Dau­gy­bę vei­dų tu­rin­čią me­la­no­mą ir odos vė­žį gy­do pro­fe­sio­na­lai

Greta Vanagienė
2023-05-26
Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to (NVI) su­reng­ta ket­vir­to­ji tarp­tau­ti­nė moks­li­nė-prak­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja apie odos vė­žio ir me­la­no­mos diag­nos­ti­kos bei gy­dy­mo nau­jie­nas bu­vo skir­ta vi­siems ša­lies gy­dy­to­jams prak­ti­kams. Ir nors me­la­no­ma lai­ko­ma vie­na ag­re­sy­viau­sių, o odos vė­žys vie­na iš daž­niau­sių vė­žio lo­ka­li­za­ci­jų – šian­die­nė gy­dy­mo me­to­di­ka tei­kia di­de­lių vil­čių. Ži­nio­mis ir ge­rą­ja pa­tir­ti­mi kon­fe­ren­ci­jo­je da­li­jo­si ne tik mū­sų ša­lies gy­dy­to­jai, bet ir sve­čiai iš už­sie­nio ša­lių.
Dau­gy­bę vei­dų tu­rin­čią me­la­no­mą ir odos vė­žį gy­do pro­fe­sio­na­lai
Pasikeitimas žiniomis ir patirtimi yra svarbi gydytojų kompetencijų kėlimo dalis kovojant su onkologinėmis ligomis, įsitikinę NVI organizuotos konferencijos dalyviai. Nuotraukoje iš kairės: NVI Galvos, kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė, NVI direktorius dr. Ernestas Janulionis ir NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

Svar­bu da­lin­tis pa­tir­ti­mi

„Nau­jos gy­dy­mo me­to­di­kos kas­met tik­rai nė­ra die­gia­mos į kli­ni­ki­nę prak­ti­ką, vis dėl­to pa­si­kei­ti­mas ži­nio­mis ir pa­tir­ti­mi yra svar­bi gy­dy­to­jų kom­pe­ten­ci­jų kė­li­mo da­lis ko­vo­jant su on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, tai­gi kon­fe­ren­ci­ja skir­ta ne tik ap­žvelg­ti pla­tų pro­ble­mų ra­tą, bet ir pa­dis­ku­tuo­ti tar­pu­sa­vy­je“, – ben­dra­dar­bia­vi­mo svar­bą, tar­da­mas svei­ki­ni­mo žo­dį, ak­cen­ta­vo NVI di­rek­to­rius dr. Er­nes­tas Ja­nu­lio­nis. Mat kas­met pa­sau­ly­je diag­no­zuo­ja­ma apie 132 tūkst. nau­jų me­la­no­mos at­ve­jų. Li­ga ga­li ir su­grįž­ti – to­je pa­čio­je ar­ba ki­to­je odos vie­to­je, me­ta­sta­zuo­ti į vi­daus or­ga­nus, o taip pat yra ir di­des­nė nau­jos pir­mi­nės odos me­la­no­mos ar ki­to­kio odos vė­žio ri­zi­ka. Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, per pir­mus pen­ke­rius me­tus ti­ki­my­bė iš­girs­ti, kad jums ir vėl me­la­no­ma, ly­gi 2,8 proc., per de­šimt me­tų – 3,6 proc.

NVI gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė che­mo­te­ra­peu­tė doc. dr. Bi­ru­tė Bra­siū­nie­nė:
Vė­žys yra dau­gia­ly­pis, jį sun­ku įtar­ti, diag­no­zuo­ti, sun­ku ir gy­dy­ti. Vie­na ag­re­sy­viau­sių vė­žio for­mų me­la­no­ma tu­ri dau­gy­bę vei­dų, tad pui­kių lek­to­rių – ne tik iš mū­sų ša­lies, bet ir iš už­sie­nio – dė­ka tu­ri­me ga­li­my­bę da­lin­tis ge­rą­ja pa­tir­ti­mi.


Kreip­tis į pa­ty­ru­sius gy­dy­to­jus

Gy­dy­to­jai vien­bal­siai su­ta­ria: vie­na svar­biau­sių sėk­min­go odos vė­žio ir me­la­no­mos gy­dy­mo prie­lai­dų – lai­ku kreip­tis į spe­cia­li­zuo­tus gy­dy­mo cen­trus. Bū­ti­na, kad me­la­no­mą chi­rur­giš­kai gy­dy­tų sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai. Pa­tir­tis ro­do, jog prak­ti­kos gy­dant me­la­no­mą ne­tu­rin­tys spe­cia­lis­tai ga­li pri­da­ry­ti dau­giau ža­los ne­gu nau­dos.

