Didelių dėdžių ir tetų interesai, už kuriuos sumoka pacientai

Evelina Machova
2015-09-08
Apie tai, kad kompensuojamųjų vaistų sistema Lietuvoje pasenusi ir nebeatitinka šiuolaikinių poreikių, kalba daugelis... Tačiau konkrečių sprendimų, kaip situaciją pakeisti, net ir žinantieji ar bent jau numanantieji, nesiūlo. Tyli. Neva čia tiek daug interesų, kad vos pajudinus kokią ligą kiltų pilietinis karas.
Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi bandymų situaciją keisti. Tik bėda ta, kad įgyvendinus jų numatytą planą pacientams priemokos išaugs. Tiesa, ne visiems...
Didelių dėdžių ir tetų interesai, už kuriuos sumoka pacientai
Širdies ir kraujagyslių ligos pagal mirtingumo rodiklius šalyje pirmauja. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, joms gydyti išleidžiama daugiausiai. Tiesa, lyginant su kitais, širdies ligomis sergantiesiems ir priemoka už vaistus yra didžiausia - pernai metų duomenimis, beveik 30 mln. litų.

Nepopuliarūs sprendimai
Pasak farmacinių kompanijų vadovų, dabartinei sistemai reikia ryžtingų veiksmų ir didelių permainų. Bėda tik ta, kad Lietuva gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Laikotarpiais, kuomet nepopuliarūs sprendimai, kaip, tarkim, dalį ligų, kurios kompensuojamos šimtu procentų, perkelti į devyniasdešimties procentų kompensaciją, sugriautų tautos gelbėtojų įvaizdį... Juk reiks iš kažko atimti ir pacientams už vaistus teks primokėti. Negalima! Geriau palikti viską taip, kaip yra.
Savo ruožtu farmacinių kompanijų vadovai įsitikinę, kad būtent toks žingsnis leistų valstybei realiai racionaliai naudoti vaistų kompensavimui skiriamas lėšas. Pagal Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenis, 100 procentų kompensuojamiems vaistams išleidžiama 65 proc. PSDF vaistų kompensavimui skiriamų lėšų. 2015 metais kompensuojamiesiems vaistams numatyta skirti 214 mln. eurų PSDF lėšų.
Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi taupymo planą. Ji sudarė 5 širdies ir kraujagyslių ligoms skirtų gydyti vaistų grupes ir apskaičiavo, kad pakeitus kainodarą PSDF biudžete pavyks sutaupyti apie 14 mln. eurų. Įspūdinga.

Populizmas ne daugiau
Klausimas tik kieno kaina? Atsakymas - gana paprastas. Širdininkų. Priminsiu, kad širdies ir kraujagyslių ligos pagal mirtingumo rodiklius šalyje pirmauja. Ir VLK duomenimis, joms gydyti išleidžiama daugiausiai. Tiesa, lyginant su kitais, širdies ligomis sergantiesiems ir priemoka už vaistus yra didžiausia - pernai metų duomenimis, beveik 30 mln. litų. Vos šiek tiek mažiau, nei dengia valstybė.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija jau patvirtino naują vaistų kainodarą. Ji keičiama kompensuojamųjų preparatų kainyne grupuojant panašius vaistus. Todėl bazinė kaina - ta, už kurią sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, - bus nustatoma pagal pigiausią iš preparatų. Sugrupavus vaistus ne pagal veikliąją medžiagą, o pagal jų paskirtį, bazinė kaina traukiasi, užtat priemoka pučiasi.
Kaip ne kartą yra pasisakęs sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas, grupuojami tie vaistai, kuriuos galima keisti tarpusavyje. Tiesa, širdininkai turės teisę pasirinkti pigiausią tos grupės preparatą. Tokiu atveju priemoka nesikeis. Tačiau jei norės gydytis tokiais vaistais, prie kurių yra įpratę ar jiems atrodo, kad jų poveikis yra geresnis, taip pat bus suteikta galimybė jų įsigyti, tik priemoka padidės.
Farmacininkų teigimu, toks taupymas - tik eilinis politikų populizmas, o realaus efekto nebus, tik žmonėms, kurie tai darė ir iki šiol, teks primokėti daugiau. Pasak viceministro, sutaupyti pinigai bus skiriami kitiems kardiologiniams vaistams, kurie buvo brangesni, todėl retai skiriami, kompensuoti.

