Ekonomikos pasipurtymai nuo balno nenumes?

Sima Kazarian
2021-07-19
Į apyvartą išmesti pandemijai valdyti pinigai, didėjanti infliacija kelia susirūpinimą. Metinė infliacija JAV birželį buvo 5,4 proc. – daugiausiai nuo 2008 m. rugpjūčio. Lietuvos bankas birželį paskelbė, kad suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2,2 proc. SEB banko prognozės numato 3 proc. infliaciją. Kokie iššūkiai laukia sveikatos apsaugos sistemos? Jei ekonominis scenarijus rutuliosis kaip numatyta, kai kurie ekonomistai įžvelgia teigiamą infliacijos poveikį.
Ekonomikos pasipurtymai nuo balno nenumes?
Neeilinis šokas, kurį sukėlė COVID-19 pandemija ir su ja susiję ekonominės veiklos ribojimai jau daugiau nei metus verčia gyventojus baimintis artėjančios krizės.

Netrukdys kelti algas
Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Saulė Skripkauskienė teigia, kad atsigaunant ekonomikai, kainos įprastai grįžta į priešpandeminį lygį. Tiek centrinės valdžios, tiek vietos valdžios subsektoriams priklausančios gydymo įstaigos iki pandemijos veikė pelningai, todėl žaliavų kainų augimas neturėtų reikšmingos įtakos.
 

„Sparčiau nei planuota atsigaunanti ekonomika veikia ne tik kainas, bet ir valdžios sektoriaus pajamas, todėl tai neturėtų įtakos planams kelti medikų atlyginimus, vykdyti suplanuotas reformas“, – teigė Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Saulė Skripkauskienė ir pridūrė, kad analizuojant vartotojų kainų indeksą svarbu pažymėti, kad medicinos gaminių, aparatų ir įrangos kainos auga lėčiau nei bendrasis kainų lygis Lietuvoje.

 
Sparčiau nei vidutinė infliacija kyla paslaugų ambulatoriniams pacientams kainos. Šių paslaugų kainų augimo paspartėjimas susijęs su draudimu teikti šias paslaugas pirmojo karantino metu bei su papildomomis išlaidomis apsaugos nuo COVID-19 priemonėms.
„Šiuo metu, kai jau yra praėję dvylika mėnesių po pirmojo karantino pabaigos, matome, kad paslaugų ambulatoriniams pacientams kainų indekso augimas sumažėjo. Nuo pernai birželio iki šių metų gegužės jis buvo vidutiniškai vienuolika procentų, o šį birželį – 4,9 procento“, – analizuoja S.Skripkauskienė.
 
Yra didesnė problema

„Visgi didesnė sveikatos sektoriaus problema yra darbuotojų trūkumas“, – pastebi S.Skripkauskienė.
Ji teigia, kad centrinės valdžios sektoriui priklausančių gydymo įstaigų išlaidų struktūroje apie 65 proc. sudaro darbo užmokestis, o vietos valdžios sektoriui priklausančių gydymo įstaigų darbo užmokesčiui tenka apie 75 proc. išlaidų.
 
„Jei infliacija paspartėtų, lėčiau augtų gydymo įstaigų darbo užmokesčio perkamoji galia. Be to, šių metų pirmąjį ketvirtį žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje užimtųjų skaičius mažėjo 5,6 procentais, nepaisant sparčiausiai augančio darbo užmokesčio. Esant darbuotojų trūkumui, kyla spaudimas augti darbo užmokesčiui, atitinkamai auga ir paslaugos kaina“, – kalbėjo S.Skripkauskienė.
 
Pasak Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento planavimo patarėjos Vilmos Maslauskienės, būtina sukurti visų sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimo sistemą, pagrįstą duomenų analize.
„Šiuo metu bendru gydytojų skaičiumi, nors ir viršijame ES vidurkį, tam tikrų specialistų, tokių kaip oftalmologų, neurologų, psichiatrų ir kitų trūksta“, – teigia V.Maslauskienė. Anot jos, reikia pabrėžti labai svarbų slaugytojų, kurių Lietuvoje yra didžiulis trūkumas, poreikio planavimą.
„Atkreipėme dėmesį į paslaugų apmokėjimą. Jis turi būti susietas su teikiamų paslaugų kokybe“, – sakė V.Maslauskienė.
 
PSDF surinks daugiau pajamų?
Pernai rengiant 2021 metų PSDF biudžetą buvo planuotas lėtesnis infliacijos ir darbo užmokesčio fondo augimas nei šiuo metu patikslinta pagal birželio 11 d. ekonominės raidos scenarijų. „Dėl palankesnės makroekonominės raidos, tikėtina, kad PSDF biudžetas surinks daugiau pajamų, todėl jo balansas neturėtų būti prastesnis, nei planuota“, – prielaidą daro S.Skripkauskienė.
Ji pažymi, kad šiemet birželio 11 d. atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje pažymėta, kad trumpuoju laikotarpiu išlieka rizika dėl spartesnio infliacijos tempo didėjimo.

