Išjudinti sveikatos reformą – savivaldos užduotis
Forumo metu iš Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos lūpų nuskambėjo svarbi užduotis savivaldai – efektyviai dalyvauti sveikatos reformoje. Anot prezidento, norint pasiekti esminių pokyčių – sumažinti eiles, pritraukti daugiau specialistų ir teikti kokybiškesnes paslaugas, – svarbi vietos savivaldos atsakomybė ir dėmesys.
 
„Puikiai suprantu, kad šiandien savivaldybių lyderiai priversti sukti galvas, kurti ar nekurti sveikatos centrus, kokia forma juos kurti ir kaip pertvarkyti paslaugų teikimą, nenutolinant jų nuo gyventojų. Sprendimų reikia jau šiandien, nors vis dar neaišku, nei kaip vyks pacientų pavėžėjimas, nei kaip keisis pertvarkytų paslaugų apmokėjimas.
 
Kviečiu telkti jėgas, kad šia reforma sustiprintume tiek žmonių pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema, tiek ir apskritai valstybės gebėjimu jais pasirūpinti“, – svorį savivaldai kūrė prezidentas.
 
Centro koziris – vadovas
Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės teigimu, tokių pokyčių reikėjo jau anksčiau. „Ligoninę sujungti su poliklinika buvo mano idėja, dar ministru būnant Aurelijui Verygai. Jam trejus metus bandėme įrodyti, kad kokybė nuo to nė kiek nepablogės. O jo idėja buvo kai kur naikinti ligonines. Turėjo gal dešimties rajonų juodąjį sąrašą, kur tai įgyvendinti. Jis nenorėjo, kad ten būtų vidaus ligų skyriai. Dabar vidaus ligų skyriai išlieka. Stengsimės pritraukti geriausius konsultantus, nors jau dabar čia važiuoja geriausi gydytojai, kurie ir Santariškėse dirba. Žmonės ten pas juos eilėse laukia po šešis mėnesius, o čia jie atvažiuoja pas mus. Žmogui tenka paaiškinti, kad čia tas pats gydytojas ir pas jį čia laukti nereikia“, – kalbėjo merė ir pridūrė, kad gyventojai turi daug nusistovėjusių stereotipų.
 
Laimėjimu ji sako laikanti ir tai, kad naujajam centrui vadovauja buvęs Vilniaus centro poliklinikos vadovas: „Džiaugiamės, kad Širvintų poliklinikoje konkursą laimėjo profesionalas, turbūt vienas stipriausių medicinos vadybininkų Kęstutis Štaras. Viskas atiduota į jo rankas, nes mes esame politikai, kuriems svarbiausia, kad nenukentėtų mūsų gyventojai ir gautų visas įmanomas sveikatos priežiūros paslaugas.“
 
Merai jaučia spaudimą
Įžvalgomis apie reformos svarbą pasidalino ir K.Štaras, kuris yra Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas.
„Pradžioje buvo prieštaraujančių sveikatos centrų kūrimui, bet paskui suprato, kad nedalyvaudami reformoje negaus finansavimo tiek infrastruktūrai, tiek medicininei įrangai atnaujinti. Dėl to nuomonė pasikeitė. Be to, prisidėjo ir tai, kad atėjus naujai kadencijai merai per tą laikotarpį turi ką nors padaryti ir parodyti. Jei nedarysi pokyčių, sveikatos sektorius sugrius, ypač periferijoje, kur nėra žmogiškųjų išteklių, gyventojai senėja, keičiasi demografinė situacija, didėja sergamumas. Tokie pokyčiai buvo reikalingi jau žymiai anksčiau“, – įsitikinęs K.Štaras.
 
Jis neslepia pastebintis, jog merai jaučia spaudimą daryti reformą, nors ir turi neigiamų įžvalgų.
„Kai yra sujungiamos ar prijungiamos įstaigos, kai kurie vadovai netenka posto, lieka mažiau finansistų, – kas įstaigoms kelia baimių, sako centro vadovas ir priduria, jog kiekviena savivaldybė turi savaip spręsti klausimą, nes žmogiškųjų išteklių struktūra nėra vienodai išsivysčiusi, reikia įvertinti ir gyventojų demografinę sudėtį. – Jei gyvenvietėje daug vaikų, reikia svarstyti, ar verta ten uždaryti vaikų skyrių. Įvertinti, koks atstumas iki gretutinės savivaldybės, ar yra galimybė su ja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, padaryti žalius koridorius.“
 
Sukurti saugią aplinką mokykloje
Regionų forume aptarta ir švietimo reforma, kuri taip pat su sveikatos sistemos pertvarka tiesiogiai palies savivaldybių gyventojus ir lems jų pasitikėjimą ne tik savivalda, bet ir visa valstybe.
 
„Jei iš tiesų nuoširdžiai siekiame pagerinti mokymosi rezultatus, pirmiausia turime sukurti saugią aplinką mokyklose – ir mokiniams, ir mokytojams. Privalome matyti kiekvieną vaiką kiekvienoje mokykloje. Matyti tuos, kurie patiria paauglystės iššūkių, kurie gyvena socialinės rizikos aplinkoje ar nepritekliuje. Užtikrinti kiekvienam vaikui sąlygas dalyvauti ikimokykliniame ugdyme, reikiamą pagalbą mokykloje, galimybę realizuoti talentus neformaliojo švietimo veiklose“, – užduotis formavo prezidentas.
 
Tikslų pasiekti – bendradarbiaujant
Šalies vadovas akcentavo: forumas yra puiki galimybė išsamiai aptarti regionų plėtros programos įgyvendinimo eigą. Pasak jo, daugėja ženklų, jog solidi europinė parama – 1,6 mlrd. eurų – gali pasiekti regionus. „Tai yra didelė ir reikšminga suma, kuri gali ir turi prisidėti prie vykdomų reformų sėkmės bei bendros savivaldybių pažangos“, – įsitikinęs G.Nausėda.
 
Anot jo, regionų gyventojams reikia daugiau darbo vietų, kokybiškų paslaugų, geros infrastruktūros, žalios aplinkos, saugumo, kultūros ir kokybiško laisvalaikio, taigi tai ir bus darbai, kurie laukia ateityje. Visa tai galima pasiekti tik plėtojant darnaus savivaldos ir centrinės valdžios bendradarbiavimo tradiciją.
 
Be to, tai, kaip bus įgyvendinamos šios reformos ir ar jas lydės sėkmė, iš dalies priklausys ir nuo susisiekimo infrastruktūros, kuri yra vis dar opi problema daugelyje Lietuvos savivaldybių.
Vis dėlto forumo dalyviams užduotas tonas kėlė abejonių. Buvo girdėti šnabždesių, ar tikrai aptariami klausimai adresuoti jiems.
 
Ne be reikalo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius mestelėjo kritikos. „Regioninė politika Lietuvoje – tarsi sąstingyje. Jos kontūrai lyg ir egzistuoja: priimtas Regioninės plėtros įstatymas, patvirtinta 2022-2030 m. Regionų plėtros programa ir net regioninių pažangos priemonių finansavimo gairės. Tačiau tikrovėje ši politika neveikia – esminio jos principo „iš apačios į viršų“ nesilaikoma, investicijos nevyksta, regioniniai skirtumai vis dar dideli“, – atkreipė dėmesį M.Sinkevičius.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!