Ernestas Ja­nu­lio­nis: tik­rai ne­at­ėjau griau­ti ins­ti­tu­to

Deimantė Gruodė
2022-08-18
„At­ei­da­mas į šią po­zi­ci­ją pa­sa­kiau: „Dvi die­nos per sa­vai­tę nuo aš­tuo­nių iki vie­nuo­lik­tos va­lan­dos  yra ma­no. Ne­truk­dy­ki­te!“ Tuo me­tu ei­nu alik­ti in­ter­ven­ci­nes pro­ce­dū­ras gy­dant pa­cien­tus. Kli­ni­ki­nis dar­bas man yra prie šir­dies“, – sa­ko nuo ko­vo mė­ne­sio Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to (NVI) lai­ki­no­jo di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­nan­tis gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas ra­dio­te­ra­peu­tas dr. Er­nes­tas Ja­nu­lio­nis.
Ernestas Ja­nu­lio­nis: tik­rai ne­at­ėjau griau­ti ins­ti­tu­to
„Kai girdžiu motyvuojant, kad reikia įstaigas sujungti, idant būtų bendri koridoriai, bendras pacientų maitinimas – su tuo nesutinku. Šiuo metu daugiau akcentuojame Vilniaus universiteto kaip dalininko atėjimą. Bet kaip kalbame ir su rektoriumi, išsaugojus kliniką ir mokslinį padalinį – universiteto įsitraukimas gali būti mūsų planuose“, - sako Nacionalinio vėžio instituto laikinojo direktoriaus pareigas einantis gydytojas onkologas radioterapeutas dr. Ernestas Janulionis.

- Ins­ti­tu­to va­džias į sa­vo ran­kas pe­rė­mė­te ne­ra­miu lai­ku: vyk­do­ma svei­ka­tos sis­te­mos per­tvar­ka. Ko­kia jū­sų po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu: ins­ti­tu­tas tu­ri iš­lik­ti sa­va­ran­kiš­kas ar, kaip pa­si­girs­ta siū­ly­mų, tap­ti San­ta­ros kli­ni­kų da­li­mi?
- Kai at­ėjau į šią po­zi­ci­ją, vie­na ma­no są­ly­gų bu­vo ta, kad tik­rai ne­at­ėjau griau­ti ins­ti­tu­to. Man bu­vo ne­pri­im­ti­na Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos vi­zi­ja pa­lik­ti tik dvi­de­šim­ties lo­vų moks­li­nio ins­ti­tu­to pa­da­li­nį. Pir­ma­sis po­kal­bis bu­vo su svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­re Dan­guo­le Jan­kaus­kie­ne. At­sa­kiau, kad to tik­rai ne­da­ry­siu. Ma­no vi­zi­ja – kad tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mai di­de­lė kli­ni­ki­nė ba­zė. Lo­vų skai­čių vis tiek tu­rė­si­me ma­žin­ti, ka­dan­gi žen­kliai dau­gė­ja am­bu­la­to­ri­nių ir die­nos sta­cio­na­ro pa­slau­gų – to­kias są­ly­gas dik­tuo­ja gy­ve­ni­mas. Bet ins­ti­tu­tas tu­ri iš­lik­ti sa­va­ran­kiš­kas, kaip vien­ti­sas or­ga­niz­mas. Tik rei­kia per­for­muo­ti kai ku­riuos mū­sų pa­da­li­nius: iš­plės­ti pri­ėmi­mo sky­rių, re­a­ni­ma­ci­jos pa­la­tas, die­nos sta­cio­na­ro pa­slau­gas, įreng­ti cen­tra­li­zuo­tą vais­tų skie­di­mo la­bo­ra­to­ri­ją.
Dėl ga­li­mo funk­ci­jų dub­lia­vi­mo mums prie­kaiš­tau­ja... Bet gi Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to už­duo­tis visada buvo ir yra gy­dy­ti on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čiuo­sius, ta­čiau ne­ma­žai šių funk­ci­jų šian­dien dub­liuo­ja San­ta­ros kli­ni­kos. Ži­no­ma, mes, prie­šin­gai nei jie, ne­gy­do­me he­ma­to­lo­gi­nių li­gų, ta­čiau tei­kia­me spin­du­li­nės te­ra­pi­jos pa­slau­gas Pe­diat­ri­jos cen­tro pa­cien­tams... Esa­me pa­si­skirs­tę funk­ci­jo­mis ir, kai mums sa­ko, kad ne­tu­ri­me dia­li­zės ar kar­dio­lo­go, šias pa­slau­gas gau­na­me ka­da tik mums rei­kia su­tar­čių pa­grin­du. Juk San­ta­ros mies­te­lio gy­dy­mo įstai­gų kon­tak­tas – pui­kus.
Kai gir­džiu mo­ty­vuo­jant, kad rei­kia įstai­gas su­jung­ti, idant bū­tų ben­dri ko­ri­do­riai, ben­dras pa­cien­tų mai­ti­ni­mas – su tuo ne­su­tin­ku.

 
- Ko­kios yra stip­riau­sios ins­ti­tu­to pu­sės? Tur­būt vie­na di­džiau­sių gy­ven­to­jų bai­mių iš­girs­ti bū­tent on­ko­lo­gi­nės li­gos diag­no­zę. Ko­kios da­bar yra gy­dy­mo ga­li­my­bės jū­sų ins­ti­tu­te?
- Stip­riau­sia yra vie­ny­bė tarp moks­lo ir kli­ni­kos. Nie­ko nau­jo ne­at­ra­si­me: vi­sa­da no­rė­jo­me, kad gy­dy­mo stan­dar­tai bū­tų aukš­čiau­sio ly­gio. Si­tu­a­ci­ja on­ko­lo­gi­jo­je, pa­ly­gin­ti tai, kas buvo, kai at­ėjau į šią sri­tį 1985 me­tais ir ką tu­ri­me da­bar, kar­di­na­liai pa­si­kei­tu­si. Chi­rur­gi­ja, ra­dio­te­ra­pi­ja, che­mo­te­ra­pi­ja – trys ban­gi­niai, ant ku­rių sto­vi on­ko­lo­gi­ja. Aš, kaip ra­dio­te­ra­peu­tas, ga­liu pa­sa­ky­ti, pri­mi­ty­vūs apa­ra­tai, ko­kius tuo me­tu tu­rė­jo­me, iš tik­rų­jų pa­cien­tams su­kel­da­vo daug ša­lu­ti­nių reiš­ki­nių ir kom­pli­ka­ci­jų. Šiuo me­tu taikome ypač tiks­lias bei modernias tech­no­lo­gi­jas ir vė­žį ga­li­me su­nai­kin­ti žy­miai efek­ty­viau ir ne­pa­kenk­da­mi ap­lin­ki­niams or­ga­nams. On­ko­lo­gi­nių li­gų gy­dy­mas kei­čia­si sparčiai: į medikamentinį gydymą at­ei­na daug ino­va­ty­vių vais­tų, at­si­ran­da imu­no­te­ra­pi­ja, bio­lo­gi­nė te­ra­pi­ja, į chi­rur­gi­ją at­ėjo ro­bo­tai... Iš­gy­ve­na­mu­mo krei­vės gal­būt ryš­kiai ne­pa­si­kei­tė tiek, kiek no­rė­tu­me, bet gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ir anks­ty­vų li­gos sta­di­jų nu­sta­ty­mas, ka­dan­gi vei­kia pro­fi­lak­ti­nės pro­gra­mos ar­ba tiks­li anks­ty­vo­ji diag­nos­ti­ka, stip­riai pa­ge­rė­jo.
 
- Ar to­kios nau­jos sri­tys kaip imu­no­te­ra­pi­ja ne­nu­stums che­mo­te­ra­pi­jos į šo­ną?
- Ne. Ma­nau, kiek­vie­na sri­tis ran­da sa­vo vie­tą ir tik­rai ne­bus nu­stum­ta į šo­ną. Bio­lo­gi­nė te­ra­pi­ja, imu­no­te­ra­pi­ja, gal­būt at­si­ras ir ki­tų – jos tik pa­pil­do vie­na ki­tą ir pa­de­da mums ko­vo­ti su li­ga. Juo­lab kad che­mo­te­ra­peu­tai tai­ko ir imu­no­te­ra­pi­ją, ir bio­lo­gi­nę te­ra­pi­ją, ir che­mo­te­ra­pi­ją – nė­ra jo­kios ko­vos tar­pu­sa­vy­je.
Rei­kia tik di­des­nio šei­mos gy­dy­to­jų ak­ty­vu­mo, kad jie dau­giau iš­ma­ny­tų on­ko­lo­gi­ją ir siųs­tų pa­cien­tus pas mus kiek ga­li­ma anks­čiau, idant su­ge­bė­tu­me nu­sta­ty­ti li­gą ir pra­dė­ti gy­dy­mą lai­ku.
 
- Iš­gir­dus vė­žio diag­no­zę, daž­nas pa­gal­bos puo­la ieš­ko­ti už­sie­ny­je...
- Vi­sa­da sa­kau: va­žiuo­ti ga­li­te bet kur. Bet jūs gau­si­te ly­giai tą pa­tį gy­dy­mą, ži­no­ma, yra kai ku­rios iš­im­tys. Jei­gu im­tu­me pa­grin­di­nes na­vi­ko lo­ka­li­za­ci­jas, pa­grin­di­nes gy­dy­mo gai­res, tu­ri­me be­veik vi­sus ino­va­ty­vius vais­tus (kai ku­riais at­ve­jais rei­kė­tų dau­giau kom­pen­suo­ti, bet tai yra su­si­ję su vals­ty­bės ga­li­my­bė­mis), nau­jau­sią spin­du­li­nės te­ra­pi­jos apa­ra­tū­rą, ge­rai edu­kuo­tus, kva­li­fi­kuo­tus spe­cia­lis­tus.

 
- Ką ga­li­ma pa­da­ry­ti, idant žmo­nių, ser­gan­čių anks­ty­vos sta­di­jos li­go­mis, at­vyk­tų dau­giau?
- Kaip ir mi­nė­jau, šei­mos gy­dy­to­jai tu­ri bū­ti ak­ty­ves­ni, dau­giau edu­kuo­ti on­ko­lo­gi­jo­je, kad jie ži­no­tų, ka­da at­siųs­ti pa­cien­tus pas mus lai­ku. Jei at­siun­čia anks­čiau, iš­ti­ria­me, ran­da­me li­gą bei pra­de­da­me gy­dy­mą grei­čiau. Jau gy­ven­to­jai yra įpra­tę, kai me­la­no­mos ar krū­ties vė­žio ži­no­mu­mo mė­ne­siais skel­bia­me die­ną, kai be jo­kio iš­anks­ti­nio už­si­ra­šy­mo pri­ima­me gy­ven­to­jus ir juos pa­tik­ri­na­me pro­fi­lak­tiš­kai. Ar­ba, kaip šie­met, už­si­re­gist­ra­vu­sius pa­si­tik­rin­ti dėl me­la­no­mos pri­imi­nė­jo­me vi­są ge­gu­žę.  Be abe­jo­nės, dau­giau dė­me­sio ir lė­šų rei­kė­tų skir­ti pro­fi­lak­ti­nių pro­gra­mų vie­ši­ni­mui, nau­dos aiš­ki­ni­mui, kad kuo dau­giau žmo­nių jo­se da­ly­vau­tų. Man taip pat bu­vo at­lik­tas ko­lo­nos­ko­pi­jos ty­ri­mas. Kai pra­bu­dau po nar­ko­zės, ty­ri­mą at­li­ku­si gy­dy­to­ja man da­vė de­šim­ties me­tų ga­ran­ti­ją, kuo aš bu­vau pa­ten­kin­tas. Sa­kau, au­to­ser­vi­se ne­gau­si, o čia duo­da ga­ran­ti­ją. (Šyp­so­si.)
 
- Jums pa­čiam įdo­miau dirb­ti gy­do­mą­jį dar­bą ar va­do­vau­ti ins­ti­tu­tui?

- Gy­do­mą­jį! At­ei­da­mas į šią po­zi­ci­ją pa­sa­kiau: dvi die­nos per sa­vai­tę nuo aš­tuo­nių iki vie­nuo­lik­tos va­lan­dos yra ma­no. Ne­truk­dy­ki­te! Nes tuo me­tu aš, kaip va­di­nu, ei­nu dirb­ti.
Ko la­biau­siai no­rė­čiau – kad pa­cien­tai dau­giau ben­drau­tų su gy­dy­to­jais. Pa­ste­bė­jau, kad žmo­nės, iš­gir­dę šios li­gos diag­no­zę, kaip sa­kau, į au­sis įsi­de­da kamš­čius ir ne­be­gir­di, ką sa­kai.
- Jū­sų ne­sle­gia dar­bas su sun­kiai ser­gan­čiais pa­cien­tais? Kaip su­ge­ba­te at­si­ri­bo­ti nuo dar­bo?
- Kai­mas, kai­mas, kai­mas... Lai­ku įsi­gi­jau so­dy­bą Va­rė­nos ra­jo­ne, kur kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį va­žiuo­ju at­si­pa­lai­duo­ti. Žmo­gus tu­ri pail­sė­ti, nes dir­bant, kaip sa­ko­ma, dvi­de­šimt ke­tu­rias va­lan­das per pa­rą, nu­a­lin­si sa­ve ir nie­kam ne­bū­si rei­ka­lin­gas. Tarp kit­ko, Vil­niaus uni­ver­si­te­to fa­kul­te­to de­ka­nas pro­fe­so­rius Al­gir­das Ut­kus per re­zi­den­tų inau­gu­ra­ci­ją pa­sa­kė įsi­min­ti­nus žo­džius: jūs pa­cien­tui au­ko­ki­tės, ati­duo­ki­te vi­są sa­ve, bet ne­pa­mirš­ki­te ir pail­sė­ti, nes jūs taip pat rei­ka­lin­gi svei­ki ir gy­vi. Aš ir­gi va­do­vau­juo­si to­kia fi­lo­so­fi­ja. 
Kai gir­džiu mo­ty­vuo­jant, kad rei­kia įstai­gas su­jung­ti, idant bū­tų ben­dri ko­ri­do­riai, ben­dras pa­cien­tų mai­ti­ni­mas – su tuo ne­su­tin­ku. Šiuo me­tu dau­giau ak­cen­tuo­ja­me Vil­niaus uni­ver­si­te­to kaip da­li­nin­ko at­ėji­mą. Bet kaip kal­ba­me ir su rek­to­riu­mi, iš­sau­go­jus kli­ni­ką ir moks­li­nį pa­da­li­nį – uni­ver­si­te­to įsi­trau­ki­mas ga­li bū­ti mū­sų pla­nuo­se.

 
Dosjė turmpai
Nuo 2008 m. rug­pjū­čio gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas ra­dio­te­ra­peu­tas dr. Er­nes­tas Ja­nu­lio­nis ėjo NVI moks­li­nio sek­re­to­riaus pa­rei­gas, o nuo 2014 m. bir­že­lio -  ir NVI Bra­chi­te­ra­pi­jos sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gas. Jis taip pat va­do­va­vo NVI ak­re­di­ta­ci­jos ir re­ak­re­di­ta­ci­jos pro­ce­dū­rai, gau­nat Eu­ro­pos on­ko­lo­gi­jos ins­ti­tu­tų or­ga­ni­za­ci­jos kli­ni­ki­nio vė­žio cen­tro ser­ti­fi­ka­tą. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Bevaikė savo valia: ne viskas prieinama

    Bevaikė savo valia: ne viskas prieinama

    Yra šalių, kuriose neprieinamas net ankstyvasis abortas. Jų gyventojos, siekdamos realizuoti reprodukcinį apsisprendimą, vi...
    Miokardo infarktas: pirmoji pagalba gelbėja gyvybę

    Miokardo infarktas: pirmoji pagalba gelbėja gyvybę

    Aleksejui 47 metai, jis dirba IT srityje, triskart per savaitę sportuoja, sveikai maitinasi ir laiko save palyginti sveiku žmogumi...

    Budinti vaistinė


    Dažniausi nusiskundimai, dėl kurių skuba į vaistinę persirgę COVID-19: ką pataria vaistininkai?

    Dažniausi nusiskundimai, dėl kurių skuba į vaistinę persirgę COVID-19: ką pataria vaistininkai?

    Dėl šalyje plintančios COVID-19 infekcijos daugėja užsikrėtusių asmenų, o kartu ir patiriančių liekamuosius reiškini...
    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...

    Sveika šeima


    Dėl nykstančio įdegio šerpetoja oda? Padės pilingas

    Apie kūno odos šveitimą daugelis gali prisiminti, kai rudenį tenka atsisveikinti su vasarišku įdegiu. Pilingas išties gelbsti norint sulyginti dėl nykstančio įdegio šerpetojančią odą, tačiau „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė atskleidžia – odos šveitima...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Karolis III – vienas žymiausių alternatyviosios terapijos šalininkų

    „Praėjusį vakarą, keturiolika minučių po dešimtos, jos karališkoji didenybė princesė Elizabeth, Edinburgo hercogienė, saugiai pagimdė princą“, – šitaip apie naujojo Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III gimimą 1948 m. lapkričio 15 d. paskelbė „The London Gazette“.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ginkluotas ir labai pavojingas
    Henrikas Vaitiekūnas Ginkluotas ir labai pavojingas
    Tikrasis Angelas Sargas
    Henrikas Vaitiekūnas Tikrasis Angelas Sargas
    Gyvenimas rudenį (hibernacija)
    Henrikas Vaitiekūnas Gyvenimas rudenį (hibernacija)

    Naujas numeris