 
Komentaras

Ekonomika grįžo į priešpandeminį lygį
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Eglė Coppa:

- Neeilinis šokas, kurį sukėlė COVID-19 pandemija ir su ja susiję ekonominės veiklos ribojimai jau daugiau nei metus verčia gyventojus baimintis artėjančios krizės.
 Vis dėlto nors pirmaisiais metų mėnesiais galiojo gana griežti gyventojų ir įmonių veiklos apribojimai, ūkinis aktyvumas Lietuvoje didėjo. Augo ne tik daugelis apdirbamosios gamybos šakų, bet ir didesnė dalis paslaugų sektoriaus. Nors kai kurios ekonominės veiklos sektoriai gyvuoja prasčiau nei iki pandemijos (pavyzdžiui, viešojo maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir susijusios veiklos), Lietuvos ekonomika jau yra sugrįžusi į priešpandeminį lygį, o taikomos fiskalinės politikos priemonės ir toliau prisideda prie ekonomikos aktyvumo palaikymo.
 
Ekonomikos atsigavimo signalus siunčia ir darbo rinka – nelėtėjantis darbo užmokesčio augimas ir didžiausias per trisdešimt metų laisvų darbo vietų skaičius. Tad kol kas Lietuvos ekonomika siunčia augimo ženklus. Tą patvirtina tiek Lietuvos banko, tiek ir kitų Lietuvos bei tarptautinių institucijų paskelbtos ekonominės raidos prognozės artimiausiems keliems metams.

 
Prognozuojame, kad kitais metais infliacija reikšmingai nesikeis, bet keisis jos dedamosios: tiek daug nebeaugs energijos produktų kainos, bet stipriau veiks vidaus paklausa ir su vidaus ekonomine raida susijusios kainos, bei galbūt kilsiančios maisto produktų kainos.
Svarbu pastebėti, kad trumpuoju laikotarpiu šiek tiek didesnė infliacija Lietuvai, artėjančiai Vakarų valstybių pragyvenimo lygio vidurkio link, yra netgi naudinga, nes leidžia minėto vidurkio link judėti sparčiau.

 
Faktai 
Infliacijos priežastys
Kainų augimą skatins žemos palyginamosios bazės efektas, kai 2020 m. infliacija sulėtėjo iki 1,1 proc.
Infliaciją veiks auganti naftos kaina, kuriai įtakos turi atsigavusi pasaulinė paklausa.
Sparčiai augant pasaulinei gamybai, susidaręs žaliavų tiekimo trūkumas taip pat skatins kainų augimą.
 
Infliacija bus didesnė, nei prognozuojama, jei:
Karantino laikotarpiu įvesti paslaugų sektoriaus ribojimai ir dėl jų susidaręs pasiūlos ir paklausos disbalansas skatins paslaugų kainų augimą.
Susidaręs žaliavų tiekimo trūkumas ir auganti naftos kaina gali kelti prekių kainas labiau, nei tikėtasi. Paspartėjus kainų augimui, gali kilti vartotojų infliacijos lūkesčių didėjimo rizika.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

    Gydytojas ir pacientas


    Atsikračius didžiulio antsvorio dingo ir ligos

    Atsikračius didžiulio antsvorio dingo ir ligos

    Lygija Baranauskienė (66 m.) iš Šakių r. pademonstravo nepaprastą valią – antrojo tipo diabetu serganti moteri...
    Jei sakote šias frazes apie klausos aparatus – smarkiai klystate!

    Jei sakote šias frazes apie klausos aparatus – smarkiai klystate!

    Vasarą susitinkant su draugais, aplankant tėvus ir gimines pokalbis neretai užsisuka apie sveikatą ir ligų įtaką kasdieniam gyveni...

    Budinti vaistinė


    Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

    Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

    Savaitgalį pajūryje susirinks daugybė žmonių norinčių pasimėgauti tradicine Jūros švente. Specialistai įspėja, kad Klaipėdo...
    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...

    Sveika šeima


    Naminiai ledai – laisvė fantazijai

    Kokia vasara be ledų? Jokia, ir dėl to nesiginčys niekas, ypač, kuomet karščiai prie žemės lenkia taip, kad norisi tik ko nors šalto. Tačiau prekybos centruose esantys ledai yra tokios kalorijų bombos, kad vasarai baigiantis galime nebetilpti į veidrodžius. Dietistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė sako, jog yra ir sveikesni...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Susipažinkite su apgaule: netikros ligos istorijos internete

    Kartu su naujomis bendravimo galimybėmis internetu, atsivėrė ir papildomos grėsmės. Alabamos universiteto klinikinės psichiatrijos profesorius dr. Marcas Feldmanas teigia, kad kuriasi nauja pacientų grupė – „Miunhauzenai internete“, kurie suvaidina ligą, siekdami dėmesio. Apie vieną tokį atvejį pasakoja detektyvė Taryn Wright ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    203-oji diena
    Henrikas Vaitiekūnas 203-oji diena
    Į savo vartus...
    Henrikas Vaitiekūnas Į savo vartus...
    Tiesa, subalansuota visiems
    Henrikas Vaitiekūnas Tiesa, subalansuota visiems

    Naujas numeris



























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica