Trūksta paskutinių įrašų

„Peržiūrėjau savo elektroninę ligos istoriją, kadangi kaip tik teko lankytis pas gydytoją. Pamačiau, jog trūksta paskutiniųjų dviejų savaičių siuntimų. Tikiuosi, kad juos pavyks atkurti. Istoriniai duomenys nėra tokie svarbūs kaip naujausi, nesvarbu, ar tai – išrašyti receptai, ar siuntimai, ar užregistruoti apsilankymai. Registrų centro specialistai turbūt supranta, kad didžiausias prioritetas turi būti skiriamas aktyviems, o ne istoriniams duomenims atkurti“, - sako Marijampolės PSPC direktoriaus pavaduotojas Paulius Gradeckas.

 
Dar jam būnant premjero patarėju sveikatos politikai, sako, ne kartą buvo keliamas klausimas dėl duomenų dublikavimo ir laikymo ne tik nuosavuose Registrų centro serveriuose. Bet viskas, kaip ir pas studentus, ironizavo buvęs premjero patarėjas, atidedama paskutinei dienai, tada ir kelininkus ištinka sniegas, ir Registrų centro darbuotojus liepos mėnesį, kada iškrinta didžiausias kritulių kiekis šalyje, užklumpa netikėta liūtis.
„Puikiai suprantu Registrų centro vadovą, jeigu jis iš tikrųjų prašė, kad centras būtų perkeliamas į tinkamesnes patalpas. Bet, matyt, prašyti reikėjo aktyviau. Man būnant ministro pirmininko patarėju, prieš trejetą metų vyko diskusijos dėl visos e.sveikatos perkėlimo į Valstybinės ligonių kasos serverius. Bet buvo aišku, kad VLK galbūt morališkai tam nepasiruošusi, tačiau techniškai jų turimi serveriai buvo geresnės būklės“, - sakė P.Gradeckas.
 
Pasak jo, esmė, ne kokio stiprumo buvo liūtis ar kiek ilgai ji truko, o tai, jog serveriai buvo saugoma netinkamomis sąlygomis. Ir šiuo atveju, priduria jis, nebūtų padėję jokie papildomi serveriai. Gali jų turėti kad ir dešimtis, tai pagerins nebent sistemos veikimą ar greitumą, bet neapsaugos nuo išorės veiksmų, jeigu šie bus statomi toje pačioje vietoje.
„Geras šeimininkas į vieną pintinę visų kiaušinių nesudeda“, - pridūrė P.Gradeckas.
Paklaustas, ar tiki, kad daugiau nebepasikartos e.sveikatos trikdžiai, buvęs premjero patarėjas šypteli: „Neabejoju, kad ir toliau bus situacijų, kai e.sveikata neveiks pusę dienos ar valandą. Kaip dabar komunikuoja Krašto apsaugos ministerija, valstybės strateginės sistemos, tarp jų ir e.sveikata, neturėtų būti sutrikusi ilgiau nei aštuonias valandas. Tikrai nėra taip, kad šio įstatymo nuostatos laikomasi kaip „Tėve mūsų“. Bet problema išryškėjo kita. Turbūt ne sutrikimo masto ir ne jo ilgio klausimas yra svarbiausias, o kas būtų praradus šimtus milijonų arba tūkstančių megabaitų duomenų. Ir jeigu visi tie asmenys, tarp jų ir aš, kaip pacientas, pateiktų ieškinį valstybei.“
 
Registratūra dirbo it pašto siuntų tarnyba
Sustojus e.sveikatos sistemai, medikams, žinoma, teko prisiminti popierinius dokumentų variantus – kaip ir senaisiais laikais tiek siuntimus, tiek receptus išrašinėti ranka.
„Be abejo, e.sveikatos problemos sutrikdė įstaigos darbą. Gydytojas iš karto rašo popierinį siuntimą ir paciento iš anksto prašo atsinešti kompensuojamųjų vaistų pasą, jeigu reikės išrašyti vaistinius preparatus, o žmogus negali laukti nei savaitės ilgiau. Kita grįžusių pacientų dalis – kuriems įvairūs receptai, siuntimai buvo išrašyti dar iki sistemos strigimo, bet šie nespėjo jais pasinaudoti, kadangi receptas galioja mėnesį. Tada jie sugrįžta iš vaistinių ir susidaro dar vienas papildomas srautas, mat reikia koreguoti išduotus ankstesnius elektroninius dokumentus, juos perrašyti į popierinį variantą“, - apie kilusius nepatogus pasakojo Jonavos PSPC direktorė Asta Sivolovienė.
 

„Medikams iš tikrųjų buvo sudėtinga dirbti. Mes, šeimos gydytojai, irgi nematėme išrašų, kuomet asmuo grįžta iš stacionaro ir kreipiasi į mus dėl vaistų išrašymo ar kitų sveikatos problemų, o popierinio išrašo neturi. Negalime pasižiūrėti, kokie tyrimai jam buvo atlikti, kuo gydytas pacientas, ar jam koreguotas gydymas e.sveikatoje. Ne tik konsultacijos laikas ilgesnis, bet ir jos kokybė nukenčia“, - sako Jonavos PSPC direktorė Asta Sivolovienė.

