Diana Žaliaduonytė: „Su komanda vesime ligoninę į priekį“

Deimantė Gruodė
2019-10-18
„Mano pirminė rezidentūra prabėgo šioje ligoninėje, tad simboliška, kad po penkiolikos metų aš vėl čia sugrįžau tik, žinoma, visai į kitą poziciją“, - sako už Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) vairo stojusi gydytoja kardiologė ir mokslininkė doc. dr. Diana Žaliaduonytė.
Diana Žaliaduonytė: „Su komanda vesime ligoninę į priekį“
„Mano svarbiausias tikslas ir noras, kad įstaiga taptų kuo patrauklesnė pacientui, kad jie gerai atsilieptų apie šią ligoninę, apie gydytojus, kad vertintų juos kaip kompetentingus ir gerai paslaugas suteikiančius specialistus“, - sako Respublikinės Kauno ligoninės direktorė doc. dr. Diana Žaliaduonytė.

 
- Į savo rankas perėmėte didelės gydymo įstaigos vairalazdę. Nenusivylėte tuo, ką čia per kelis vadovavimo mėnesius spėjote išvysti?
- Atėjus vadovauti ligoninei įspūdžiai tikrai teigiami. Mano prisiminimai susieti su šia įstaiga iš tų laikų, kai buvau dar tik pirmų metų gydytoja rezidentė. Simboliška, kad po tiek metų grįžtu, kad būčiau šios ligoninės lyderė – vadovė. Mano svarbiausias tikslas ir noras, kad įstaiga taptų kuo patrauklesnė pacientui, kad jie gerai atsilieptų apie šią ligoninę, apie gydytojus, kad vertintų juos kaip kompetentingus ir gerai paslaugas suteikiančius specialistus, kad gydymo įstaiga teiktų efektyvias, savalaikes medicinos paslaugas ir dirbtų rentabiliai.
Net neabejoju, kad čia dirba daug puikių žmonių, sukaupusių vertingą patirtį, kurie gali žinias perteikti jaunimui. Norėčiau daugiau pritraukti mokslo ir inovacijų – taip laimėsime visi: ir jauni žmonės, kurie mokysis, ir gydytojai-dėstytojai, kurie galės pasireikšti šioje srityje, ir pacientai, nes mokslas, atėjęs į klinikinę praktiką, suteikia tik daugiau kompetencijų specialistams.
 

- Ar jau spėjote apsižvalgyti po įstaigos valdas, apžiūrėti visus jos kampus?
- Vienas pirmųjų darbų buvo susipažinti su ligoninės padaliniais, kurie yra išdėstyti per septynias skirtingas vietas. Viena šios ligoninės stipriųjų pusių yra Psichiatrijos klinika. Tai – unikali didelė klinika, išdėstyta keliuose padaliniuose. Tad jos optimizavimas ir kada nors visų skyrių perkėlimas į vieną pastatą būtų daug didesnis patogumas tiek pacientui, tiek dirbantiems specialistams. Taip pat manau, kad reikėtų sustiprinti Kardiologijos kliniką. Ne vien dėl to, kad esu kardiologė ir mano visa širdis atiduota šiai sričiai. (Šypsosi.) Kaip žinote, kardiologija yra viena opiausių temų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kardiologinių pacientų tikrai yra daug ir jų bus ateityje. Kad juos išgydytume, reikalingi kompetentingi gydytojai, reikia pritraukti ir naujausius tyrimus, ir medikamentinius gydymo metodus.
Priėmimo skyrius turbūt yra vienas tų, kuris reikalauja renovacijos, nes pagal senąją architektūrą yra likusi kabinetinė sistema, kas pagal šios dienos mediciną yra neefektyvu ir atgyvenę. Tad vienas artimiausio penkmečio tikslų – Priėmimo skyriaus rekonstrukcija.
 
- Ar įstaigoje vyrauja gera darbinė atmosfera?
- Taip, gera. Darbuotojai, pasikeitus vadovams, iš pradžių buvo mažiau drąsūs. Dabar jie jau aktyviau komunikuoja, ieško bendrų sprendimų. Gal juos šiek tiek gąsdina mano greitumas bei kitokie matymo kampai negu buvo iki šiol. Vis dėlto manau, kad komandos neišgąsdinsiu ir drauge vesime ligoninę į priekį. Gal pavyks išugdyti ar atrasti naujų lyderių.
Man rūpi darbuotojų gerovė. Sunkiai įsivaizduoju organizaciją, ligoninę, funkcionuojančią be žmonių, norinčių ir jaučiančių prasmę dirbti. Vienas mano tikslų – kad jie gerai jaustųsi darbovietėje, kad galėtų save realizuoti kaip gydytojai, slaugytojai ar kiti darbuotojai. Norėtųsi išauginti jaunus specialistus, ateity pakeisiančius šių dienų lyderius, sukaupusius nemažai patirties, kurie dirba čia jau daug metų.
Galiu pasidžiaugti, kad jau išgirdau iš kelių rezidentų, kurie baigs rezidentūrą ateinančiais mokslo metais, užklausimą, ar galima bus pas mus įsidarbinti. Manau, tai – geras ir optimistiškai nuteikiantis ženklas.
 
- Jums, kaip vadovei, kokie iššūkiai bus didžiausi? Kokių sprendimų tikėtumėtės iš valdžios atstovų?

- Didžiausi iššūkiai – atrinkti, nuspręsti, kokios gydymo paslaugos yra ne tik reikalingiausios, bet ir optimaliausios gydymo įstaigoje tiek medicininiu, teik ekonominiu aspektu. Kaip žinia, Kaune yra trys ligoninės: Kauno klinikos yra universitetinė trečio lygio ligoninė, kur teikiamos labiausiai specializuotos paslaugos, ir dvi antrinio lygio ligoninės, kur teikiamos gana panašaus profilio paslaugos. Manau, vienas iššūkių yra optimizuoti antrinio lygio paslaugas, ką galima teikti vienoje, ką – kitoje ligoninėje, idant nebūtų tokio nereikšmingo konkuravimo dėl pacientų ir galų gale dėl specialistų. Kad pacientai žinotų, į kurią ligoninę važiuoti, jeigu jam suskaudo pilvą arba ausį.
Dabar yra atliekama Respublikinės Kauno ligoninės veiklos vertinimo analizė, bet atsakymų dar neturiu. Tikiuosi, juos turint bus aiškesnės gairės, kur yra šios ligoninės stiprybės, kur turime stiprinti paslaugas, o kur galbūt atsisakyti ar sujungti su kitomis, o gal apskritai spręsti dėl veiklos jungimo su kita ligonine. Pacientas, mano galva, turi aiškiai žinoti, kur ir kada, į kurią ligoninę jam kreiptis ir kur bus optimaliausiai suteiktas gydymas.
 
- Kodėl jūs pasirinkote mediko kelią ir būtent kardiologiją?
- Kad būsiu gydytoja, galutinai apsisprendžiau tik dvyliktoje klasėje. Atsimenu, mamos man pasakytus žodžius: pas mus giminėje dar nėra nė vieno gydytojo, kodėl tau nestojus į mediciną. Ši mintis kurį laiką augo ir brendo manyje. Pasirinkimo nesigailiu iki šiol. Net neįsivaizduoju, kokioje kitoje srityje galėčiau save realizuoti. Kardiologija taip pat gimė ne iš karto pradėjus studijas, bet paskutiniais metais. Man imponavo, kad ši sritis daugialypė: tai - ne tik terapija ar ligų diagnostika, vaistų paskyrimas, bet ir intervencinė medicinos šaka. Kardiologija, man atrodo, esminė terapijos sritis: juk visi turi širdį. (Šypsosi.)

 
- Ar jau pamiršote viršvalandžius, naktinius budėjimus?
- Viršvalandžių dar nepamiršau, nes mano mokslinė veikla dažniausiai vykdoma po darbo valandų ligoninėje. Čia kaip doktorantūros mokslai ar disertacijos rašymas -dažniausiai vyksta vėlai vakare arba nakties metu. Taigi iš pradžių dirbu ligoninės vadove, paskui mokslo reikalai, studentai bei laisvalaikis ir tie dalykai, kurie tiesiog mieli širdžiai.


Dosjė
D.Žaliaduonytė studijavo biomediciną, taip pat įgijo daktaro laipsnį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Iki šiol ji dirbo šio universiteto Medicinos fakulteto Kardiologijos klinikos docente ir Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadove. Karjerą D.Žaliaduonytė pradėjo dirbdama Kauno klinikų gydytoja kardiologe – asistente, vėliau dirbo šios įstaigos Kardiologijos klinikos Kardiologinės diagnostikos skyriaus vadove, aktyviai dalyvauja Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės veikloje ir yra išrinkta šios darbo grupės vadovė.
Mokslininkė yra parašiusi daugiau nei 100 mokslinių publikacijų bei prisidėjusi prie mokomosios literatūros kūrimo.  Jos moksliniai darbai buvo įvertinti: ji tapo fizinių, technologinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertacijos konkurso laureate, o apdovanojimą įteikė pati Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Nugaros smegenų navikas kėsinosi į gyvybę

    Nugaros smegenų navikas kėsinosi į gyvybę

    Telšiškė Kornelija Laurinavičiūtė (20 m.) jau vaikystėje žinojo turinti stuburo problemų, tačiau apie nugaros smegen...
    Gydytojas įspėja: pasaulyje kas 45 minutes dėl prostatos vėžio miršta po 1 vyrą

    Gydytojas įspėja: pasaulyje kas 45 minutes dėl prostatos vėžio miršta po 1 vyrą

    Lapkritis pasaulyje minimas kaip vyrų sveikatos mėnuo. Jo metu vyrai raginami atkreipti dėmesį į vieną pavojingiausių jų gyvybėms ...

    Budinti vaistinė


    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių aso...
    „Camelia“ dar labiau sumažino medicininių kaukių kainą

    „Camelia“ dar labiau sumažino medicininių kaukių kainą

    Vienas didžiausių vaistinių tinklų „Camelia“ ketvirtadienį skelbia, kad visą spalį klientams suteiks galimybę apsaugin...

    Sveika šeima


    „Studentų maistas“ – ne vaistas

    Ne veltui džiovintų vaisių ir riešutų mišinys pramintas „studentų maistu“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako juose dažnai rasite didelę dozę pridėtinio cukraus (tai, ko reikia kremtant mokslus pernakt). Taigi maišelis riešutų popiet tikrai nėra nekaltas ir sveikuoliškas užkandis, k...

    Sveikatos horoskopas


    Spalio 12 - 18 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Nobelio medicinos premija paskirta virusologams H. Alteriui, Ch. Rice'ui ir M. Houghtonui

    Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kiek vorų jau suvalgėte?
    Henrikas Vaitiekūnas Kiek vorų jau suvalgėte?
    Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
    Viktorija Andrejevaitė Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
    Kas nepažįsta laikrodžių?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas nepažįsta laikrodžių?

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica