“, – konstatavo V.Brukienė. Ji mano, kad dalį darbų būtų galima deleguoti privačiam sektoriui, galbūt pasiūlant palankesnė apmokėjimą ar leidžiant priemokas. E.Bendoraitienė apibendrino – dantų ligų valdymas būtinas ir jis turėtų vykti valstybiniu lygmeniu, bendradarbiaujant SAM, LR odontologų rūmams, savivaldybėms.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!