Socialinė nelygybė
Nesakau, kad tai visiškai neteisinga. Juk net ir turtingiausios Europos valstybės, pavyzdžiui, Norvegija ar Vokietija nekompensuoja vaistų šimtu procentų. Pacientai už juos primoka bent dešimt procentų, bet...
Lietuvoje vidutiniškai 65 eurus valstybė kasmet skiria vieno širdies ir kraujagyslių ligomis sergančio žmogaus vaistams kompensuoti. Triskart daugiau atlyginama sergančiam cukriniu diabetu. 723 eurai per metus atitenka vaistams, kuriais gydomas šizofrenija sergantis žmogus, kompensuoti.
Kyla tik vienas klausimas. Kodėl Birutė, serganti, tarkim, širdies nepakankamumu už vaistus turi kas kartą primokėti, nes jai šie kompensuojami 80 procentų, o diabetus serganti Onutė turi privilegija naudotis šimtaprocentine kompensacija? Suprantu, kad liga ligai nelygi, bet gal dėl visuotinio teisingumo kompensacijas reikėtų paskirstyti tolygiau? Be to, yra ir dar kelios dešimtys ligų, kurios apskritai nekompensuojamos, ar kompensuojamos tik penkiasdešimtčia procentų, nors kiekvienam sergančiajam skauda lygiai taip pat.

Tarp kitko
Lietuvoje vaistai kompensuojami 100, 90, 80 ir 50 procentų bazinės vaisto kainos. 2014 metais vidutinė paciento mokama priemoka sudarė apie 4,4 euro, vidutinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų suma vienam kompensuojamųjų vaistų receptui – 17,2 euro. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. gyventojų, vartoja kompensuojamuosius vaistus.


Komentarai
Kaip vertinate dabartinę kompensuojamų vaistų sistemą, ar ji atitinka vaistų vartotojų poreikius, ką reikėtų keisti, kad būtų geresnis jų prieinamumas?
 

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos pirmininkė, farmacijos kompanijos „Sanofi“ Baltijos šalių verslo strategijos ir vystymo direktorė Jūra Smilgaitė:

Nepakankamas finansavimas lemia gydymo inovatyviais vaistais ribotumą
 
Kalbant apie kompensuojamųjų vaistų sistemą, svarbu susikoncentruoti į tai, kokių priemonių imamasi, idant sistema tenkintų visuomenės poreikius. Tad norisi pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio yra skiriama inovatyviems vaistams ir jų prieinamumui gerinti. Pavyzdžiui, pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete buvo numatytas atskiras biudžetas inovatyviems vaistams. Tai - labai svarbus sprendimas, nes turint atskirą finansavimą inovatyviems vaistams gerės gydymo moderniais vaistais prieinamumas mūsų šalyje.
Verta prisiminti ir tai, kad šiemet nuspręsta keisti vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą procedūras. Nepaisant to, kad ne procedūros, bet pirmiausia – nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas lemia gydymo inovatyviais vaistais ribotumą, šis žingsnis taip pat yra svarbus visuomenei.
Be abejonės, finansavimo didinimas padėtų spręsti kompensuojamųjų vaistų sistemos problemas. Tačiau žinome ir suprantame valstybės prioritetus. Todėl vienas pasiūlymų būtų stebėti sveikatos priežiūros sistemos biudžeto panaudojimą ir tokiu būdu sekti, ar esami resursai yra naudojami racionaliai. Taip pat būtų naudinga atlikti išsamesnes analizes apie tai, kaip koreliuoja išlaidos vaistams, vertinant mirtingumo ir sergamumo rodiklius skirtingose terapinėse srityse. Gautus rezultatus galėtume palyginti su kitų šalių rodikliais, gauti skaičius, kurie parodytų, kokios lėšos yra skiriamos vienam gyventojui ir palyginti situaciją mūsų šalyje su kitomis valstybėmis.
Esame sveikatos sistemos dalis, todėl nuolat teikiame pasiūlymus atsakingoms institucijoms ir esame pasiruošę bendradarbiauti atliekant analizes tam, kad vaistai būtų vartojami racionaliai ir gerėtų gydymo prieinamumas.

