Tvarka keistina?
 
Gauti ambulatorines paslaugas, siuntimą pas specialistą šiandien nėra problema, nes už kiekvieną jų, net ir viršijus sudarytą sutartį su ligonių kasa įstaigai apmoka visą kainą. Tačiau kyla klausimas, ar siuntimai dalijami ne per lengva ranka?
 

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, socialdemokratas Gediminas Černiauskas pastebi, jog kai įstaigai sumokama už visas konsultacijas, jų siekiama padaryti kuo daugiau. „Visi suinteresuoti kuo daugiau konsultuoti, todėl didėja eilės. Vienas būdų jas trumpinti – keisti paslaugų apmokėjimo tvarką, motyvuojant tuos, kurie suteikia paslaugas per trumpiausią laiką“, – mano politikas.

 
Ar esama tvarka neskatina į kairę ir dešinę žarstyti siuntimus, didinat eiles, suabejojo ir konservatorius Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Esą apmokėjimo už paslaugas tvarka turėtų būti „peržiūrima prioriteto tvarka“, kad „kai kurie norintys išgyventi medikai nedubliuotų paslaugų, nes dabar jiems suformuluojami uždaviniai, kad užsidirbtų atlyginimus“. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija apie ketinimus keisti tvarką neskelbia – jei ir bus, šis sprendimas atsidurs naujai išrinktos valdžios rankose.
 
Stipriai klysta
 

Vilniaus rajono poliklinikos direktorius Evaldas Navickas tikina: tie, kas mano, jog panaikinus siuntimus sutrumpės eilės, stipriai klysta. „Tai dar labiau padidintų eilės. Kad mažiau kiltų problemų dėl eilių, reikia toliau dirbti ties klausimu, jog šeimos gydytojai turėtų atlikti daugiau funkcijų pagal jiems nustatytą normą, kad būtų dar labiau įveiklinti slaugytojai“, – kalbėjo jis.

 
Vadovas mano, kad eiles mažintų ir gerai veikianti išankstinė pacientų registracijos sistema, tačiau kol kas ji – stringa. Pasak jo, sprendžiant eilių klausimą ne paskutinėje vietoje ir darbo užmokesčio netolygumai viešajame bei privačiame sektoriuose.
 
„O kad atsirado precedentas iš rezervo paimti papildomas lėšas viršsutartinėms paslaugoms, ypač prioritetinėms, apmokėti, situaciją ženkliai pagerino. Pirmasis žmogus, kuris dėl to pasistengė, yra tuometis Vilniaus TLK direktorius Vytautas Mockus. Padėkokite jam viešai mano vardu už pastangas stabilizuojant šalies sveikatos paslaugų prieinamumą“, – dėkojo E.Navickas.
 
Tikroji priežastis – įkainiai
 
„Be abejo, galima patobulinti ir šią sistemą“, – kritiką viršsutartinių paslaugų apmokėjimui komentavo V.Mockus. Tačiau jis primena, kad ši idėja atsirado siekiant mažinti eiles. „Susidarius didžiulėms eilėms užpernai mums pasisekė išmušti keturiasdešimt milijonų viršsutartinėms paslaugoms apmokėti ir įstaigos galėjo priimti daugiau pacientų. Dauguma šių pinigų buvo skirti ambulatorinėms ir dalis kai kurioms stacionarinėms pozicijoms“, – prisimena buvęs Vilniaus TLK vadovas.
 
Jis teigia, kad sistema visada prisitaikys prie reguliavimo ir ras būdų, kaip jais pasinaudoti, tačiau viršsutartinių paslaugų apmokėjimas „nėra aktualija Nr.1“, sprendžiant eilių klausimą.
 
V.Mockus mano, kad priežasčių grandinėlės priekyje – neadekvatūs paslaugų įkainiai, kurie neleidžia įstaigoms normaliai išsilaikyti.
 
„Bloga kainodara ir sukelia interesą gaminti tuos siuntimus. Tai daroma dėl papildomų pinigų, elementarus dalykas. Jei visi lobistai, kurie prieš keletą mėnesių taip karštai kovojo prieš sveikatos draudimo pataisas, prisidėtų stengiantis išgauti normalius įkainius, su džiaugsmu pritartume ir tai būtų tikrai naudingas darbas, – komentavo jis. – Nuimti viršsutartinį apmokėjimą įstaigoms būtų dar vienas smūgis žemiau juostos. Dabar jos bent jau ramios, kad gali teikti paslaugas ir metų gale bus apmokėta.“
 
Beje, to paties – apmokėjimo už viršsutartines paslaugas – V.Mockus siekė ir didiesiems flagmanams – Kauno, Santaros klinikoms, Nacionaliniam vėžio institutui, – tačiau nepavyko.
 
