Subsidijos – tik dirbant biure
 
Užimtumo tarnybos departamento direktorė Vaida Kamandulienė aiškino, kad kol kas darbo vietos pritaikymo žmogui su negalia subsidija darbdaviui teikiama tik jei turintis negalią žmogus dirba, pavyzdžiui, biure.
 
„Yra galimybė skirti 31 minimalios mėnesinės algos dydžio subsidiją darbo vietai pritaikyti, kai yra finansuojamas techninės pagalbos arba specialiųjų priemonių įsigijimas pritaikant darbo vietas prie skirtingos negalios. Tiesa, tai galioja įrengiant darbo vietą pas darbdavį. Žmogui su negalia kuriant darbovietę namuose galimybės subsidijuoti nėra“, – teigė ji.
 
Reaguodama į tai Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotoja Rita Tamašunienė tikino, jog derėtų apsvarstyti galimybę teikti tokią subsidiją: „Mūsų komisija galėtų teikti pasiūlymą, kad sukvietus komisiją ir patvirtinus, jog žmogus turi kompetencijų dirbti kompiuteriu ar, pavyzdžiui, ką nors pakuoti, darbdavys galėtų gauti subsidiją padengti produkcijos tiekimo į namus ar darbo vietos įrengimo namuose kaštus. Bendra tendencija, mano vertinimu, rodo, kad subsidijavimas yra pati patogiausia priemonė darbdaviams priimti žmones su negalia ir tai turėtume skatinti.“
 
Pavaduotojai pritarė ir komisijos pirmininkė Indrė Kižienė, atkreipdama dėmesį, kad tokia pataisa atvertų platesnį darbo galimybių lauką.
 

„Nuotolinis darbas – gana populiari priemonė ne tik versle, bet ir kai kuriose savivaldybėse. Todėl jeigu šios priemonės bus pritaikytos taip, kad asmeniui su negalia taps lengviau dirbti internetinėje erdvėje, tai atvers didesnį darbo vietų ratą. Prognozės yra gražios, galimybių daugėja, tačiau situaciją galėsime įvertinti tik išanalizavę, kaip tai veikia praktikoje“, – sakė Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė.

 
Dėmesys atvejo vadybai
 
Darbo asistento išlaidų subsidija yra dar viena valstybės remiama įdarbinimo priemonė. „Darbo asistentai padeda atlikti įvairias funkcijas: pagelbėja orientuotis aplinkoje, išdėlioja ir paruošia darbo priemones, padeda bendrauti su klientais. Subsidija yra galima ir tais atvejais, kai sunkėjant negaliai darbuotojas nebegali daugiau dirbti įmonėje be tam tikros asistento pagalbos“, – komentavo V.Kamandulienė.
 
Pasak departamento direktorės, darbdaviai kalbėjo, jog įdarbinimo su pagalba paslauga apimtimi taip pat nėra labai didelė: „Šios paslaugos turinį sudaro dvi kryptys – pagalba atliekant įdarbinimo procedūras ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Pagalbos paslaugas darbo vietose teikia tiek atvejo vadybininkai, tiek išorės paslaugų tiekėjai.“
 
I.Kižienė papildė, kad nors atvejų vadybininkai sėkmingai veikia ne vienerius metus, reikėtų šiai sričiai skirti daugiau dėmesio.
 
„Atvejo vadybos sritis turėtų būti skatinama, kad būtų galima sėkmingai dirbti su klientu. Kiekvienas žmogus ir yra atskiras atvejis, todėl atvejo vadybos specifiką tikrai reikia peržiūrėti ir padėti susidoroti su srityje kylančiais iššūkiais. Tikrai reikia rimčiau pasižiūrėti į šį klausimą ir nepalikti žmonių su negalia likimo valiai“, – teigė I.Kižienė.
 
R.Tamašunienė antrino, kad neturint reikiamos pagalbos bedarbiai su negalia gali susidurti su pervargimu ir motyvacijos stoka.
 
