D.Gutauskas: naujai atėjęs vadovas turės kuo džiaugtis

Greta Vanagienė
2024-06-13
Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovas Daumantas Gutauskas, skaičiuojantis paskutines kadencijos dienas, verčia penkerių metų darbo istoriją: sąraše – struktūriniai įstaigos pokyčiai, leidę sutaupyti didelius centro kaštus, ženkliai išaugę darbuotojų atlyginimai, į gatves išriedėję kraujobusai, pradėta įrengti vienintelė regione robotizuota kraujo plazmos kamera, iš pagrindų renovuojama infrastruktūra, paruošiamieji rezervinių kraujo centrų statybos darbai.
D.Gutauskas: naujai atėjęs vadovas turės kuo džiaugtis
„Su NKC kolektyvo pasiaukojamu darbu ir teisingais vadybiniais sprendimais pernai pavyko visiškai atsigauti po kovido – vėl turėjome daugiau kaip 72 tūkstančių donacijų. O šiemet, matau, turėtų būti rekordiniai metai“, – sako Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.

- Ar dalyvaujate Nacionalinio kraujo centro vadovo konkurse? Turite ūpo tęsti darbus? Gal domėjotės, kiek sulaukta kandidatų atrankoje?
 
- Visada gaila palikti darbus, su kuriais susigyveni, tačiau pernelyg neišgyvenu, jei netektų tęsti veiklos Kraujo centre. Konkurse dalyvauju, bet nesidomiu, kiek kandidatų eilėje – esu pats sau vienintelis kandidatas. Esu ramus. Vykstant konkursui, radau progą dar kartą paskaityti teisės aktus – labai naudinga. O ar pavyks dar kartą laimėti, parodys laikas.
 
- Dėl jūsų kompetencijos abejonių nekyla, kai pamatai nuveiktus darbus.
 
- Jų pavyko įgyvendinti nemažų. Sutvarkėme kraujo plazmos realizavimo tvarką: dabar plazma realizuojama skaidriai ir sąžiningai. Įstaiga dėl to turi geras pajamas ir gali plėtoti veiklą, gerinti infrastruktūrą, užtikrinti kraujo saugumą ir kokybę, kelti darbo užmokestį. Pavyko atlikti struktūrinius pokyčius – panaikinau tris juridinius asmenis palikdamas vieną. Visi kraujo centro filialai integruoti į Nacionalinio kraujo centro struktūrą. Taip sumažėjo valdantysis aparatas, viduriniosios grandies vadovų skaičius, sutaupėme administracinius kaštus, dėl ko atsirado prielaidų ženkliai didinti atlyginimus. 2019 metais, kai pradėjau dirbti, vidutinis mūsų darbuotojo atlyginimas „ant popieriaus“ siekė 1522 eurus, dabar skaičius išaugo iki 2079 eurų – kas sudaro 36,5 procento prieaugį.

O darbo sąnaudos, skirtos reagentams, transporto išlaidoms ir kitiems reikalams, sumažėjo net 48,35 procento. 2019 metais šis skaičius siekė 8 milijonus ir 457 tūkstančius eurų, o 2023-aisiais – 4 milijonus ir 368 tūkstančius eurų. Visa tai ne tik dėl skaidrumo užtikrinimo, įsigyjant prekes ir paslaugas, bet ir dėl teisingų vadybinių sprendimų.
 
- Vadybiniai sprendimai Nacionaliniam kraujo centrui padovanojo ir daug kitų sėkmingai įgyvendintų projektų. Vienas jų – kraujobusai. Kokie jo privalumai kraujo donacijai?
 
Kraujobusus visuomenei pristatėme praėjusių metų pabaigoje. Tai buvo naujiena Lietuvoje. Tiek darbuotojams, tiek donorams tokia priemonė surinkti kraują ne tik patiko, bet ir sėkmingai pasiteisino. Ši inovacija gerokai taupo darbuotojų laiką ir jėgas. Jiems nereikia nešioti sunkių daiktų į kraujui surinkti skirtas palapines vasaros metu ar žiemą į įstaigų biurus. Autobusas patogiai privažiuoja ten, kur numatoma paimti kraują. Donorams net smalsu užeiti pažiūrėti, kaip atrodo kraujobusai, kai kurie pripažįsta ateinantys vien dėl šios naujovės.
Su kraujobusais kartu atėjo ir naujas mūsų kraujo centro dizainas. Šviesą atspindinti plėvelė su pieštais kraujo lašeliais, apklijuoti ne tik kraujobusai, bet ir darbuotojų komandos transporto priemonės – taip suteikiamas saugumas nakties metu.
Dar vienas projektas – pradėti robotizuotos kraujo plazmos kameros statybos paruošiamieji darbai. Tokia bus pirmoji regione. Darbuotojams nebereikės patiems rankiniu būdu rūšiuoti kraujo plazmos. Robotai važinės ir padavinės reikiamos plazmos maišelius pro langelį. Tai pagerins darbuotojams darbo sąlygas – nebereikės dirbti šaltyje. Taip pat bus užtikrintas plazmos saugumas ir kokybė. Mat čia visada veikia žmogiškas faktorius – darbuotojas gali maišelį sumaišyti, o robotas, skanuodamas barkodą, tikrai nesusipainios.
Kraujo plazmos maišeliai yra jautrūs: juose sušaldytoje kraujo plazmoje nuo dėžės krestelėjimo į viena kitą atsiranda mikroįtrūkimų. Tokios plazmos nebegalime panaudoti. Žinoma, tokių mikroįtrūkimų pasitaiko retai – sugadinama vos pusė procento kraujo plazmos maišelių. Vis dėlto žmogaus dovanotą kraujo komponentą vertėtų panaudoti tinkamai – tai ir finansiškai vertinga. Taigi robotai mažins dūžius bei eliminuos žmogiškąsias klaidas.


 
- Kalbant apie infrastruktūros gerinimą, esminių pokyčių teko ir skyriams...
 
- Teritoriniuose skyriuose atlikome renovaciją, o Vilniuje atidarėme naujas patalpas prekybos centre CUP. Ši skyriusįrengtas pagal Europos Komisijos nustatytus standartus – stiklinės patalpos matomos kiaurai, todėl gydytojai gali iškart pastebėti, jei procedūriniame donoras pasijunta blogai. Taip pat yra įrengta papildoma ventiliacija, donoro kabinete užtikrinamas jo konfidencialumas. Patalpos išskirtinės tuo, kad visas veiksmas jose vyksta ratu, taip neleidžiant maišytis donorų srautams – donoras grįžęs, tarkime, iš gydytojo kabineto, nebeužeina į laboratoriją. Srauto valdymas ratu užtikrina tvarką.
Rytoj, birželio 14 dieną, Šiauliuose atidarome naują filialą – tai bus, ko gero, moderniausios mūsų patalpos. Taip pat neseniai suremontavome Panevėžio, Klaipėdos skyrius, didelę renovaciją pradėjome ir Vilniuje, kuri turėtų būti baigta 2026 metais. Darbuotojai ir donorai džiaugsis galėdami ateiti į švarią bei modernią aplinką.
 

- Per kadenciją jums teko išgyventi pandemiją. Ar tuomet ženkliai kritęs donorų skaičius grįžo į įprastas vėžes?
 
- Per pandemiją kraujo surinkimas visose valstybėse krito stipriai. Su NKC kolektyvo pasiaukojamu darbu ir teisingais vadybiniais sprendimais pernai pavyko visiškai atsigauti po kovido – vėl turėjome daugiau kaip 72 tūkstančių donacijų. O šiemet, matau, turėtų būti rekordiniai metai. Kiek tenka bendrauti Europos kraujo alijanse su kitų valstybių kraujo centrų vadovais, daugumos Vakarų valstybių kraujo centrai dar nėra grįžę į prieškovidinius laikus.
O per pandemiją kartu su Sveikatos apsaugos ministerija vykdėme ir Nacionalinę vakcinavimo programą, buvome atsakingi už Lietuvos laboratorijų darbo koordinavimą, skirstėme mėginius.
 
- Šiek tiek apie aktualijas karo kontekste. Kalbėta, kad kraujo aukoti Ukrainai nėra reikalo, nes vietiniai tai patys daro aktyviai...
 

- Kai tik prasidėjo karas, susisiekiau su Ukrainos kraujo centro vadovybe, kaip jiems padėti. Užtikrino, kad tauta mobilizuota. Buvo etapas, kai jiems trūko vienkartinių priemonių, ypač kraujo maišelių. Mes pirkome ir siuntėme siuntas. Padovanojome apie 40 tūkstančių kraujo maišelių, tačiau paties kraujo nesiuntėme niekada.
Šiuo metu įrenginėjame specialų kraujobusą, skirtą didelio kiekio kraujo komponentams transportuoti. Ukrainiečiai juo naudosis karinėse zonose. Autobusiukas turėtų būti paruoštas ir perduotas jau artimiausiu metu, kai jį Lietuvoje išbandysime patys.
 
- O kas daroma Lietuvos gyventojų saugumui užtikrinti?
 
- Su SAM ir Lietuvos kariuomene planuojame ekstremalias situacijas ir algoritmus, kaip Lietuvos kariuomenei vykdytume kraujo tiekimą. Šiuo metu vyksta paruošiamieji trijų rezervinių kraujo centrų įrengimo darbai. Turėsime pagal visus reikalavimus įrengtas rezervines patalpas po žeme, kurios bus išsidėsčiusios per Lietuvos teritoriją. Jose bus patogu ruošti kraujo komponentus ar visą kraują ir patiekti, taip pat jį ir sandėliuoti. Gal ne visos trys vienu metu, bet metų gale ar kitų metų pradžioje jos jau turėtų veikti. Nėra ko laukti. Jei neįrengsime dabar, vėliau to gali ir nebereikėti.
Dėl karo ir kitų ekstremalių atvejų nesėdime ramūs – glaudžiai bendradarbiaujame su Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene, apmokome darbuotojus. Nenutiks taip, kad atsitikus nelaimei, nebus tiekiamas kraujas ar tai daroma su kokiais nors trukdžiais. Tą galiu pažadėti – būsiu Nacionaliniame kraujo centre toliau ar nebūsiu. Darbo ir pastangų įdėta tiek, kad ta sistema privalo egzistuoti, negali sugriūti.


Dosjė
2007 08 – 2011 12 - Teisės magistras, Mykolo Romerio Universitetas;
2008 06 – 2019 08 - UAB Akių lazerinės chirurgijos centro projektų vadovas;
2011 07 – 2019 08 – Baltijos medicina direktorius;
Nuo 2019 08 01 – Nacionalinio kraujo centro direktorius;
Nuo 2024 04 25 – Europos kraujo aljanso Ekstremaliųjų situacijų planavimo grupės pirmininkas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    K.Mateikaitė-Pipirienė: patirti kalnų magiją verta

    K.Mateikaitė-Pipirienė: patirti kalnų magiją verta

    Kalnų gydytoja. Tokią Lietuvoje neįprastą specializaciją įgijusi nefrologė Kastė Mateikaitė-Pipirienė puikiai žino, kokie reikalai...
    P.Aldakauskaitė: sunku pasakyti: „padarėme viską, ką galėjome...“

    P.Aldakauskaitė: sunku pasakyti: „padarėme viską, ką galėjome...“

    „Medicina – dinamiška sritis, kurioje niekada negali sustoti. Būdami šios specialybės atstovai, kiekvieną dieną išgyvename ...

    Budinti vaistinė


    Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

    Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

    Vaistų tiekimo sutrikimai – nemenkas rūpestis. Vaikų bronchų astmai gydyti mažų dozių inhaliatoriai didmeninės vaistų prekyb...
    Vaistininkai: geidžiami, bet nevertinami

    Vaistininkai: geidžiami, bet nevertinami

    Nors šalies vaistinių tinklas yra vienas tankiausių Europoje, o vaistininkų skaičius, tenkantis gyventojams, viršija...

    razinka


    Sveika šeima


    Tatuiruočių žaizdos – skaudžios pasekmės laukia nesirūpinančiųjų

    „Visų pirma svarbu suprasti, kad nauja tatuiruotė prilygsta žaizdai – jei į ją patenka bakterijos, gali prasidėti infekcija“, – įspėja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė. Ji priminė, kad atsakomybę už kokybišką rezultatą prisiima ne tik paslaugos tiekėjas, bet ir kl...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Brazilijos policijoje – savižudybių epidemija

    Šokiruojanti statistika atskleidžia, kad savižudybės tapo dažniausia Brazilijos teisėsaugos pareigūnų mirties priežastimi, aplenkdamos žūtis susišaudymuose ar nusikaltėlių išpuoliuose: kas antrą dieną vienas policininkas žūsta pakėlęs prieš save ranką. Ekspertai teigia, kad šią tragišką tende...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Statistika: tikėjimas ir pasitikėjimas
    Henrikas Vaitiekūnas Statistika: tikėjimas ir pasitikėjimas
    Pabėgti nuo alopecijos
    Henrikas Vaitiekūnas Pabėgti nuo alopecijos
    Erzelynė: galvose ir kitur
    Henrikas Vaitiekūnas Erzelynė: galvose ir kitur

    Naujas numeris