„Pa­cien­tai prieš at­vyk­da­mi pas gy­dy­to­ją tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti jo kom­pe­ten­ci­ja: ar jis tu­ri pa­tir­ties der­ma­tos­ko­pi­nė­je diag­nos­ti­ko­je, pik­ty­bi­nių na­vi­kų gy­dy­me. Nors pa­gal der­ma­to­lo­go nor­mas šie spe­cia­lis­tai tu­rė­tų tai diag­no­zuo­ti, o įta­rę vė­žį at­lik­ti tam tik­rus veiks­mus, ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad to ne­pa­da­ro dėl pa­tir­ties sty­giaus, – at­krei­pė dė­me­sį NVI Gal­vos, kak­lo ir odos na­vi­kų chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Gi­ba­vi­čie­nė. – Pa­si­tai­ko ir to­kių at­ve­jų, kai pa­cien­tas, su­si­dū­ręs su nei­gia­ma pa­tir­ti­mi gy­dy­to­jo ka­bi­ne­te, tę­sia gy­dy­mą jau pas ki­tą spe­cia­lis­tą. To­kiais at­ve­jais pra­dė­tas gy­dy­mo ke­lias bū­na ne­pa­baig­tas, kaž­kur pu­siau­ke­lė­je lie­ka sa­vie­i­gai. Nai­vu ti­kė­tis, kad ki­tas gy­dy­to­jas, pe­rė­męs gy­dy­mą, pa­da­rys ste­buk­lą, to­dėl pa­si­rink­ti spe­cia­lis­tą ir tin­ka­mą gy­dy­mo tak­ti­ką – svar­biau­sias už­da­vi­nys. Kiek­vie­nas gy­dy­to­jas spe­cia­li­zuo­ja­si tam tik­ro­je sri­ty­je, to­dėl svar­bu pa­si­do­mė­ti, ar tas, į ku­rį krei­pia­tės, tu­ri jū­sų at­ve­jui nau­din­gos pa­tir­ties: skai­to pra­ne­ši­mus, da­ly­vau­ja kon­fe­ren­ci­jo­se ir yra tik­ras sa­vo sri­ties ži­no­vas.“

Be to, ne­tin­ka­mai gy­do­mas odos vė­žys ga­li re­ci­dy­vuo­ti, pro­gre­suo­ti, gy­dy­mas ta­da tam­pa ge­ro­kai ag­re­sy­ves­nis ir su­dė­tin­ges­nis. Ta­da tai­ko­mas prieš­na­vi­ki­nis me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas – tai­ki­nių te­ra­pi­ja.

Ša­lin­ti ap­ga­mus ypač at­sa­kin­gai

Pa­pil­do­mų rū­pes­čių ne­re­tai su­ke­lia la­ze­riu pa­nai­kin­ti ap­ga­mai. Gy­dy­mo la­ze­riu me­to­di­ka pa­si­ren­ka­ma ne­įver­ti­nus da­ri­nio grės­mės, t.y. ne­at­li­kus biop­si­jos.

NVI Gal­vos, kak­lo ir odos na­vi­kų chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Gi­ba­vi­čie­nė:
Di­des­nė ri­zi­ka su­sirg­ti odos vė­žiu švie­sia­o­džiams, ypač straz­da­no­tiems. Šiems rei­kė­tų la­biau at­kreip­ti dė­me­sį į vei­do odos va­di­na­mą­ją H zo­ną, taip pat vie­tą prie au­sies, no­sies spar­ne­lio, prie akies. Jei šio­se vie­to­se pa­ma­to­te ne­gy­jan­čius iš­opė­ji­mus, rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti.


