Svar­bu da­lin­tis pa­tir­ti­mi

„Nau­jos gy­dy­mo me­to­di­kos kas­met tik­rai nė­ra die­gia­mos į kli­ni­ki­nę prak­ti­ką, vis dėl­to pa­si­kei­ti­mas ži­nio­mis ir pa­tir­ti­mi yra svar­bi gy­dy­to­jų kom­pe­ten­ci­jų kė­li­mo da­lis ko­vo­jant su on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, tai­gi kon­fe­ren­ci­ja skir­ta ne tik ap­žvelg­ti pla­tų pro­ble­mų ra­tą, bet ir pa­dis­ku­tuo­ti tar­pu­sa­vy­je“, – ben­dra­dar­bia­vi­mo svar­bą, tar­da­mas svei­ki­ni­mo žo­dį, ak­cen­ta­vo NVI di­rek­to­rius dr. Er­nes­tas Ja­nu­lio­nis. Mat kas­met pa­sau­ly­je diag­no­zuo­ja­ma apie 132 tūkst. nau­jų me­la­no­mos at­ve­jų. Li­ga ga­li ir su­grįž­ti – to­je pa­čio­je ar­ba ki­to­je odos vie­to­je, me­ta­sta­zuo­ti į vi­daus or­ga­nus, o taip pat yra ir di­des­nė nau­jos pir­mi­nės odos me­la­no­mos ar ki­to­kio odos vė­žio ri­zi­ka. Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, per pir­mus pen­ke­rius me­tus ti­ki­my­bė iš­girs­ti, kad jums ir vėl me­la­no­ma, ly­gi 2,8 proc., per de­šimt me­tų – 3,6 proc.

NVI gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė che­mo­te­ra­peu­tė doc. dr. Bi­ru­tė Bra­siū­nie­nė:
Vė­žys yra dau­gia­ly­pis, jį sun­ku įtar­ti, diag­no­zuo­ti, sun­ku ir gy­dy­ti. Vie­na ag­re­sy­viau­sių vė­žio for­mų me­la­no­ma tu­ri dau­gy­bę vei­dų, tad pui­kių lek­to­rių – ne tik iš mū­sų ša­lies, bet ir iš už­sie­nio – dė­ka tu­ri­me ga­li­my­bę da­lin­tis ge­rą­ja pa­tir­ti­mi.

Kreip­tis į pa­ty­ru­sius gy­dy­to­jus

Gy­dy­to­jai vien­bal­siai su­ta­ria: vie­na svar­biau­sių sėk­min­go odos vė­žio ir me­la­no­mos gy­dy­mo prie­lai­dų – lai­ku kreip­tis į spe­cia­li­zuo­tus gy­dy­mo cen­trus. Bū­ti­na, kad me­la­no­mą chi­rur­giš­kai gy­dy­tų sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai. Pa­tir­tis ro­do, jog prak­ti­kos gy­dant me­la­no­mą ne­tu­rin­tys spe­cia­lis­tai ga­li pri­da­ry­ti dau­giau ža­los ne­gu nau­dos.