„Atsisakyti vadybininko paslaugų žmogus su negalia gali bet kada, jei jaučiasi, kad sugeba pats ir yra motyvuotas. Jis gali pasakyti: ačiū, kreipsiuosi, kai susirasiu darbą. Jeigu atsitiko tokia bėda, kad asmuo buvo sveikas ir tapo neįgalus, tuomet reikėtų jį palydėti, padrąsinti ir sustiprinti motyvaciją. Asmens vadybininkas įdeda daug darbo su žmogumi prieš įsidarbinant, tačiau vėliau seka laiko tarpas, kai asmuo dar nėra susiradęs darbo ar nesulaukia pozicijos, kuri patenkintų jo poreikius. Žinoma, tai demotyvuoja“, – komentavo politikė.
 
Stinga ir tolerancijos
 
„Važiuodami per Lietuvą ir bendraudami su žmonėmis pastebime, kad vyresnio amžiaus bedarbiai su negalia nėra kertinė, pirmaujanti sritis – tarp jaunimo taip pat yra didelis nedarbas. Man teko dalyvauti susitikimuose trijose didelėse įstaigose ir vienas mano klausimų buvo, ar jūs turite kolektyve žmonių su negalia? Visos šios įmonės neturėjo nė vieno tokio darbuotojo. Todėl negalėčiau sakyti, kad tai yra tik pačių žmonių su negalia motyvacijos stoka – darbdaviai nėra taip pat suinteresuoti kurti tokias darbo vietas“, – akcentavo I.Kižienė.
 
Pirmininkės nuomone, verslai turėtų pažvelgti į darbuotoją kaip į asmenybę ir stengtis, kad jis galėtų sėkmingai dirbti.
 
„Daug priklauso nuo požiūrio į žmogų su negalia, kokios yra susiformavusios žmogiškosios vertybės. Verslas, aišku, visada norės geriausio rezultato, ypač iš finansinės pusės, todėl mūsų visuomenėje yra didelis kultūros ir švietimo poreikis. Reikėtų atmesti senus štampus ir pagalvoti, kaip mes priimame kitą žmogų“, – kalbėjo I.Kižienė.
 
Visgi R.Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad griežti reikalavimai darbdaviui šiuos skatina vengti įdarbinti žmones su negalia.
 
„Reikalavimas darbdaviams išlaikyti darbo vietą 36 mėnesius yra pakankamai didelis iššūkis. O atrasti į šią darbo vietą kitą žmogų, kuris turėtų identišką negalią, darbdaviui yra kone misija neįmanoma. Lietuva jau tam pasirengė ir įstatymas yra priimtas, bet pats įgyvendinimas ir jo kontrolė tikrai bus ilgesnis procesas. Todėl šioje srityje dar reikia lankstumo, nes šis įsipareigojimas atgraso nuo to, jog darbo vieta būtų tinkamai pritaikyta darbuotojams su negalia. Svarbu, kad nepradėtumėme verslininkų bausti ir taip dar labiau atgrasyti priimti darbuotojus, turinčius papildomų poreikių. Matome, kad išlygų yra daug, bet visada turime prisiminti, jog paslauga turėtų būti prieinama kiekvienam žmogui“, – aiškino pirmininkės pavaduotoja.

---

 
Tarp kitko

Užimtumo tarnyboje šiemet fiksuojama kiek daugiau nei 11,5 tūkst. bedarbių su negalia. Daugiausia bedarbių dalyvumo lygis siekia 45-55 proc., jų yra apie 70 proc. Sunkiausios negalios bedarbių fiksuojama 4,7 proc. Tai dažniau būdinga asmenims, turintys profesinį išsilavinimą, vyresnio nei 55 metų asmenys, Užimtumo tarnybos duomenimis, vyresnio amžiaus žmonės su negalia įsidarbina kiek sunkiau nei jaunimas. Pagrindinės bendrosios kliūtys yra darbdavių ir visuomenės požiūris, infrastruktūros problemos ir motyvacijos stoka.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!