Į diplomų teikimą- ypatingu kostiumu
Į diplomų teikimą iš Žagarės kilusi absolventė Gintarė Aukselytė atėjo pasipuošusi Aukštaitijos regiono tautiniu kostiumu. Mergina sako, jog tokią parangą pasirinko ne šiaip sau: „Gaunu nemažai laiškų iš įvairių užsienio agentūrų, siūlančių emigruoti ir siekti karjeros svetur. Bet jau esu atlikusi praktiką užsienyje ir mano širdis vis tiek yra Lietuvoje. Norėčiau dirbti ir gydyti tautiečius, matau tame didelę prasmę.“ Gintarei ne mažiau nei galimybė įstoti į radiologijos rezidentūrą svarbi galimybė dirbti ir gyventi tėvynėje, šalia tėvų.
 
Tiesa, mergina sako, jog ateitis dėl rezidentūros ir darbo galimybių Lietuvoje ją kiek neramina. Gintarė, bijo, jog rajonai radiologijos rezidentūros greičiausiai nefinansuos, nes radiologai daugiausiai koncentruojasi didžiųjų miestų ligoninėse, privačiose klinikose. Antra svajonė – neurologijos arba fizinės reabilitacijos rezidentūra. „Esu pagalvojusi ir apie blogiausią scenarijų – jeigu į rezidentūrą neįstočiau. Tuomet metus dirbčiau priėmimo skyriaus gydytoja, o po to galvosiu, kuriuo keliu sukti toliau“, - sako Gintarė.
Vis dėlto mergina tikisi, kad jai ir kurso kolegoms pavyks tapti tokiais gydytojais, kokiais svajojo tapti pirmame kurse.
 
Turi į ką lygiuotis
„Puikiai suprantu, kad mums, būsimiems rezidentams, reikės dar nemažai metų, kol galėsime save vadinti profesionalais, sukaupsime reikalingas praktines žinias ir apsišlifuosime. Bet jau studijuodami atradome, į ką norime lygiuotis, kuo žavimės“, - sako G.Aukselytė. Pagiriamųjų žodžių Gintarė negailėjo dėstytojai, VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros docentei Renatai Rizgelienei ir Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekano profesoriui Vytautui Kasiulevičiui.
 
„Dėstytoja R.Rizgelienė pirmiausia išmokė žmogiškumo ir supratimo, o į medikų vakarėlį pasikvietėme profesorių Kasiulevičių – jį galėčiau pavadinti autoritetu, į kurį norisi lygiuotis. Visuomet jautėme nuoširdų jo palaikymą, padrąsinimą, kartais atrodo, jog tai būtų žmogus, kuriam ir vidury nakties skambintume, jei kas nutiktų“, - sakė Gintarė.

---

 
Interviu
Kalbiname Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekaną, prof. Vytautą Kasiulevičių.
 
- Kokios nuotaikos vyrauja, studentai liks Lietuvoje ar emigruos?
- Reikia suprasti, kad jaunimas save labiau asocijuoja su Europa ir tėvynę suvokia plačiau. Nėra tokio prisirišimo prie gimtosios vietos. O ir galimybes mato plačiau bei jų siekia. Tai nereiškia, kad jie nori išvykti ir neturėti jokio ryšio su savo šalimi, neretai jie nori užsienyje įgyti patirties, praktikos, o vėliau grįžti į Lietuvą tas žinias pritaikyti. Viskas priklauso nuo darbo sąlygų, kurias jie turės.
 
- Mūsuose medikų darbo sąlygos nelepina...
- Na, tikslas yra, kad medikų darbo sąlygos Europoje taptų kuo panašesnės. Nes jeigu Lietuva dar atsilieka, negali pasiekti minimalių standartų, nenuostabus studentų noras išvykti. Bet situacija keičiasi ir pamažu artėjame prie Europos standartų. Jau pasiekėme du trečdalius ES BVP vidurkio, tad ir sveikatos apsaugos dalis auga. Žinoma, mes nepatenkinti ir norėtume, kad ji būtų didesnė, tuomet būtų galima mokėti ir didesnius atlyginimus. Bet tai ilgas darbas ir medikų bendruomenė šiam tikslui turi susitelkti - įtikinti šalies vadovus, kad sveikatos apsaugos sistema ir sveikata yra šalies esminis išgyvenimo, efektyvaus vystymosi prioritetas.
 
- Tik Lietuvoje susiduriama su prastai veikiančiu sveikatos apsaugos sistemos reguliavimu?
Ne, Europos Sąjungoje sveikatos apsaugos reguliavimas paliktas nacionalinių vyriausybių kompetencijai. Būtų idealu, kad ES turėtų daugiau įtakos sveikatos priežiūros sistemos palaikymui ir standartams. Tai turėtų būti visose ES šalyse suvienodinta ir iš aukščiau reguliuojama. ES piliečiai privalo turėti tas pačias teises ir galimybes gauti pagalbą visoje sąjungos teritorijoje. Kodėl? COVID-19 krizė puikiai parodė, kas vyksta, kai pritrūksta vietinio koordinavimo ir Europos lyderystės.
Neturi būti paliktų medicininių dykrų, kaip dabar yra su Rytų Europa, kur sveikatos apsaugos sistemos veikia prasčiau, stebimas specialistų trūkumas, prastos medikų darbo sąlygos. Lietuvoje panaši situacija. Didžiuosiuose miestuose daug geresnis specialistų ir sveikatos paslaugų prieinamumas, o periferijoje? Nesakau, kad nereikia jungti įstaigų, bet nereikia ten kurti ir transplantacijos centrų. Tiesiog turi būti užtikrintos svarbiausios, bazinės, ambulatorinės sveikatos paslaugos, o ne kartą per mėnesį konsultuoti atvažiuojantis specialistas.
Dabartiniai studentai taip pat nesižavi mintimi apie darbą rajonuose, nes jie nežino, kas bus su tomis ligoninėmis po penkerių dešimties metų. Kai šie procesai Lietuvoje ir Europoje bus sureguliuoti, pagerintos medikų darbo sąlygos, algos, nebus tokio didelio noro emigruoti.
 
Ko palinkėtumėt baigusiems studijas medikams? 
- Linkiu ugdyti profesionalumą ir toliau. Visa tai jiems įmanoma. Manau, kad kiekviena karta randa išeitį iš supančių problemų. Pasaulis sugriūtų, jei jaunimas nebūtų tie, kurie siekia pokyčių ir randa sprendimus. Tikiu, kad su šia laida viskas bus gerai.