Žinome ir suprantame valstybės prioritetus. Tačiau yra itin svarbu, kad sveikatos sistemos finansavimas neatsiliktų nuo BVP augimo ir būtų didinamas proporcingai. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvos visuomeninės išlaidos sveikatai siekė 3,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai tiesiogiai turėjo įtakos nepakankamam finansavimui kompensuojamiems vaistams. Palyginimui – Europos Sąjungos šalyse dar 2011 m., remiantis Eurostat duomenimis, vidutinės visuomeninės išlaidos sveikatai buvo 7,3 proc. nuo BVP.


„Servier Pharma“ vadovas Mindaugas Papievis:

Būtina didinti skaidrumą, tobulinant HTA

Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, ar dabar veikianti kompensuojamųjų vaistų sistema yra socialiai teisinga. Kompensavimo lygmenys neperžiūrėti dvidešimt metų ir vienos ligos kompensuojamos šimtu procentų, kitos - aštuoniasdešimt, trečios - penkiasdešimt. Šis klausimas, kaip ir ligų sąrašas praktiškai neliečiami. Daugelyje Europos valstybių yra vaistų, kurie turi akivaizdžią pridėtinę vertę, sąrašas. O pas mus, viskas apribota. Kodėl? Nes kol kas neveikia sveikatos technologijų vertinimas (HTA) vaistų srityje. Reikia didinti skaidrumą, nes dabar kartais pastebimos tendencijos, kad intensyvesnis kai kurių farmacinių kompanijų spaudimas leidžia greičiau į Kompensuojamų vaistų sąrašą patekti naujiems vaistams, ar net įtraukti naują ligą, kai kiti vaistai galimai nepelnytai lieka už borto arba savo eilės laukia keletą metų. Vadinasi, mums reikia įdiegti tobulesnę inovacijų vertinimo sistemą, paremtą ilgamete kitų šalių patirtimi, kad padidintume skaidrumą ir minimalizuotume galimą kompanijų įtaką. Tokios priemonės valstybinėms institucijoms leistų spręsti, ar verta kompensuoti vaistą, ar jis tikrai sukuria pridėtinę vertę.
Kita problema - sudėtiniai vaistai. Kai kurioms lėtinėms ligoms sukurta eilė efektyvių vaistų grupių, bet didžiausia problema, kad nesilaikoma gydymo režimo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pacientai, vartodami sudėtinius vaistus, kur kas geriau laikosi režimo, o tai leidžia nuo 30 iki 50 procentų padidinti gydymo efektyvumą ir sumažinti komplikacijų skaičių – tai taip pat yra akivaizdi inovacija. Bet šiandien sudėtiniai vaistai atsakingų valdininkų yra kategoriškai ignoruojami ir kuriami barjerai jiems patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Kompensuojama pigiausia atskirų sudedamųjų vaisto dalių kaina, bei prikuriama kitų apribojimų. Dėl šios priežasties dalis reikšmingų sudėtinių vaistų aplenkia Lietuvą.


„GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška:

Prieš 20 metų kurta sistema išsisėmė
 
- Vaistų kompensavimo sistema turi atliepti pagrindinį tikslą – laiku suteikti ligoniams galimybę gauti veiksmingą šiuolaikinį gydymą. Mano galva, dabartinė sistema yra gremėzdiška, neorientuota į pacientą. Keturi ligų ir joms gydyti skirtų vaistų kompensacijos lygiai (100 proc.; 90 proc.; 80 proc.; ir 50 proc.;) sukuria nevienodas sąlygas pacientams, tad kai kurie jų jaučiasi diskriminuojami. Šiuolaikinis veiksmingesnis ir mažiau nepageidaujamo šalutinio poveikio turintis gydymas į sistemą pakliūna dvejais trejais metais vėliau negu kitose ES valstybėse, o juk liga nelaukia! Dėl sistemos specifiškumo gydytojas, paskirdamas konkretų vaistą, nėra atsakingas už tai, kad būtent tas vaistas ir būtų išduotas ligoniui vaistinėje. Vaistų priemokų apskaičiavimo sistema kiekvienais metais yra tik kosmetiškai kaitaliojama, ji orientuota į taupymą ir sukuria situacijas, kuomet ligonis nesilaiko gydytojo nurodyto gydymo režimo taupymo sumetimais. Patvirtintos lietuviškos ligų gydymo rekomendacijos neretai yra skurdesnės, lyginant jas su tarptautinėmis. Plačiąja prasme tai yra neracionalus pinigų panaudojimas, nes liga progresuoja ir galų gale Valstybė praranda daugiau dėl užsitęsusios ligos, ilgesnio žmonių nedarbingumo ar brangesnio komplikacijų gydymo. Manyčiau, kad prieš 20 metų kurta sistema išsisėmė, tad pasitelkiant sėkmingesnių šalių patirtį reikėtų pradėti rimtas diskusija apie ligų ir joms gydyti skirtų vaistų sistemos esminį keitimą.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      21-osios chromosomos žmonės

      21-osios chromosomos žmonės

      Vienas iš 700 pasaulio kūdikių gimsta su Dauno sindromu. Šie 0,14 proc. Žemės gyventojų vis dar apipinti ginčais dėl...
      Vaikų chirurgams daug nerimo sukėlęs negaluojantis  paauglys įveikė naują klastingą ligą

      Vaikų chirurgams daug nerimo sukėlęs negaluojantis paauglys įveikė naują klastingą ligą

      Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirur...

      Budinti vaistinė


      Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

      Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

      Šalyje sparčiai augant užsikrėtimų COVID-19 virusu skaičiui, dažnas savikontrolės testus renkasi atlikti namuose. Tam yra n...
      Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

      Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

      Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...

      razinka


      Sveika šeima


      Toksiški santykiai: kaip vėl jų neužmegzti?

      Atsikratę toksiškų santykių, kuriuose trūko pagarbos ir supratimo, žmonės neretai ir naujuose įbrenda į tą pačią balą. Psichoterapeutė Kaytee Gillis pastebi, kad patyrusieji traumų ankstesniuose santykiuose sunkiai įžvelgia „raudonas vėliavas“ ir ateityje. Ji pateikia penkis dalykus, kurie tokiems žmonėms atrodo no...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Australija neišlaikė omikron testo

      Beveik dvejus metus – tiek Australija buvo atsiribojusi nuo išorinio pasaulio. Pernai gruodį atidariusi sienas ji pasitiko omikron atmainą, kuri sparčiai išplito šalyje. Vietiniai žmonės išsigandę, medikai nespėja susitvarkyti, o politikai nežino, kokius sprendimus priimti.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Ar narcizas lietuviška gėlė?
      Henrikas Vaitiekūnas Ar narcizas lietuviška gėlė?
      Pasiūlymas naujam verslui
      Henrikas Vaitiekūnas Pasiūlymas naujam verslui
      Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius
      Henrikas Vaitiekūnas Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius

      Naujas numeris