„La­ze­riu pa­nai­ki­nus ne­pa­ti­ku­sį ap­ga­mą jo ne­iš­ty­rus, li­ga ga­li me­ta­sta­zuo­ti. Pa­cien­tai pa­kar­to­ti­nai į gy­dy­mo įstai­gas krei­pia­si po pen­ke­rių ar dau­giau me­tų, de­ja, jau su me­ta­sta­zė­mis. Be to, chi­rur­gi­jo­je ga­lio­ja spe­cia­lios tai­syk­lės, ko­kiu at­stu­mu ir su da­ri­niu pa­pil­do­mai rei­ka­lin­ga pa­ša­lin­ti odos au­di­nio. Kar­tu ti­ria­mi ir ar­ti­miau­si limf­maz­giai, tai­gi ap­ga­mų ša­li­ni­mas la­ze­riu ga­li bū­ti ap­gau­lin­gas. Žmo­nės daž­nai da­ri­nius odo­je nai­ki­na dėl es­te­ti­nių da­ly­kų: jiems tie­siog ne­gra­žu ar kliū­va už dra­bu­žių. Ta­čiau pa­ša­li­nus ap­ga­mus ne­be­lie­ka ir „duo­me­nų“ apie juos, iš jo jau ne­be­pa­im­si biop­si­jos. O pig­men­ti­nis na­vi­kas lai­kui bė­gant kei­čia­si, to­dėl ap­ga­mai tu­rė­tų bū­ti ša­li­na­mi tik tuo at­ve­ju, jei jie yra įtar­ti­ni ir iš jų rei­kia pa­im­ti biop­si­ją ar­ba at­sa­kin­gai ir kruopš­čiai iš­ana­li­za­vus ri­zi­ką. To­dėl ne­re­tai pa­si­tai­ko pa­cien­tų jau su me­la­no­mos me­ta­sta­zė­mis“, – aiš­ki­no J.Gi­ba­vi­čie­nė.

Sa­vis­ta­ba nuo jau­nų die­nų

Kon­fe­ren­ci­jo­je di­de­lį dė­me­sį sky­ru­si pa­žen­gu­sios ba­zi­nių ląs­te­lių kar­ci­no­mos gy­dy­mo ak­tu­a­li­joms ap­tar­ti J.Gi­ba­vi­čie­nė tei­gė, nors tai yra dau­giau vy­res­nio am­žiaus žmo­nių li­ga, ją nu­lem­ti ga­li ge­ne­ti­ka, ul­tra­vio­le­ti­niai sau­lės spin­du­liai. Su­sirg­ti šia on­ko­lo­gi­ne li­ga ga­li ir jau­nes­ni žmo­nės. Šiems gy­dy­ti li­gą su­dė­tin­giau, la­biau nu­ken­čia ir iš­vaiz­da. Mat ne­raukš­lė­to­je odo­je ma­ty­ti at­lik­ti pjū­viai. Už­kirs­ti ke­lią sun­kiam gy­dy­mui ir jo pa­sek­mėms ga­li pa­dė­ti sa­vis­ta­ba.
„Di­des­nė ri­zi­ka su­sirg­ti odos vė­žiu švie­sia­o­džiams, ypač straz­da­no­tiems. Šiems rei­kė­tų la­biau at­kreip­ti dė­me­sį į vei­do odos va­di­na­mą­ją H zo­ną, taip pat vie­tą prie au­sies, no­sies spar­ne­lio, prie akies. Jei šio­se vie­to­se pa­ma­to­te ne­gy­jan­čius iš­opė­ji­mus, rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti“, – prak­ti­niais sa­vis­ta­bos įgū­džiais da­li­jo­si spe­cia­lis­tė.

Anot jos, ap­sau­ga nuo sau­lės, skry­bė­lė, den­gian­ti vei­dą, yra bū­ti­na. Vis dėl­to ne­pa­kan­ka ir to. Nai­vu ti­kė­tis, kad kar­tą per die­ną pa­si­te­pęs kre­mu nuo sau­lės jau esi ap­sau­go­tas. Kre­mas veiks­min­gas tik trum­pą lai­ką, to­dėl re­ko­men­da­ci­ja ben­dra – tie­siog veng­ti sau­lės.
„Moks­lo įro­dy­ta, kad daž­niau­siai vei­de vė­ži­nių da­ri­nių su­si­da­ro to­je pu­sė­je, ku­rio­je va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu yra lan­gas. Net ir per jį žmo­gus gau­na kenks­min­gų sau­lės spin­du­lių. Mėgs­tan­tys il­gus dar­bus so­de, dar­že tu­rė­tų ypač pa­si­sau­go­ti, nes at­vi­ra­me lau­ke yra nuo­lat gai­ri­na­mi sau­lės spin­du­lių“, – at­krei­pė dė­me­sį J.Gi­ba­vi­čie­nė.

Pa­sak jos, on­ko­lo­gi­nės odos li­gos vy­res­nia­me am­žiu­je – pa­sek­mė to, kaip gy­ve­no­te jau­nys­tė­je, rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta svar­bu jau ta­da. Tai­gi, įde­gu­si oda ir so­lia­riu­mai jo­kiais at­ve­jais nė­ra svei­ka.
„Lau­kia­me tų lai­kų, ka­da ne­be ru­da, įde­gu­si oda vi­suo­me­nei bus sek­su­a­li, o švie­si“, – apie šių die­nų gro­žio stan­dar­tus, kar­tais su­ke­lian­čius ne­pa­gei­dau­ja­mų pa­da­ri­nių, kal­bė­jo gy­dy­to­ja.

Vi­so kū­no odos fo­to­gra­fa­vi­mas

LSMU Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­ja prof. dr. Skaid­ra Va­liu­ke­vi­čie­nė aiš­ki­no, kad me­la­no­ma for­muo­ja­si iš pa­ki­tu­sių pig­men­ti­nių ląs­te­lių me­la­no­ci­tų. Ji daž­nai at­si­ran­da pig­men­ti­nio ap­ga­mo vie­to­je. Dviem treč­da­liais at­ve­jų bū­na aiš­kiai su­si­for­ma­vu­si, di­dė­jan­ti, juo­dos spal­vos, ne­ly­giais kraš­tais, lin­ku­si krau­juo­ti pig­men­ti­nė dė­mė ar maz­gas.


LSMU Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­ja prof. dr. Skaid­ra Va­liu­ke­vi­čie­nė:
- Treč­da­liu at­ve­jų me­la­no­ma bū­na slap­tos ei­gos, be aiš­kių po­žy­mių, yra ne juo­dos, bet rau­do­nos, raus­vos spal­vos ir sun­kiai at­ski­ria­ma nuo ge­ry­bi­nių odos na­vi­kų. Šie at­ve­jai spe­cia­lis­tams ke­lia ypač di­de­lį rū­pes­tį. To­dėl pa­ste­bė­jus nau­ją odos da­ri­nį, ku­ris spar­čiai di­dė­ja, rei­kia ne­del­siant kreip­tis į der­ma­to­lo­gą.
 


„Dau­ge­lis žmo­nių šiuos simp­to­mus ži­no ir juos lai­ku pa­ste­bi, to­dėl ge­rė­ja anks­ty­va diag­nos­ti­ka. Ta­čiau treč­da­liu at­ve­jų me­la­no­ma bū­na slap­tos ei­gos, be aiš­kių po­žy­mių, yra ne juo­dos, bet rau­do­nos, raus­vos spal­vos ir sun­kiai at­ski­ria­ma nuo ge­ry­bi­nių odos na­vi­kų. Šie at­ve­jai spe­cia­lis­tams ke­lia ypač di­de­lį rū­pes­tį. To­dėl pa­ste­bė­jus nau­ją odos da­ri­nį, ku­ris spar­čiai di­dė­ja, rei­kia ne­del­siant kreip­tis į der­ma­to­lo­gą“, – aiš­ki­no pro­fe­so­rė.

Vis dėl­to dau­ge­lio ty­ri­mų duo­me­ni­mis nu­sta­ty­ta, kad pir­miau­sia pats pa­cien­tas pa­ma­to li­gos po­žy­mius, o ne jie nu­sta­to­mi at­lie­kant ra­dio­lo­gi­nius ste­bė­se­nos ty­ri­mus. Di­de­lės ri­zi­kos pa­cien­tams, ku­rie tu­ri ge­ne­ti­nę me­la­no­mas pre­dis­po­zi­ci­ją, šei­mi­nę anam­ne­zę, dis­plas­ti­nį ap­ga­mų sin­dro­mą, re­ko­men­duo­ja­ma at­lik­ti vi­so kū­no odos fo­to­gra­fa­vi­mą, kad bū­tų lai­ku nu­sta­ty­ta ne tik pir­mi­nė, bet ir ant­ri­nė me­la­no­ma.

Anot jos, nors dau­ge­lis me­la­no­mos at­ve­jų su­si­for­muo­ja dra­bu­žiais ne­pri­deng­to­je, nuo­lat sau­lė­je įde­gan­čio­je odo­je, treč­da­lis šio pik­ty­bi­nio na­vi­ko at­ve­jų su sau­lės po­vei­kiu ne­su­si­ję, jų at­si­ra­di­mą le­mia pa­vel­di­mu­mas. Me­la­no­ma ga­li for­muo­tis del­nuo­se, pa­duo­se, plau­kuo­to­je gal­vos da­ly­je, nes ten taip pat yra me­la­no­ci­tų. Nu­sta­ty­ta, jog vy­rams me­la­no­mos daž­niau at­si­ran­da ant nu­ga­ros, o mo­te­rims – ant ko­jų. Vie­no­dai daž­nai jų ap­tin­ka­ma gal­vos ir ran­kų odos iš­ori­niuo­se pa­vir­šiuo­se, ku­rie vei­kia­mi sau­lės.

Pa­si­tai­ko ir akies me­la­no­ma

Svar­bu ži­no­ti, kad me­la­no­ma nė­ra vien tik odos vė­žys. Ši li­ga ga­li su­si­for­muo­ti ir ki­tuo­se or­ga­nuo­se. Jei da­ri­nius ant odos ga­li­me pa­ste­bė­ti pa­tys ir ta­da kreip­tis į gy­dy­to­ją, dau­ge­lio or­ga­nų vi­daus pa­tys ne­ap­žiū­rė­si­me, o me­la­no­ma ga­li bū­ti su­si­for­ma­vu­si ir glei­vi­nė­je. Re­čiau me­la­no­ma ap­tin­ka­ma aky­je.

Pa­tir­ti­mi gy­dant akies me­la­no­mą da­li­no­si gy­dy­to­jas of­tal­mo­lo­gas iš Es­ti­jos dr. Ar­tur Klett.
„Pa­grin­di­nis na­vi­ko po­žy­mis yra pig­men­ti­nio da­ri­nio at­si­ra­di­mas. Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti ir vo­kų vi­du­je, daž­niau­siai apa­ti­nia­me vo­ke. Ta­da ma­to­me pa­ki­ti­mus vo­ko odo­je, ga­li at­si­ras­ti ne­to­ly­gi pig­men­ta­ci­ja, jis ga­li pa­burk­ti, ga­li pa­si­reikš­ti įvai­rūs vo­ko už­de­gi­mai, su­plo­nė­ti vo­ko oda. O akių jun­gi­nė­je me­la­no­mą iš­duo­da pig­men­tuo­tas, ne­skaus­min­gas da­ri­nys ant akies obuo­lio pa­vir­šiaus. Daž­niau­siai tai bū­na taš­ki­nė pig­men­ta­ci­ja.


Gy­dy­to­jas of­tal­mo­lo­gas iš Es­ti­jos dr. Ar­tur Klett:
Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti ir akies gys­lai­nė­je. Tai ap­tik­ti ga­li­ma pro­fi­lak­ti­nių ty­ri­mų me­tu. Ji pa­si­reiš­kia pa­blo­gė­ju­siu re­gė­ji­mu, dve­ji­ni­mu­si, plau­kio­jan­čio­mis drums­ti­mis, blyk­čio­ji­mais, aki­plo­čio pa­ki­ti­mais, pa­cien­tai ga­li jaus­ti skaus­mą.


Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti ir akies gys­lai­nė­je. Tai ap­tik­ti ga­li­ma pro­fi­lak­ti­nių ty­ri­mų me­tu. Ji pa­si­reiš­kia pa­blo­gė­ju­siu re­gė­ji­mu, dve­ji­ni­mu­si, plau­kio­jan­čio­mis drums­ti­mis, blyk­čio­ji­mais, aki­plo­čio pa­ki­ti­mais, pa­cien­tai ga­li jaus­ti skaus­mą“, – kaip at­pa­žįs­ta­ma akies me­la­no­ma, pa­sa­ko­jo gy­dy­to­jas.
Gy­dy­mo bū­das pri­klau­so nuo na­vi­ko dy­džio, lo­ka­ci­jos, pa­pli­ti­mo, kom­pli­ka­ci­jų. Tai­ko­mas tiek chi­rur­gi­nis gy­dy­mo bū­das, tiek che­mo­te­ra­pi­ja ar­ba ra­dio­te­ra­pi­ja. Kai pa­si­tai­ko kom­pli­ka­ci­jų ar­ba gy­dy­mas ne­pa­de­da, akis  pa­ša­li­na­ma, įsta­to­mas pro­te­zas.

Vais­tų sek­to­riu­je – re­vo­liu­ci­nė pa­žan­ga

Nors odos vė­žys ir me­la­no­ma lai­ko­mi vie­na ag­re­sy­viau­sių ir daž­niau­sių on­ko­lo­gi­jo­je, šian­die­nė gy­dy­mo me­to­di­ka tei­kia daug vil­čių. Di­de­lis šuo­lis per pas­ta­ruo­sius ke­lis de­šimt­me­čius įvy­ko vais­tų sek­to­riu­je. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės „Klai­pė­dos li­go­ni­nės“ fi­lia­lo On­ko­lo­gi­jos ir ra­dio­te­ra­pi­jos kli­ni­kos On­ko­lo­gi­jos che­mo­te­ra­pi­jos sky­riaus ve­dė­jas Al­vy­das Če­sas sa­kė tai, kas bu­vo prieš dvi­de­šimt tris­de­šimt me­tų, šian­dien jau pra­ei­ty­je. Vis dėl­to ki­ta me­da­lio pu­sė – smar­kiai au­gan­tys me­la­no­mos skai­čiai pa­sau­ly­je.

KUL „Klai­pė­dos li­go­ni­nės“ fi­lia­lo On­ko­lo­gi­jos ir ra­dio­te­ra­pi­jos kli­ni­kos On­ko­lo­gi­jos che­mo­te­ra­pi­jos sky­riaus ve­dė­jas Al­vy­das Če­sas:
- Šian­dien kal­bė­da­mi apie me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą net ir me­ta­sta­za­vus li­gai tu­ri­me aukš­tus iš­gy­ve­na­mu­mo ro­dik­lius. Žmo­nės, ku­riems diag­no­zuo­ta me­ta­sta­za­vu­si me­la­no­ma, anks­čiau, tai­kant gy­dy­mą, che­mo­te­ra­pi­ją, iš­gy­ven­da­vo iki pu­sės me­tų, da­bar gy­ve­na de­šimt me­tų ir il­giau.


„Ame­ri­ko­je me­la­no­ma pa­gal diag­no­zuo­tų at­ve­jų skai­čių vi­sų on­ko­lo­gi­nių li­gų len­te­lė­je šian­dien už­ima apie tre­čią-penk­tą vie­tą. Prog­no­zuo­ja­ma, kad iki 2035 me­tų me­la­no­ma taps vy­rau­jan­ti pa­to­lo­gi­ja tarp vi­sų on­ko­lo­gi­nių li­gų ir užims pir­mą-an­trą vie­tą. Ne­truk­si­me su­lauk­ti ir Eu­ro­po­je pa­na­šių re­zul­ta­tų“, – apie li­gos pa­pli­ti­mo ten­den­ci­jas kal­bė­jo A.Če­sas.

Nors na­vi­ką ir pa­vyks­ta pa­ša­lin­ti lai­ku, at­si­ran­da di­de­lė ti­ki­my­bė, kad šis at­si­nau­jins ki­to­je vie­to­je. Ta­čiau ten­den­ci­ja to­kia, kad šian­dien tiems, ku­riems li­ga nu­sta­ty­ta ir iš­ope­ruo­ta, ga­li­ma už­bėg­ti už akių li­gos pro­gre­sa­vi­mui ir at­si­nau­ji­ni­mui.

„Tre­čio­je li­gos sta­di­jo­je var­to­jant įpras­ti­nius vais­tus apie pen­kias­de­šimt pro­cen­tų pa­cien­tų li­ga ne­at­si­nau­ji­na. Jei at­si­nau­ji­na, re­mi­si­jos lai­kas ge­ro­kai pail­gė­ja. Pa­si­rink­ti ga­li­ma ir tai­ki­nių te­ra­pi­ją, imu­no­te­ra­pi­nį gy­dy­mą – tai ga­li pa­cien­tų iš­gy­ve­na­mu­mą pa­di­din­ti mak­si­ma­liai. Šian­dien kal­bė­da­mi apie me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą net ir me­ta­sta­za­vus li­gai tu­ri­me aukš­tus iš­gy­ve­na­mu­mo ro­dik­lius. Žmo­nės, ku­riems diag­no­zuo­ta me­ta­sta­za­vu­si me­la­no­ma, anks­čiau, tai­kant gy­dy­mą, che­mo­te­ra­pi­ją, iš­gy­ven­da­vo iki pu­sės me­tų, da­bar gy­ve­na de­šimt me­tų ir il­giau. Pa­si­tai­ko, kad pa­cien­tus lai­ko­me net ir pa­svei­ku­siais – me­la­no­mos ne­be­ran­da­me“, – pa­sa­ko­jo A.Če­sas.

Nors šian­dien pa­žan­giau­sias gy­dy­mas nė­ra kom­pen­suo­ja­mas vi­sų sta­di­jų vė­ži­nėms li­goms gy­dy­ti, vi­lia­ma­si, jog ne­il­gai tru­kus jis bus kom­pen­suo­ja­mas vi­siems pa­cien­tams, ku­riems vais­tas pa­dė­tų su­si­do­ro­ti su li­ga.


„Vais­tų efek­ty­vu­mas yra toks, kad ga­li­me drą­siai sa­ky­ti, jog tie pi­ni­gai, ku­riuos vals­ty­bė iš­lei­džia kom­pen­sa­ci­jai, su­grįš, nes pu­sė to­kių pa­cien­tų pa­sveiks­ta ir li­ga ne­be­at­si­nau­ji­na. Me­tus pa­si­gy­dęs pa­cien­tas tu­ri šan­są su­grįž­ti į dar­bą, dirb­ti, už­si­dirb­ti ir mo­kė­ti vals­ty­bei mo­kes­čius“, – apie vais­to at­si­per­ka­mu­mą kal­bė­jo A.Če­sas.

Svar­bu val­dy­ti ša­lu­ti­nius po­vei­kius

Kal­bė­da­mas apie aukš­tus me­di­ka­men­ti­nio gy­dy­mo re­zul­ta­tus A.Če­sas at­krei­pė dė­me­sį ir į tai, kad tu­ri­me įver­tin­ti ri­zi­kos ir nau­dos san­ty­kį. Rei­kė­tų ge­rai ap­svars­ty­ti, ar vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tui, tu­rin­čiam daug gre­tu­ti­nių li­gų, gy­dy­mas me­di­ka­men­tais bū­tų ge­riau­sia iš­ei­tis. Ša­lu­ti­nis vais­tų po­vei­kis ga­li su­kel­ti ki­tų svei­ka­tos pa­da­ri­nių.

„Ša­lu­ti­nius po­vei­kius jau iš­mo­ko­me val­dy­ti. Tai daž­nai ne­pa­si­tai­ko. Skai­čiuo­ja­me, kad apie 10-14 proc. pa­cien­tų tu­ri­me nu­trauk­ti gy­dy­mą ir jo ne­be­tęs­ti. Ge­rai val­dy­da­mi tai­ki­nių te­ra­pi­jos ša­lu­ti­nį po­vei­kį, gy­dy­mą nu­trauk­ti tu­ri­me vos aš­tuo­niems pro­cen­tams pa­cien­tų. Čia rei­ka­lin­ga ir spe­cia­lis­tų pa­tir­tis, ir ge­bė­ji­mai. O nau­da – di­džiu­lė“, – ge­ro­mis nau­jie­no­mis da­li­jo­si gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas.

Anot jo, ty­ri­mai pa­ro­dė, kad gy­ve­ni­mo ko­ky­bė tai­kant pla­ce­bo ir imu­no­te­ra­pi­ją gy­dy­mo ei­go­je lie­ka prak­tiš­kai to­kia pa­ti.. Pa­cien­tai iš­lie­ka fi­ziš­kai ak­ty­vūs, tę­sia sek­su­a­li­nį gy­ve­ni­mą, ne­jau­čia ape­ti­to sto­kos, nuo­var­gio, ne­blo­gė­ja ir es­te­ti­nė iš­vaiz­da.
„Tai, kad tarp pa­cien­tų, ku­rie var­to­ja pla­ce­bą, ir tų, ku­riems ski­ria­mas vais­tas, nė­ra jo­kio skir­tu­mo, pa­ro­do, jog vais­tas yra sau­gus. Tie­sa, jį skir­ti tu­ri tie spe­cia­lis­tai, ku­rie ge­ba val­dy­ti ša­lu­ti­nius me­di­ka­men­to po­vei­kius“, – pa­brė­žė A.Če­sas.

At­ei­ties per­spek­ty­va

Pa­tir­ti­mi su mū­sų ša­lies gy­dy­to­jais kon­fe­ren­ci­jo­je da­li­jo­si gy­dy­to­jas prof. Piotr Rut­kow­ski iš Len­ki­jos na­cio­na­li­nio M.Sklo­dow­ska-Cu­rie on­ko­lo­gi­jos ty­ri­mo ins­ti­tu­to. Spe­cia­lis­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad me­la­no­mos si­tu­a­ci­ja Va­ka­rų Eu­ro­po­je to­kia pa­ti kaip ir Ame­ri­ko­je – ma­to­ma ten­den­ci­ja, jog šios on­ko­lo­gi­nės li­gos at­ve­jų spar­čiai dau­gė­ja. Ser­gant tre­čios sta­di­jos odos me­la­no­ma, pen­ke­rius me­tus be li­gos at­si­nau­ji­ni­mo iš­gy­ve­na 40-78 proc. pa­cien­tų, de­šimt me­tų – 24-68 proc.