Vietoj sprendimo – siuntimas
 
Vis dėlto straipsnio pradžioje kalbėjęs Gediminas Černiauskas sako, jog šeimos gydytojo apmokėjimo sistema nėra motyvuojanti gydyti pacientą. „Visi žinote, kaip pacientai mėgsta siuntimus pas specialistus. Daktarui vienas malonumas pacientui padėti tokiu būdu – ir jam mažiau darbo, ir pacientas patenkintas. O jei tai miestų poliklinikos, kur konsultacijos teikiamos vietoje, ir įstaigos vadovas laimingas. Jis sako: „Nesikuklink, duok uždirbti duonos ir savo kolegoms“. Tačiau apskritai tie pertekliniai siuntimai veikia visuose pirminiuose sveikatos priežiūros centruose – išsiunti pacientą ir nereikia dirbti su juo, – kalbėjo G.Černiauskas. – Taigi visiems gerai, tik negerai, kai susidaro šalutinis produktas – eilės.“
 

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentė Neringa Čiakienė taip pat pamini perteklines konsultacijas. „Eiles didina tai, kad daug vizitų registruojama dėl būtinybės gauti tam tikrą PSDF apmokėjimą, o ne, kad būtų išspręsta paciento problema. Dėl daug stotelių paciento kelyje atsiranda neadekvatus vizitų skaičius, kuris iškreipia tikrą realybės vaizdą“, – komentuodama pastaraisiais metais išaugusius vizitus pas gydytojus kalbėjo asociacijos prezidentė.

 
Konsultacijos neefektyvios?
 
Respublikinės Vilniaus ligoninės vadovė Jelena Kutkauskienė sako, kad ir pačios konsultacijos – neefektyvios. Ar ambulatorinių konsultacijų daugėjimą pajunta ligoninės, kuomet mažėja apleistų atvejų, sunkių pacientų skaičius? „Mūsų įstaiga yra specifinė, – sako ji. – Visų mūsų visų chirurginio profilio gydytojų konsultavimas yra skirtas įvertinti, ar pacientui reikalingas operacinis gydymas. Tas skaičius nepriauginamas, tyčia. Niekas neatlieka perteklinių operacijų, skirtingai nei, kad yra kalbama apie perteklinę hospitalizaciją, perteklines konsultacijas.
 
O šiaip jau konsultavimo sistema yra visiškai neefektyvi, nes konsultacijų daugėjant, pagal bendrus statistinius rodiklius Lietuvos gyventojų sveikatos būklė tikrai negerėja – tos tendencijos tikrai nevertinčiau kaip pozityvios. Reikėtų kelti reikalavimus dėl rezultato paslaugų teikėjams, bet, be abejo, tai nėra paprasta. Mat tiek pirminėje grandyje, tiek ligoninėse pagal renkamus rodiklius galima palyginti įstaigas tarpusavyje. O specialistų grandyje tokių kriterijų nėra“, – konstatavo J.Kutkauskienė.
 
Kiti sprendimai
 
A.Matulas taip pat sako, kad nors konsultacijų rodoma pakankamai, bet jos gan neefektyvios, trunka ilgai. „Turi pakakti vienos, pakankamai ilgos konsultacijos, už ją apmokant atsiperkama kaina, kad pacientui nereikėtų laukti ir važinėti, o VLK tų atskirų konsultacijų apmokėti. Tada ir pertvarka duotų geresnius rezultatus“, – mano A.Matulas.
 
Jis, kaip ir daugelis kitų politikų, kartoja apie paslaugų prieinamumo gerinimą atsisakant perteklinių reikalavimų, tvarkų, įskaitant, kad privačiose gydymo įstaigose dirbančių medikų siuntimai į viešąsias negalioja. Taip pat turėtų būti plečiama šeimos gydytojo norma, kad jis be siuntimo pas specialistą galėtų skirti daugiau vaistų, tyrimų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!