- Vos pristatėte e.sveikatos programėlę ši strigo. Tuoj po to – ir e.sveikatos puslapis. Gal vertėjo pirma stiprinti portalo valdyseną, o tik paskui kurti e.programėlę?
 
- Nors nemėgstame e.sveikatos ir dažnai ją peikiame, Europos mastu mūsų portalas yra aukšto lygio. Pagal e.sveikatos raštingumą esame Europos top penketuke. Kai kur Europoje net nėra e.receptų. Mums tai – kasdienybė. Vaistų su mūsų e.receptais nusipirkti galima net užsienyje. O kalbant apie programėlę, taip sutapo, kad pirmąją jos gyvavimo dieną neveikė valdžios vartai – tai nuo mūsų nepriklauso.
 
- Ministerija planuoja parengti ilgalaikę e.sveikatos plėtros viziją. Darbai jau pajudėjo?
 
- Į e.sveikatos tobulinimą investuota jau daugiau kaip dvidešimt milijonų eurų. Tai atneš išties nemažą rezultatą. Vis dėlto mūsų siekis – pakeisti požiūrį į e.sveikatą. Iki šiol ji buvo kaip paliktas vaikas, maitinamas pavieniais europiniais projektais. Dabar gi siekiame nuolatinio, neprojektinio finansavimo, kuris užtikrintų stabilią e.sveikatos veiklą.
 
- Kokią informacinių technologijų bazę radote atėjęs dirbti į ministeriją? Jūsų akimis, pažangus lygmuo valstybiniame sektoriuje?
 
- Mano kelionė į ministeriją prasidėjo nuo darbo privačiame sektoriuje, vėliau dirbau ligoninėje ir galiausiai atsidūriau valstybiniame. Nors atrodo, kad tai – regresuojanti kelionė, taip nėra. Lietuvoje kiekviename sektoriuje yra pliusų, jei bandai juos rasti.
Beje, IT sprendimuose privatus sektorius laimi ne todėl, kad ten dirba daug geresni ekspertai. Valstybinis ir viešasis sektorius dėl viešųjų pirkimų pralaimi laiko atžvilgiu. Nors Viešųjų pirkimų įstatymas turi daug pliusų, šiuo atveju mums sulėtina inovacijų proveržį. Dėl viešųjų pirkimų negalime įpirkti ir tokių gerų specialistų, kokių norėtume
Be to, į e.sveikatą nuolatos suplaukia dviejų su puse milijono vartotojų duomenys, kurie kaskart atnaujinami. Su sistema kasdien dirba dešimtys tūkstančių žmonių. Tai – didžiuliai, kompleksiniai duomenys. Dirbantiems su e.sveikata reikalinga ne tik suprasti IT, mokėti programuoti, bet ir gerai įsikirsti matematiką, statistiką, biologiją, turėti tam tikrus medicinos pagrindus.
 
- Neseniai pristatėte ambicingus tikslus diegti dirbtinį intelektą medicinos srityje. Praėjusią savaitę buvo surengta diskusija. Ką pavyko sutarti?
 
- Sveikatos priežiūros sistemoje dirbtinis intelektas veikia kitaip. Tai nėra tik vaizdų generavimo ar teksto analizės įrankis „ChatGPT“. Sveikatos priežiūros srityje iškyla atsakomybės klausimai. Kas bus atsakingas, jei dirbtinis intelektas padarys klaidą, diagnozuodamas ligą? Kas turėtų mokėti už tokias sistemas – gydytojas, pacientas, ligoninė ar valstybė? Jeigu valstybė, koks turėtų būti veikimo mechanizmas – galbūt panašus kaip kompensuojamųjų vaistų, o gal turėtume kurti naują sistemą? Susitikime dalyvavo Mokslo ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, taip pat jiems pavaldžių institucijų, universitetų, gydymo įstaigų atstovai. Atvirų klausimų – daug. Lietuviai yra vieni pirmųjų, kurie sveikatos sektoriuje ėmė apie tai kalbėti. Po keturių valandų diskusijos sudarėme darbo grupę, kuri kurs strategiją, kaip galime judėti su dirbtiniu intelektu sveikatos priežiūros sistemoje. Sveikatos priežiūros įstaigoms išsiuntėme klausimynus, kokiais DI įrankiais šios naudojasi jau dabar. Matydami sveikatos priežiūros įstaigų DI žemėlapį, galbūt jau netrukus surasime įrankius, kuriuos galėtume pritaikyti Lietuvoje.
 
- Kaip suprantu, perspektyviam jaunuoliui imantis darbo biurokratijos kupiname valstybiniame sektoriuje sąstingis negresia? Sparnų ministerija nepakirpo?
 
- Sparnai ministerijoje nepakirpti. (Juokiasi.) Pats stebiuosi, kad tiek valstybiniame, tiek viešajame sektoriuje jauniems žmonėms leidžiame kurti. Tai – didžiulis pasikeitimas po posovietinio mąstymo. Kuo daugiau dirbs jaunimo, tuo šviežesnį požiūrį turėsime.
 
- Kiek laisvės priimti sprendimus turite dirbdamas su ministre Marija Jakubauskiene? Ji – reikli?
 
- Tiek aš, tiek ministrė esame mokslininkai, atėję dirbti į politiką. Komandoje pasitikime vienas kito ekspertinėmis žiniomis. Mums nereikia kiekvieno žingsnio raportuoti ministrei. Ji – kaip mediatorė, išklausanti mus komandos susitikimuose. Jei sunkiau priimti sprendimą vienam, klausimą, kuria kryptimi judėti, analizuodami skaičius, priimame bendrai tiek iš mokslinės, tiek iš vadybinės pusės. Emocijomis nesiremiame. Šaltas ministrės mąstymas padeda.
 
- Teigėte turintis planų gerinti inovatyvių vaistų prieinamumą. Įsigaliojus naujam Kompensuojamųjų vaistų sąrašui, bus kuo pasididžiuoti?
 
- Žiemos viduryje išleidome rezervinį vaistų sąrašą, kuris laukia finansavimo. Taigi, į dienos šviesą išeis vienuolika inovatyvių vaistų, ko dar nėra buvę iki šiol. Tiesa, svarbu suprasti, kad ne kiekvienas naujas vaistas yra inovatyvus ir gali atnešti daug sveiko gyvenimo metų. Yra ir tokių, kurie vadinami inovatyviais, tačiau gyvenimą pailgina vos mėnesiu. Ar esame pasiruošę už tokį vaistą mokėti dešimtis tūkstančių? Ko gero, nelabai... Mano tikslas – užtikrinti saugiklius ir palengvinti procesus išties inovatyvių vaistų atėjimui į rinką.
 
- Pabaigai klausimas apie jūsų pomėgius: iš socialinių tinklų matau, kad esate kulinarijos virtuozas...
 
- Savaitgalius skirsiu tik poilsiui ir veikloms, nesusijusiomis su darbu, tad kompiuterį būnu išjungęs. Mėgstu skaityti receptų knygas ir mokslinę literatūrą. Nuo šešerių metų tėvų prašydavau virtuvinių įrankių – pradėjau nuo vaflinės, vėliau užsigeidžiau mikserio. Norėjau užsiimti molekuline virtuve. Supratęs, kad molekulinė biologija yra arčiau širdies, pasukau tuo keliu. Studijų metais siekdamas atsipalaiduoti nuo mokslų imdavau... kepti. Esu desertų kulinaras. Ne be reikalo kalbame apie cukraus mokestį... (Juokiasi.) Cukrus nėra sveika, bet jei mažas desertukas gali pagerinti emocinę ir psichologinę būklę, tikrai galima jį sau leisti.

---

 
Dosjė
2015-2016 m. vyr. laborantas Gamtos tyrimų centre Genetikos laboratorijoje.
2016-2018 m. praktikantas Nacionaliniame vėžio institute Molekulinės onkologijos laboratorijoje.
2018-2019 m. jaunesnysis mokslo darbuotojas ThermoFisher Scientific.
2019-2020 m. vyresn. medicinos biologas VUL SK Biobanke.
Nuo 2020 m. – Biobanko skyriaus vedėjas VUL SK.
Nuo 2025 m. SAM viceministras, atsakingas už farmacijos politiką ir investicijas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!