Seimo Ekonomikos komiteto nusprendė, kad samanė Lietuvoje vis dar bus laikoma nelegaliu produktu, o jos receptus šimtmečiais iš kartos į kartą išsaugoję gamintojai – nusikaltėliai. Bet šiokią tokią viltį komitetas vis dėlto įžiebė: balsų dauguma nutarta įstatymo pataisas grąžinti tobulinti jų rengėjams.
Prisimindamas „Bratkų sąmanės“ laikus, Vytautas Šerėnas atkreipė dėmesį, kad parduotuvėje ji tada kainavo 28 litus, o miške pagamintos samanės galima būdavo įsigyti ir už 8 litus: „Todėl niekas parduotuvėje jos ir nepirkdavo. Į Ignalinos parduotuvę atveždavo du butelius, aš juos, važiuodamas pas tėvus, ir nupirkdavau.“
„Bratkų samanės“ veidas nesisieloja
Jau penkioliktus metus Seime svarstomas vadinamasis samanės įstatymas ir vėl neapibrėžtam laikui atguls į lentynas ir nežinia, kada jo iniciatoriai prie jo sugrįš. Juk šiuo metu šalį drebina kur kas svarbesnės problemos.
Trečiadienį pagrindiniu, svarstant įstatymo pataisas, laikomas Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė siūlymams, kad būtų legalizuotas samanės gaminimas ir kad kaimo turizmo sodybų savininkai bei javus auginantys ūkininkai be licenzijos galėtų teisėtai per metus pasigaminti iki vieno tūkstančio litrų stiprios naminės degtinės. Degtinė esą būtų brangi, todėl nedomintų vadinamųjų bambalių pirkėjų, o būtų skanaujama per degustacijas.
2000 m. viena Lietuvos alkoholio gamykla buvo pradėjusi gaminti 50 laipsnių stiprumo „Bratkų samanę“, o ant butelio etiketės puikavosi V.Šerėnas, kuris ilgai vaidino Bratką, nevengiantį paragauti samanės ir už gerus darbus, kaip būdavo įprasta anksčiau Lietuvoje, ja atsilyginti.
„Bratkų samanės“ nebeliko. Ji buvo mūsų komandos ir ją gaminusios gamyklos bendras projektas. Bet ir dabar aš nusiperku sąmanės parduotuvėje. Atsikorkavęs paskaninu jonažolėmis. Jos priduoda gėrimui vyšnios spalvą ir pagerina skonį“, – atviravo V.Šerėnas.
Paklaustas apie proporcijas, jis pasitikslino – samanės ar jonažolių?
Apie samanės išgėrimo proporcijas nekalbėjome, bet jis tik patarė, kad jonažolių į butelį daug dėti nereikėtų.
Prisimindamas „Bratkų sąmanės“ laikus, Vytautas Šerėnas atkreipė dėmesį, kad parduotuvėje ji tada kainavo 28 litus, o miške pagamintos samanės galima būdavo įsigyti ir už 8 litus: „Todėl niekas parduotuvėje jos ir nepirkdavo. Į Ignalinos parduotuvę atveždavo du butelius, aš juos, važiuodamas pas tėvus, ir nupikdavau.“
Gal sąmanė bus išviliota iš miškų?
Nors Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Rimantas Sinkevičius, kaip patyręs chemikas, įspėjo kolegas, kad, gaminant samanę, išsiskiria metinolis, kurio trisdešimties gramų gurkšnelis gali nuvaryti į kapus, komiteto nariai ženklia balsų persvara vis dėlto nutarė, kad reikia ir toliau svarstyti klausimą dėl naminės degtinės legalizavimo. Nutarta su tuo susijusias įstatymo pataisas grąžinti jų rengėjams.
Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas apgailestavo, kad „valstiečių“ atstovai, aklai laikydamiesi partijos politikos, ir ateityje nori sąmanės gamintojus palikti nusikaltėliais. Bet buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markevičius tokiai partiečių pozicijai nepritarė ir pasakojo, kaip užsienyje yra matęs pardavinėjant namie pagamintus stiprius alkoholinius gėrimus.
Konservatorius Jurgis Razma tai pat atkreipė dėmesį, kad ne vienoje Europos šalyje ne gamyklose gaminama stipri naminė degtinė ir legaliai pardavinėjama vietiniams gyventojams bei turistams. Todėl pasiūlė, remiantis užsienio patirtimi, ir toliau diskutuoti apie samanės gamybos legalizavimą.
Tokiai nuomonei pritarė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Apibendrindamas diskusiją apie samanę, R.Sinkevičius kolegoms patarė: „Netyčia išgėrus metinolio, tuoj pat reikėtų išgerti degtinės, nes ji veikia, kaip priešnuodis.“
Komitetas buvo vieningas
Naminės degtinės gamybą įteisinti siūlęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad vieša paslaptis, jog kiekvienas Lietuvos regionas net turi savą samanės receptą.
„Kai legalizavom naminį alų, ir turizmą suaktyvinom, ir mokesčių daugiau surenkam. Prieš legalizuojant naminį vyną, irgi buvau sulaukęs kritikos, kad nugirdysim tautą. Bet kažkodėl niekas dėl to nenusigėrė, nes tas vynas brangus. O Lietuva tapo dar viena vieta žemėlapyje, kaip gero uogų ir vaisių vyno gamintoja. Dėl sąmanės taip pat nereikėtų daryti problemos“, – įsitikinęs R.Žemaitaitis, esantis ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nariu.
Šis komitetas vienbalsiai pritarė samanės legalizavimui ir net tam, kad turizmo sodybų savininkai bei ūkininkai, auginantys javus, per metus be licenzijos galėtų pagaminti tūkstantį litrų naminės degtinės.
Sveikatos prievaizdai – kategoriški
Seimo Sveikatos reikalų komitetas laikosi absoliučiai priešingos nuomonės. Jo vadovė Asta Kubilienė projekte dėl samanės legalizavimo pasigedo ir reikalavimų, ir atsakomybės: „Be to, tūkstantis litrų per metus, tai – trys litrai per parą. O toks kiekis – jau ne paskanavimas. Argumentas, kad tai yra paveldas, tikrai nėra svarbiausias. Nes mes turime ir midų, ir vyną serbentų, ir kitokius gėrimus, už kuriuos mokami mokesčiai, laikomasi higienos reikalavimų“.
Legalizuoti naminės gamybą nepanoro ir Vyriausybė.
Tarp kitko
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namuose gaminti alkoholį, išskyrus savo ar šeimos poreikiams gaminamus natūralios fermentacijos gėrimus iki 18 proc. stiprumo, o alaus – iki 9,5 proc.
Komentuoti: