Dvi Lietuvos: vienoje gyvena SAM, kitoje - medikai

Evelina Machova
2020-07-17
Trečiadienį Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pokalbio pasikvietė gydymo įstaigų vadovus, kad išsiaiškintų, kodėl gydymo įstaigos net ir atšaukus karantiną dirba tik puse kojos. Mat Vyriausybę pasiekė begalės pacientų laiškų, esą šie negali gauti gydymo paslaugų. Vadovai sako, kad mielai grįžtų prie įprasto darbo tempo, tik kad ministerijos reikalavimai riboja paslaugų apimtis. Ketvirtadienį šis klausimas svarstytas ir Vyriausybės posėdyje.
Dvi Lietuvos: vienoje gyvena SAM, kitoje - medikai

Nepatenkinti visi
Gavot „velnių“ ar pasiūlymų? Po pasitarimo pas kanclerį pasiteiravome posėdžio dalyvių. Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis sako, jog „velnių“ negavo. Na, gal tik Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai atstovavo viceministrė, teko nemažai priekaištų. O ir kancleris suprato, kad apie situaciją gydymo įstaigose, yra ne visai tinkamai ministerijos informuotas. Mat, kaip tikino posėdžio dalyviai, A.Stončaitis buvo įsitikinęs, jog visi ribojimai gydymo įstaigoms teikti paslaugas panaikinti. Deja...
 
Gydymo įstaigų vadovai teigia, jog pristatydamas situaciją apie tiekiamas paslaugų apimtis Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius sužaidė nesąžiningai. Vyriausybėje pateikti duomenys, grafikai ir lentelės apėmė birželio mėnesį ir konstatuota, jog paslaugų apimtys mažos. Pasak Pakruojo ligoninės ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovo Vyganto Sudario, kaip jos galėjo būti kitokios, jei karantinas atšauktas tik birželio 17-ąją? O kur dar kiti sveikatos apsaugos ministro numatyti ribojimai.
 
Sostinės Centro poliklinikos bei Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vadovas Kęstutis Štaras sako, jog atšaukus karantiną vis dar galioja ekstremali padėtis su savo taisyklėmis, kurios taikomos gydymo įstaigoms ir dėl to šios negali didinti darbo apimčių.
„Paslaugas pacientams, kurie jų negavo kovo mėnesį, turėjome suteikti per birželio pabaigą, balandžio mėnesio - per liepą, taip pat reikia aptarnauti ir tuos, kurie pagalbos kreipiasi dabar. Fiziškai nerealu priimti tokį skaičių pacientų laikantis visų infekcijos kontrolės reikalavimų. Neįmanoma per tokį trumpą laiką grąžinti paslaugų teikimo į ankstesnį lygį. Išaugo ir skambučių skaičius, turėjome padvigubinti registratūros apmintys. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę antradienį užfiksuota aštuoniolika tūkstančių skambučių per dieną! Natūralu, kad esant tokiam srautui pacientams sunkiau prisiregistruoti. Beje, pastebime, jog žmonės ėmė rečiau registruotis internetu“, - sako K.Štaras.
 

A.Klišonis pritaria, kad aptarnauti tokį pat kiekį pacientų kaip iki karantino su dabar galiojančiomis taisyklėmis, kurias, beje, kuria ne patys medikai, o ministerija, neįmanoma ir pateikia pavyzdį. „Anksčiau, tarkim, gydytojas odontologas per valandą galėjo priimti du pacientus. Dabar tik vieną, nes po kiekvienos procedūros reikia viską dezinfekuoti, vėdinti patalpas. Gydytojai net ir norėdami padaryti daugiau nieko pakeisti negali. Net jei registruojasi vizito pas šeimos gydytoją, laukti pacientams tenka savaitę ar net dvi. Natūralu, kad dabartine situacija nepatenkinti nei pacientai, nei gydytojai, nei merai, nei Vyriausybė. Todėl būtina ieškoti sprendimų“, - sako Plungės rajono savivaldybės meras.
 
Kas kliūna?

„Vienas klausimų, kuris iškilo pasitarimo metu, iki šiol taikomos priemonės, kai gydymo įstaigoms karantino metu buvo mokama viena dvyliktoji biudžeto, panaikinimas. Kartu su gydymo įstaigų vadovais tikinome, jog tai daryti per anksti. Kai kurioms gydymo įstaigoms tai gali būti pražūtinga. Siūlėme, kad ši priemonė būtų taikoma liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o nuo rudens pereitume jau į kitą režimą“, - sakė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.

 
Dar viena tema, kuri svarstyta posėdyje – medikų darbas ciklais. Nors praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Vergą „Lietuvos sveikatą“ tikino, jog šis sprendimas panaikintas ir jau seniai, realybė, pasirodo, visai kitokia. „Darbas ciklais yra likęs kaip rekomendacija. Deja, yra keletas gydymo įstaigų, kurios ja vadovaujasi kaip įsakymu ir neleidžia gydytojams dirbti kitose gydymo įstaigose. Taip užkertamas kelias regionuose teikti paslaugas. Todėl natūralu, kad susidaro eilės, – tikino V.Sudaris. - Dar vienas svarbus klausimas nuotolinės konsultacijos. Pacientų žalos atlyginimo įstatyme apie jas neužsimenama. Tad kyla nemažai klausimų, kas, jei pacientas po tokios konsultacijos pasijus, kad jam padaryti žala? Kaip spręsim šiuos klausimus?“
V.Sudariui atrodo neteisinga, kad kai kurios gydymo įstaigos apsaugos priemonių rezervą turi įsigyti savo lėšomis. „Įstaigos šiuo metu turi už savo lėšas turi pasirūpinti apsaugos priemonėmis trims mėnesiams į priekį. O paslaugų įkainiai nesikeičia. Nesąžininga, kad vadinamąsias kovidines ligonines šiomis priemonėmis aprūpina ministerija, o mūsų, deja, ne“, - sakė ligoninės direktorius.
 
V.Sudaris pripažįsta, kad eilės ilgėja, bet kitaip ir būti negali dėl gydytojų trūkumo, kurie negali atvykti konsultuoti pacientų, taip pat dėl infekcijos kontrolės priemonių, kurios kai kuriais atvejais, anot jo, yra perteklinės. Pakruojo ligoninės direktoriui antrina ir A.Klišonis. „Kaip gydytojas puikiai suprantu, kad infekcijų kontrolė svarbus dalykas. Tačiau šiandien, matant, kad viruso plitimo mastas šalyje ne toks didelis, galbūt galime priimti sprendimus, kurie palengvintų galimybę pacientams gauti, o medikams teikti paslaugas“, - sako jis.
 
Sprendimų teks palaukti
Susitikimo metu, anot jo dalyvių, sprendimų nepriimta. Tiesa, pašnekovai tikėjosi, jog jie bus priimti Vyriausybės posėdyje. Be to, vilėsi, jog bus atsižvelgta į realų situacijos vaizdą, o ne tik tą, kuris parodomas diagramose ar lentelėse.

 
Valstybinės ligonių kasos duomenys
Ligonių kasos suinteresuotos, kad pacientai jiems būtinas paslaugas gautų laiku, o gydymo įstaigos jas teiktų bet užtikrintų saugų jų teikimą. Kaip žinia, kovo viduryje paskelbus šalyje visuotinį karantiną, dauguma planinių sveikatos priežiūros paslaugų buvo nebeteikiamos arba teikiamos nuotoliniu būdu.
Dabar tiek stacionarinių, tiek ambulatorinių konsultacinių paslaugų teikimas atnaujinamas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad paslaugų atnaujinimo apimtis nustato įstaigos vadovas.
Verta pastebėti, kad paslaugų teikimą skirtingai atnaujino įvairių lygmenų gydymo įstaigos.
 
Ligonių kasų duomenimis, situacija dėl stacionarinių paslaugų birželio mėnesį buvo tokia: 

nuo 80 iki 100 proc. (ir daugiau) (vertinant pagal sutartinių sumų panaudojimą birželio mėn.) šių paslaugų teikimą atnaujino 8 respublikinės, 4 regioninės, 1 rajono, 1 privati įstaiga;
nuo 70 iki 80 proc. stacionarinių paslaugų teikimą atnaujino 5 respublikinės, 2 regiono, 12 rajono gydymo įstaigų;
nuo 50 iki 70 proc. – 5 respublikinės, 6 regiono, 15 rajono gydymo įstaigų;
mažiau nei 50 proc. šias paslaugų teikimą atnaujino 2 respublikinės, 6 rajono, 1 privati gydymo įstaiga. 

Ambulatorinių paslaugų teikimo stacionarinėse įstaigose atnaujinimas (birželio mėn.): 
nuo 80 iki 100 (ir daugiau) proc. šių paslaugų teikimą atnaujino (pagal sutartinių sumų įsisavinimą birželio mėn.) 3 respublikinės, 1 regiono, 1 privati gydymo įstaiga;
nuo 70 iki 80 proc. – 1 respublikinė, 1 regiono, 5 rajono gydymo įstaigos;
nuo 50 iki 70 proc. – 5 respublikinės, 6 regiono, 13 rajono gydymo įstaigos;

mažiau nei 50 procentų – 9 respublikinės, 4 regiono, 16 rajono gydymo įstaigos.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad pačių pacientams reikalingiausių paslaugų kiekis (tokių kaip brangieji tyrimai ir procedūros) kiekis ne tik nesumažėjo, o tam tikrais atvejais net padidėjo, pavyzdžiui, paprastosios hemodializės procedūrų. Jų 2020 m. birželį, palyginti su 2019 m. birželiu, buvo suteikta net 609 paslaugoms daugiau.
 
Apsilankymai pas šeimos gydytoją (ir/ar komandą):
Pas šeimos gydytoją (ir/ar komandą) 2020 m. birželio mėn. iš viso registruoti 406 803 apsilankymai. Tai, palyginti su 2019 m. birželiu, 59,7 proc. mažiau (iš viso 2019 m. birželį buvo lankytasi 1 010 452 kartus).
Verta pastebėti, kad kai kuriose įstaigose, teikiančiose šeimos gydytojo paslaugas, apsilankymų skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo. Tokių yra net 34. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikų Šeimos medicinos centre šių metų birželį apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus buvo 18 proc. didesnis nei praėjusių metų birželį.
 
Ambulatorinių paslaugų teikimas:
2020 m. birželio mėn. iš viso buvo suteikta 402 323 gydytojų specialistų konsultacijos. Tai 41,8 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį, kai buvo suteiktos 618 606 gydytojų specialistų konsultacijos.
Tiesa, džiugina tas faktas, kad gydymo įstaigos ėmė teikti nuotolines konsultacijas. Šių metų birželį minėtų paslaugų iš viso buvo suteikta net 42 297. Vadinasi, net 11,8 proc. gydytojų specialistų konsultacijų buvo suteiktos nuotoliniu būdu.
Verta pastebėti, kad privačiose gydymo įstaigose gydytojų specialistų konsultacijų mažėjimas nebuvo itin ryškus. Privačios gydymo įstaigos šių paslaugų 2020 m. birželį, palyginti su praėjusių metų birželiu, suteikta 29,2 proc. mažiau.
Lyginant su praėjusių metų birželiu, mažiau suteikta ir kitų ambulatorinių paslaugų. Labiausiai mažėjo dienos stacionaro paslaugų – net 46,2 proc., palyginti su praėjusių metų birželiu.
Tuo tarpu paslaugų, teikiamų gydymo įstaigų priėmimo skyriuose mažėjo nedaug – tik 12,9 proc., lyginant su praėjusių metų birželiu.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica