Pasiūlymų gausa
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pats pirmas Facebook paskyroje pirmadienį paskelbė, jog medikams, kovojantiems su koronavirusu, bus mokami 15 procentų didesni atlyginimai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė po kelių valandų registravo projektą Seime, kad pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose karantino sąlygomis dirbantys medikai gautų nuo 50 iki 100 procentų dydžio priedus. Po dienos Seimo nariai Antanas Matulas ir Raimundas Martinėlis pateikė dar dosnesnį siūlymą – visiems medikams algas padidinti 50 procentų, o dirbantiems viruso židiniuose jos galėtų augti net ir iki 150 procentų!
Tiesa, dėl kolegės A.Kubilienės pasiūlymo komiteto nariui Algimantui Kirkučiui kilo klausimas, pagal ką bus nustatoma, kuris medikas gaus 50, o kuris 100 procentų priedą? Nuo ko tai priklausys? Pasak komiteto pirmininkės, visos taisyklės bus numatytos poįstatyminiuose aktuose, kuriuos, beje, jau rengia Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Lėšos numatytos skirti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
 
Kad ir kaip netikėta, konservatorius Antanas Matulas, sako galintis jau trečią kartą pagirti (per beveik ketverius metus dirbant kartu komitete) pirmininkę, kad ji ėmėsi tokios iniciatyvos. „Prieš porą savaičių aš pats kėliau tokį klausimą, pagrįsdamas sprendimus Prancūzijos patirtimi, kai pas juos buvo kilęs SARS protrūkis. Tuomet jie medikams mokėjo tris kartus didesnius atlyginimus. Todėl mes kartu su kolega Martinėliu siūlome, kad atlyginimai didėtų ne tik židiniuose dirbantiems medikams, bet visiems. Ukmergės pavyzdys, kur apie dvidešimt užsikrėtusių medikų, rodo, kad jau visai nebeaišku, kur ir kada ta rizika atsiras. Tai rodo, kad visi be išimties medikai yra pavojuje. Todėl ir siūlome, kad penkiasdešimčia procentų atlyginimai didėtų visiems medikams, o dirbantiems židiniuose net ir iki šimto penkiasdešimt procentų viso karantino metu“, - savo siūlymo pagrindinius aspektus vardina A.Matulas.
A.Kubilienė kalbėdama apie siūlymą kolegai konservatoriui tik priminė, kad jos siūlymas ir reikiamos sumos yra derintos su Vyriausybe.

Ragino likti racionalius
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga teigė jog pateiktos idėjos geros. Šiuo laiku medikais reikia pasirūpinti ir motyvuoti, bet... „Tik noriu, kad suprastumėte, kokį greitį mes čia įsiūbavome. Neseniai kalbėjome apie penkiolika procentų, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, dabar visi pritaria, kad tas procentas turėtų būti nuo penkiasdešimties iki šimto. Kolegos siūlo dar daugiau. Bijau, kad tai nepakeliama mūsų turimiems finansams. Tokioms idėjoms reikėtų antro PSDF biudžeto. Net ir su turimu rezervu, skiriant penkiasdešimt procentų didesnes algas visiems, manau, kad tai finansiškai būtų nepakeliama našta“, - dėstė A.Veryga.
Savo ruožtu vieno dosniausių medikams siūlymo autorius Raimundas Martinėlis su ministro teiginiais nesutinka. „Siūlymas galiotų tik karantino metu, kuris netruktų labai ilgai. Keletą mėnesių. Taupyti tokiomis sąlygomis, kai medikai dirba, užsikrečia ir serga, neleistina. Todėl ir siūlau, kad tiems žmonėms būtų atlyginta. Juolab Vyriausybė patvirtino ir 5,4 milijardo skolinimąsi“, - argumentus dėsto Seimo narys.

Deja, bet tokie teiginiai sveikatos apsaugos ministro neįtikino. „Nekalbu apie jokį taupymą. Šiomis sąlygomis gydymo įstaigos neteikia tokių paslaugų apimčių kokios buvo anksčiau, tačiau ligonių kasos moka vieną dvyliktąją už jas. Vadinasi, net ir neatliekant darbo medikams paliekamas visas atlyginimas, o tiems, kas dirba rizikos grupėje, siūlome mokėti daugiau. Puikiai suprantu norą pagerbti medikus, bet raginu likti racionaliems priimant sprendimus“, - sako A.Veryga.
Tiesa, kas iš medikų gaus didesnius priedus prie algos, liks įstaigos vadovo rankose. Nes jie, o ne misterijos darbuotojai geriausiai žino, kas ir kaip dirba, kiek pavojingai, todėl logiška, jog būtent gydymo įstaigos vadovas ir spręs, kuriems darbuotojams priklauso didesnis ar mažesnis priedas.  
Seimo Sveikatos reikalų komitete svarstyti kur kas dosnesni A.Matulo ir R.Martinėlio siūlymai komiteto kolegų pritarimo nesulaukė.

---

P.S.
A.Kubilienės pristatytą idėją rytinio Seimo posėdžio metu pritarė daugelis kolegų – 124. Tiesa, antradienį viskas apsivertė aukštyn kojomis. Mat per priėmimo procedūrą pritarta konservatorių Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio pataisai, kad paskelbus karantiną visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams būtų mokama 50 proc. jų pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio priedas. Tiems, kurie dirba su ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais ar vykdo epidemijų profilaktiką, būtų skiriami nuo 100 iki 150 proc priedai. 
Rezultatas. Pritarus šiai pataisai, valdantieji nesiregistravo viso projekto priėmimui, todėl nepavyko surinkti būtino minimalaus 71 Seimo nario skaičiaus. A.Matulas teigė, jog jam skaudu dėl valdančiųjų poelgio. A.Kubilienė kaltino opozicijos kolegas sužlugdžius jos projektą, kuris galėjo jau netrukus įsigalioti. Ministras žada, kad medikai didesnių algų tikrai sulauks, o naują projektą registruos netrukus.

---

Pavadino fiasko
„Man sunku be emocijų apie šitą klausimą kalbėti – tai yra vakarykštis fiasko parlamente, kitaip jo ir nepavadinsi, nesugebant susitarti dėl to, kas buvo medikams pažadėta – padidinti atlyginimus žmonėms, kurie dirba karštuosiuose taškuose“, – žurnalistams trečiadienio rytą sakė G.Nausėda.
Pasak jo, nepriimtas sprendimas įtvirtino visuomenės sąmonėje požiūrį, jog parlamentu pasitikėti negalima.
„Politikavimas pačia blogiausia to žodžio prasme ir man visiškai neįdomu, kas dėl vakarykščio fiasko kaltas: ar dešinieji, ar kairieji, ar viršutiniai, ar apatiniai. Kalti visi, nes sprendimas nepriimtas“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak jo, reikiamo sprendimo nepriėmę politikai nedirbo savo darbo ir neįvykdė pažado.
„Tikiuosi, kad užteks ir sveiko proto, ir, pagaliau, sąžinės jausmo, kad šiandien tas sprendimas būtų priimtas ir mes nustotume pykdyti visuomenę ten, kur tai yra visai nereikalinga, kenksminga visomis to žodžio prasmėmis“, – kalbėjo prezidentas.
Jis žadėjo, kad jeigu tai nebus padaryta, iniciatyvos imsis pati Prezidentūra.
„Jeigu Seimas nepriims sprendimo, jeigu jie yra vienas kito atžvilgiu alergiški, tiksliau, pasiūlymų atžvilgiu alergiški, tai gal mes pateiksime tokį įstatymo pakeitimą ir teiksime jį Seimui, bet aš labai noriu tikėtis, kad šito nereikės“, – sakė G.Nausėda.
 

Plačiau apie tai skaitykite ketvirtadienio „Lietuvos sveikata“ numeryje

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!