Len­ki­jos na­cio­na­li­nio M.Sklo­dow­ska-Cu­rie on­ko­lo­gi­jos ty­ri­mo ins­ti­tu­to gy­dy­to­jas prof. Piotr Rut­kow­ski:
Me­la­no­mos si­tu­a­ci­ja Va­ka­rų Eu­ro­po­je to­kia pa­ti kaip ir Ame­ri­ko­je – ma­to­ma ten­den­ci­ja, jog šios on­ko­lo­gi­nės li­gos at­ve­jų spar­čiai dau­gė­ja. Ser­gant tre­čios sta­di­jos odos me­la­no­ma, pen­ke­rius me­tus be li­gos at­si­nau­ji­ni­mo iš­gy­ve­na 40-78 proc. pa­cien­tų, de­šimt me­tų – 24-68 proc.


Ser­gant ket­vir­tos sta­di­jos odos me­la­no­ma, pen­ke­rius me­tus iš­gy­ve­na 9-28 proc. pa­cien­tų. Iš­gy­ve­na­mu­mo prog­no­zė ge­res­nė, jei me­ta­sta­zės iš­pli­to tik odo­je ar­ba to­li­muo­siuo­se limf­maz­giuo­se, o ne vi­daus or­ga­nuo­se. NVI gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas che­mo­te­ra­peu­tas dr. Vin­cas Ur­bo­nas at­krei­pė dė­me­sį, jog si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je ne­si­ski­ria nuo Va­ka­rų ša­lių. 

 Komentaras:

 Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to di­rek­to­rius dr. Er­nes­tas Ja­nu­lio­nis:

- Są­ly­gi­nai siau­ro­je sri­ty­je di­de­lių re­vo­liu­ci­jų per me­tus ne­įvyks­ta, to­dėl pa­kan­ka or­ga­ni­zuo­ti kon­fe­ren­ci­jas kar­tą per me­tus. Svei­kin­ti­na, kad pri­si­jun­gia ir sve­čių iš už­sie­nio.
Nors der­ma­to­lo­gų ša­ly­je ne­trūks­ta, su­si­du­ria­me su pro­ble­ma, kad pa­cien­tai, ser­gan­tys odos vė­žiu, me­la­no­ma, ne vi­sa­da gy­do­si spe­cia­li­zuo­to­se on­ko­lo­gi­nė­se įstai­go­se.

Šių rū­šių vė­žio gy­dy­mas pra­si­de­da nuo spe­cia­li­zuo­tais der­ma­tos­ko­pais at­lie­ka­mos diag­nos­ti­kos, biop­si­jos pa­ė­mi­mo. Po to pro­fe­sio­na­liai at­lie­ka­ma chi­rur­gi­nė ope­ra­ci­ja iš­ti­riant ar­ti­miau­sius limf­maz­gius. Pri­klau­so­mai nuo nustatytos na­vi­ko mo­le­ku­li­nės cha­rak­te­ris­ti­kos, ski­ria­mas prieš­na­vi­ki­nis me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas. Vi­sus diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo eta­pus tu­ri at­lik­ti pro­fe­sio­na­lūs, pa­ty­rę spe­cia­lis­tai. Tik dir­bant mul­ti­dis­cip­li­ni­nei on­ko­lo­gų ko­man­dai mes ir mū­sų pa­cien­tai ga­li ti­kė­tis ge­rų gy­dy­mo re­zul­ta­tų bei ge­ros gy­ve­ni­mo ko­ky­bės. Sa­vo pa­tir­ti­mi Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai pa­si­kvies­da­mi ko­le­gų iš už­sie­nio no­riai da­li­ja­si moks­li­- nė­se prak­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se.

 Tarp kitko:
 
2023 m. Lie­tu­va taps BBMRI-ERIC na­re su mo­der­nia Na­cio­na­li­nio bio­ban­ko in­fra­struk­tū­ra aukš­čiau­sios ko­ky­bės moks­li­niams ty­ri­mams vyk­dy­ti. Tai su­teiks ga­li­my­bę pa­cien­tams, da­ly­vau­jan­tiems kli­ni­ki­niuo­se ty­ri­muo­se, gau­ti itin bran­gių vais­tų gy­dy­mui. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 



 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

    Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris