Atsiras galimybė sekti bet ką
Baiminamasi, kad minėti pakeitimai įpareigos ryšių paslaugas teikiančias įmones ekstremalios padėties ir karantino metu teikti duomenis apie gyventojų buvimo vietą Vyriausybės įgaliotai institucijai.

„Jeigu šis projektas būtų patvirtintas, atsirastų galimybė sekti bet kurį asmenį be teisinio ir pagrįsto pagrindo. Sprendimą, ką sekti, priims ne teismas, o teisėsaugos pareigūnas. Taip pat būtų įteisinama galimybė sekti ne tik asmenis, kuriems judėjimas yra apribotas, bet iš esmės visus, nes sąvoka „kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją“ yra abstrakti ir apima visus be jokių išimčių asmenis. Teoriškai visi gali patekti į „teritoriją“. O sąvoka „nesaugi teritorija“ apima bet kurią be jokių kriterijų ar konkrečių ir pagrįstų sąlygų teritoriją“, – tvirtino Lietuvos medikų forumo bei Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

 
Elektroninį paštą išbraukė
„Seks ne kiekvieną asmenį“, - įsiaudrinusius medikų atstovus ramina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
„Šios priemonės tikslas – pasižiūrėti, ar žmonės laikosi saviizoliacijos, ar ne, - toliau mintį tęsia parlamentaras. - Bus siekiama ištirti galimą saviizoliacijos nesilaikymą sekant asmens telekomunikacinius ryšius karantino laikotarpiu. Tai nereiškia, kad bus galima tikrinti elektroninius paštus, feisbuko paskyras – šie dalykai iš įstatymų projekto buvo išimti. Liko tik mobiliųjų duomenų judesio stebėsena. Jeigu žmogus nesilaikys saviizoliacijos, programos turi tiek galimybių, kad, mano žiniomis, gali kitiems žmonėms, prie kurių buvo priartėjęs sergantysis, išsiųsti įspėjamąsias žinutes, kad šie irgi turi pasitikrinti. Tai yra pakankamai kilnus tikslas. Tikėkimės, kad ir šio įstatymų projekto įgyvendinimas bus kilnus ir naudingas.“
 
Parlamentaras negalėjo pasakyti, ar šis įstatymas pradės veikti jau per ilgąjį Velykų savaitgalį, mat jį dar turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda. Bet ar šalies vadovas spės jį pasirašyti iki karantino pabaigos?
„Neskubėkime su karantino pabaiga. Iš šono pasirodė, kad per daug lengvai pradėta kalbėti apie koronaviruso plitimo kreivės plokštėjimą, nes visuomenė, man atrodo, pradeda atsipalaiduoti“, - sakė L.Kasčiūnas, pridurdamas, kad priemonė taikoma daugelyje valstybių karantino metu.
 
Politikas buvo saviizoliacijoje
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik keturiolika dienų išbuvo saviizoliacijoje, nes koronavirusu užsikrėtė viena jo padėjėjų.
„Kas yra blogiau: ar šiek tiek nusižengti žmogaus teisėms ar, kai sergantysis turi būti karantinuotas, bet jis piktnaudžiauja savo laisvėmis ir teisėmis? Tai yra sąmoningumo ir supratimo klausimas, kad gali užkrėsti kitą ir pasekmės gali būti itin skaudžios – pasibaigti mirtimi. Aš, kaip ŽTK pirmininkas, ne visur sutinku su naudojamais metodais, bet ligos plitimo ir mirčių prasme jie iš dalies yra pateisinami. Atėjo ta diena, kai suprantame, kad liga yra galingesnė už viską. O kai kuriems žmonėms trūksta sąmoningumo. Aš pats sėdėjau dvi savaites namuose, kai viena mano bendradarbė susirgo, saviizoliacija iš tikrųjų nemalonus procesas. Bet iš kitos pusės sėdi ir dirbi su dokumentais, internete pilna medžiagos“, - sakė parlamentaras.
 Anot jo, jei duomenis teiks telekomunikacijos įmonės, kontrolę turėtų vykdyti policija. Parlamentaras sako, kad pareigūnams tai būtų papildomas darbas, tad dar vienas klausimas – ar už tai jiems bus sumokama papildomai ir kiek.

„Aišku, nemalonu, kai esi stebimas. Bet supraskime vieną dalyką, žmogus gali paimti ir numesti mobilųjį telefoną, išeiti į gatvę ir vaikščioti kur tik nori. Tad kol žmogaus smegenyse neatsiras savimonė, kad tu, neduok Dieve, gali būti šio viruso nešiotojas ir užkrėsi kitą, nieko nebus. Jei susirgsi pats ir numirsi – kiekvieno asmeninė ar šeimos tragedija, kad savęs nesaugojai. Bet jeigu nesaugai aplinkinių, tai - didžiulė tragedija“, - įsitikinęs parlamentaras V.Simulik.

 
Nėra konkretaus plano
Savo ruožtu Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas V.Pečeliūnas stipriai abejoja, kad šis siūlymas gali pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje.
„Nėra jokio konkretaus plano, jokio konkretaus paaiškinimo, kaip šio įstatymo priėmimas galėtų suvalgyti pandemijos plitimą. Tai tik spėliojimai, kad galbūt tai galėtų padėti. Svarstymus reikėtų pradėti nuo to, kokios konkrečiai priemonės galėtų padėti, kokių konkrečiai duomenų toms priemonėms įgyvendinti reikėtų ir kokios galėtume tikėtis naudos. Šiuo atveju norėtume matyti įrodymais pagrįstus sprendimus, o ne spėliones“, - sako V.Pečeliūnas.
 
Pasak jo, juk yra galimybė rinkti ir nuasmenintus duomenis, jog tiesiogiai nebūtų pažeidžiamas žmogaus privatumas.
„Pereiti prie visuotino sekimo, neišnaudojus visų įmanomų technologinių galimybių – nepagrįstas sprendimas. Totalitarinės valstybės neabejotinai išnaudoja pandemijas, idant įgalintų save dar labiau kontroliuoti visuomenės piliečius. Bet mūsų visuomenėje, kur laisvė yra esminis principas, tokie sprendimai, ypač kai jie neturi gero pagrindimo, gali duoti nenuspėjamų pasekmių.
Jei žmogus iš tikrųjų turi karantinuotis ir jis to nedaro laisvu noru arba pažeidžia karantiną, neabejotinai jam turi būti taikoma priverstinė stebėsena – teismo sprendimu dėti aptykoję ir jį kontroliuoti būtina. Tai reikia griežtai kontroliuoti“, - sakė V.Pečeliūnas

---

 
Komentaras
Medicinos teisėje besispecializuojantis advokatas Andrej Rudanov:

- Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5-asis straipsnis nustato, jog kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę. Tačiau šio straipsnio 1 dalies e punktas nustato, jog tam tikrais atvejais įstatymo nustatyta tvarka asmens laisvė gali būti atimta, kai asmenys teisėtai sulaikomi, siekiant užkirsti kelią infekcinėms ligoms plisti. Ši nuostata įtvirtina, jog asmens laisvė siekiant užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui gali būti apribota šalies įstatymų nustatyta tvarka.
Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimuose teigia, kad siekiant tinkamai pritaikyti asmens judėjimo ribojimą, būtina užtikrinti proporcingumo ir nešališkumo principų laikymąsi nustatant, jog izoliacija yra (a) būtina – buvo svarstytos mažiau ribojančios priemonės ir buvo nustatyta, jog jos yra nepakankamos apsaugoti visuomenės ar individo sveikatai ir (b) proporcinga – izoliacijos laipsnis bei trukmė yra proporcingi visuomenės ar individo sveikatai keliamai grėsmei.
 
Vadinasi, jeigu mes turime duomenų, kad žmogus lankėsi tose valstybėse ar teritorijose, kurios laikomos COVID-19 užkrato zona, arba žmogus susirgo COVID-19 (atliktas tyrimas ir gautas teigiamas rezultatas), jam privalomai taikoma izoliacija nuo visuomenės. Tuo atveju, jeigu asmuo paguldytas į ligoninę, klausimo nėra. Bet jeigu jis įpareigotas taikyti saviizoliaciją namuose, turi būti laikomasi šios taisyklės. Tą patį rekomenduoja PSO: kovo 13 d. Gairės dėl klinikinio sunkios ūminės kvėpavimo takų infekcijos (SARI) gydymo, kai įtariama COVID-19 infekcija bei kovo 19 d. Gairės dėl individų karantinavimo siekiant koronaviruso infekcijos plitimo sustabdymo. Abejose gairėse aiškiai nurodoma, jog izoliacija būtina siekiant sustabdyti viruso perdavimą.
 
Antra, žmogus (kuriam apribotas judėjimas) turi nesilaikyti šio reikalavimo ir vykti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ir pan.
Žmogus, kuris serga COVID-19 arba kuris galimai serga COVID-19 (pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą), jeigu jo judėjimas apribotas, privalo būti saviizoliacijoje. Jeigu žmogus šio reikalavimo nesilaiko, kelia grėsmę visuomenei.
Bet, kad darytumėme tokias išvadas, reikia įrodymų: kad nesėdi namuose, eina pas kaimynus, važiuoja į svečius, bendrauja lauke su žmonėmis be asmeninių apsaugos priemonių ir pan. Negali teigti, kad nesilaiko reikalavimų, nes man taip atrodo.
 
Trečia, institucija privalo paprašyti duomenų apie tai, kur yra žmogus. Ne tai, kad jo sekimas vykdomas nuolat, o informacija renkama pagal prašymą. Tai nustatoma pagal jo mobiliojo telefono buvimo vietą. Net ir dabar kiekvieno mūsų buvimo vietą galima operatyviai nustatyti, naudojant atitinkamas teisėtas priemones.
Kaip minėjau, užklausos dėl asmens buvimo vietos negali teikti dėl bet kokio žmogaus – tai turi būti asmuo, kuriam apribotas judėjimas, šis asmuo nesilaiko apribojimo sąlygų ir vyksta į atitinkamas vietas.
Ketvirta, kas, mano nuomone, dar išplaukia iš šio įstatymo pakeitimo – pagal kiekvieno mūsų mobiliojo telefono buvimo vietą galime gauti įspėjamąją žinutę, kad artėjate prie pavojingos zonos. Taip būtų tuo atveju, jeigu tam tikra teritorija – pastatas, įstaiga, gyvenvietė ir pan. - būtų uždarytos dėl COVID-19 masinio protrūkio ir aukštos kontakto ir susirgimo rizikos.
Taigi, masiniam sekimui šis įstatymas pagrindo neduoda, o jo įgyvendinimas priklausys nuo poįstatyminių teisės aktų ir faktinių situacijų.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!