 
Pasak jos, iki šiol prioritetą teikiant nuotolinei konsultacijai, kaip nurodė ministro įsakymas, šiuo atveju tokių paslaugų nebeišeina suteikti.
„Registratūros tampa vos ne pašto siuntų tarnybomis, kur gydytojas palieka atspausdintus dokumentus, pacientas – įvairius išrašus ar kompensuojamų vaistų pasus. Taigi, ir registratorės apkraunamos papildomu popierinių dokumentų surinkimu bei kitų išdavimu“, - pasakojo Jonavos PSPC direktorė.
 
Ieškoma kaltų
Primename, kad Registrų centro sistemos sutriko praėjusį pirmadienį, liepos 20-ąją, kai Vilniuje po praūžusios liūties trūko vamzdis ir buvo užlietos serverinės. Registrų centras teigė, kad didžioji dalis jos teikiamų paslaugų atkurta, tačiau procesai užtruks dėl e.sveikatos sistemos. Sveikatos apsaugos ministrą pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pirmadienį Registrų centro vadovui iškėlė uždavinį vėliausiai iki trečiadienio paleisti neveikiančią e.sveikatos sistemą. Kaip buvo aiškinta, e.sveikatos sistemos nepavyko greitai atkurti dėl to, kad ji neturinti papildomų serverių.
„Kaip matome, sistema neatlaiko elementarių saugumo reikalavimų. Keista, kad tiek milijonų kainavusi ji yra tokia nesaugi ir nepatikima“, - sakė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.
 
Politikė neabejoja, jog dėl e.sveikatos trikdžių nukentėję žmonės duos valstybę į teismą ir turės galimybę prisiteisti kompensacijas. Be to, neaišku, kiek duomenų bus negrįžtamai prarasta, kai e.sveikatos veikimas galiausiai bus atkurtas.
„Duok Dieve, kad sistemos trikdžiai nesukeltų didelių pasekmių žmonių sveikai ir net gyvybei. Atgręžtinio proceso tvarka valstybė turės teisę viską išieškoti iš kaltųjų asmenų, kurių sprendimai nulėmė, jog susidarė tokia situacija. Neabejoju, kad bus tokių, kurie kreipsis į teismus dėlto, kad negali gauti būtino gydymo. Ir ypač koronaviruso kontekste, kai visos konsultacijos ir medicininės paslaugos yra sunkiai prieinamos.
Manau, kad turėtų būti Registrų centro vadovo atsakomybė. Juk jis įstaigai vadovauja jau kuris laikas, ir kaip vadovas turėjo matyti, kokių spragų turi ši sistema, operatyviau imtis atitinkamų veiksmų. Žinoma, ir ankstesni centrui vadovavę asmenys taip pat turi prisiimti atsakomybę“, - sakė politikė.

---

 
Registrų centro atsakymas
Reikia suprasti, kad tam tikri technologiniai dalykai ne visuomet priklauso nuo žmogaus įsikišimo, todėl nereikėtų atmesti ir to, jog sistemos atstatymo darbai gali pareikalauti daugiau laiko.
Svarbu pabrėžti, kad tokios sistemos ir dydžio sistemos atstatymas užtrunka dėl to, kad joje yra sukauptas labai didelis kiekis elektroninių sveikatos duomenų (apie 90 terabaitų), sistema yra kompleksiška, turinti ne vieną sąsają su kitomis sistemomis, joje veikia ne viena atskira posistemė.
Taip, šiai dienai E.sveikatos sistema neturi rezervinės duomenų saugyklos, kuri nutikus incidentui ir nutrūkus pagrindinės duomenų saugyklos veiklai, galėtų nedelsiant vėl atstatyti. Vis dėlto, pati sistema duomenų kopijas turėjo, jos buvo daromos į atskirus įrenginius. Būtent iš jų ir buvo atstatinėjami duomenys. Taigi duomenų praradimo klausimas yra neaktualus.
Klausimas dėl rezervinės duomenų saugyklos įrengimo tikrai buvo keliamas, šios rizikos buvo žinomos. Vis dėlto, pasitvirtinto veiksmų plano nespėta įgyvendinti.

---

 
Teisininko komentaras
Sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba:

- Šiuo atveju asmenys gali kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos prisiteisimo, jeigu buvo sugadinta jų sveikata. Teisiškai svarbūs padariniai yra būtent sveikatai, o ne jų sugaištas laikas, nepatogumai, kuriuos jie patyrė, pyktis ar erzelis, kurį sukėlė sistemos trikdžiai. Jeigu yra tokių atvejų, kad dėl šių trikdžių buvo sugadinta sveikata (o tokių atvejų, manau, gali būti, nes yra klausimai dėl insulino ar kitokių sveikatos problemų, kurie turėjo būti skubiai sprendžiami), atsiranda galimybė prisiteisti neturtinę žalą. Kitas klausimas, kaip valstybė turėjo užtikrinti šios sistemos veikimą, kas dėlto kaltas, gal atsiras koks nors kaltas asmuo ir taip toliau.