„Pa­cien­tai prieš at­vyk­da­mi pas gy­dy­to­ją tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti jo kom­pe­ten­ci­ja: ar jis tu­ri pa­tir­ties der­ma­tos­ko­pi­nė­je diag­nos­ti­ko­je, pik­ty­bi­nių na­vi­kų gy­dy­me. Nors pa­gal der­ma­to­lo­go nor­mas šie spe­cia­lis­tai tu­rė­tų tai diag­no­zuo­ti, o įta­rę vė­žį at­lik­ti tam tik­rus veiks­mus, ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad to ne­pa­da­ro dėl pa­tir­ties sty­giaus, – at­krei­pė dė­me­sį NVI Gal­vos, kak­lo ir odos na­vi­kų chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Gi­ba­vi­čie­nė. – Pa­si­tai­ko ir to­kių at­ve­jų, kai pa­cien­tas, su­si­dū­ręs su nei­gia­ma pa­tir­ti­mi gy­dy­to­jo ka­bi­ne­te, tę­sia gy­dy­mą jau pas ki­tą spe­cia­lis­tą. To­kiais at­ve­jais pra­dė­tas gy­dy­mo ke­lias bū­na ne­pa­baig­tas, kaž­kur pu­siau­ke­lė­je lie­ka sa­vie­i­gai. Nai­vu ti­kė­tis, kad ki­tas gy­dy­to­jas, pe­rė­męs gy­dy­mą, pa­da­rys ste­buk­lą, to­dėl pa­si­rink­ti spe­cia­lis­tą ir tin­ka­mą gy­dy­mo tak­ti­ką – svar­biau­sias už­da­vi­nys. Kiek­vie­nas gy­dy­to­jas spe­cia­li­zuo­ja­si tam tik­ro­je sri­ty­je, to­dėl svar­bu pa­si­do­mė­ti, ar tas, į ku­rį krei­pia­tės, tu­ri jū­sų at­ve­jui nau­din­gos pa­tir­ties: skai­to pra­ne­ši­mus, da­ly­vau­ja kon­fe­ren­ci­jo­se ir yra tik­ras sa­vo sri­ties ži­no­vas.“

Be to, ne­tin­ka­mai gy­do­mas odos vė­žys ga­li re­ci­dy­vuo­ti, pro­gre­suo­ti, gy­dy­mas ta­da tam­pa ge­ro­kai ag­re­sy­ves­nis ir su­dė­tin­ges­nis. Ta­da tai­ko­mas prieš­na­vi­ki­nis me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas – tai­ki­nių te­ra­pi­ja.

Ša­lin­ti ap­ga­mus ypač at­sa­kin­gai

Pa­pil­do­mų rū­pes­čių ne­re­tai su­ke­lia la­ze­riu pa­nai­kin­ti ap­ga­mai. Gy­dy­mo la­ze­riu me­to­di­ka pa­si­ren­ka­ma ne­įver­ti­nus da­ri­nio grės­mės, t.y. ne­at­li­kus biop­si­jos.

NVI Gal­vos, kak­lo ir odos na­vi­kų chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Gi­ba­vi­čie­nė:
Di­des­nė ri­zi­ka su­sirg­ti odos vė­žiu švie­sia­o­džiams, ypač straz­da­no­tiems. Šiems rei­kė­tų la­biau at­kreip­ti dė­me­sį į vei­do odos va­di­na­mą­ją H zo­ną, taip pat vie­tą prie au­sies, no­sies spar­ne­lio, prie akies. Jei šio­se vie­to­se pa­ma­to­te ne­gy­jan­čius iš­opė­ji­mus, rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti.

„La­ze­riu pa­nai­ki­nus ne­pa­ti­ku­sį ap­ga­mą jo ne­iš­ty­rus, li­ga ga­li me­ta­sta­zuo­ti. Pa­cien­tai pa­kar­to­ti­nai į gy­dy­mo įstai­gas krei­pia­si po pen­ke­rių ar dau­giau me­tų, de­ja, jau su me­ta­sta­zė­mis. Be to, chi­rur­gi­jo­je ga­lio­ja spe­cia­lios tai­syk­lės, ko­kiu at­stu­mu ir su da­ri­niu pa­pil­do­mai rei­ka­lin­ga pa­ša­lin­ti odos au­di­nio. Kar­tu ti­ria­mi ir ar­ti­miau­si limf­maz­giai, tai­gi ap­ga­mų ša­li­ni­mas la­ze­riu ga­li bū­ti ap­gau­lin­gas. Žmo­nės daž­nai da­ri­nius odo­je nai­ki­na dėl es­te­ti­nių da­ly­kų: jiems tie­siog ne­gra­žu ar kliū­va už dra­bu­žių. Ta­čiau pa­ša­li­nus ap­ga­mus ne­be­lie­ka ir „duo­me­nų“ apie juos, iš jo jau ne­be­pa­im­si biop­si­jos. O pig­men­ti­nis na­vi­kas lai­kui bė­gant kei­čia­si, to­dėl ap­ga­mai tu­rė­tų bū­ti ša­li­na­mi tik tuo at­ve­ju, jei jie yra įtar­ti­ni ir iš jų rei­kia pa­im­ti biop­si­ją ar­ba at­sa­kin­gai ir kruopš­čiai iš­ana­li­za­vus ri­zi­ką. To­dėl ne­re­tai pa­si­tai­ko pa­cien­tų jau su me­la­no­mos me­ta­sta­zė­mis“, – aiš­ki­no J.Gi­ba­vi­čie­nė.

Sa­vis­ta­ba nuo jau­nų die­nų

Kon­fe­ren­ci­jo­je di­de­lį dė­me­sį sky­ru­si pa­žen­gu­sios ba­zi­nių ląs­te­lių kar­ci­no­mos gy­dy­mo ak­tu­a­li­joms ap­tar­ti J.Gi­ba­vi­čie­nė tei­gė, nors tai yra dau­giau vy­res­nio am­žiaus žmo­nių li­ga, ją nu­lem­ti ga­li ge­ne­ti­ka, ul­tra­vio­le­ti­niai sau­lės spin­du­liai. Su­sirg­ti šia on­ko­lo­gi­ne li­ga ga­li ir jau­nes­ni žmo­nės. Šiems gy­dy­ti li­gą su­dė­tin­giau, la­biau nu­ken­čia ir iš­vaiz­da. Mat ne­raukš­lė­to­je odo­je ma­ty­ti at­lik­ti pjū­viai. Už­kirs­ti ke­lią sun­kiam gy­dy­mui ir jo pa­sek­mėms ga­li pa­dė­ti sa­vis­ta­ba.
„Di­des­nė ri­zi­ka su­sirg­ti odos vė­žiu švie­sia­o­džiams, ypač straz­da­no­tiems. Šiems rei­kė­tų la­biau at­kreip­ti dė­me­sį į vei­do odos va­di­na­mą­ją H zo­ną, taip pat vie­tą prie au­sies, no­sies spar­ne­lio, prie akies. Jei šio­se vie­to­se pa­ma­to­te ne­gy­jan­čius iš­opė­ji­mus, rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti“, – prak­ti­niais sa­vis­ta­bos įgū­džiais da­li­jo­si spe­cia­lis­tė.

Anot jos, ap­sau­ga nuo sau­lės, skry­bė­lė, den­gian­ti vei­dą, yra bū­ti­na. Vis dėl­to ne­pa­kan­ka ir to. Nai­vu ti­kė­tis, kad kar­tą per die­ną pa­si­te­pęs kre­mu nuo sau­lės jau esi ap­sau­go­tas. Kre­mas veiks­min­gas tik trum­pą lai­ką, to­dėl re­ko­men­da­ci­ja ben­dra – tie­siog veng­ti sau­lės.
„Moks­lo įro­dy­ta, kad daž­niau­siai vei­de vė­ži­nių da­ri­nių su­si­da­ro to­je pu­sė­je, ku­rio­je va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu yra lan­gas. Net ir per jį žmo­gus gau­na kenks­min­gų sau­lės spin­du­lių. Mėgs­tan­tys il­gus dar­bus so­de, dar­že tu­rė­tų ypač pa­si­sau­go­ti, nes at­vi­ra­me lau­ke yra nuo­lat gai­ri­na­mi sau­lės spin­du­lių“, – at­krei­pė dė­me­sį J.Gi­ba­vi­čie­nė.

Pa­sak jos, on­ko­lo­gi­nės odos li­gos vy­res­nia­me am­žiu­je – pa­sek­mė to, kaip gy­ve­no­te jau­nys­tė­je, rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta svar­bu jau ta­da. Tai­gi, įde­gu­si oda ir so­lia­riu­mai jo­kiais at­ve­jais nė­ra svei­ka.
„Lau­kia­me tų lai­kų, ka­da ne­be ru­da, įde­gu­si oda vi­suo­me­nei bus sek­su­a­li, o švie­si“, – apie šių die­nų gro­žio stan­dar­tus, kar­tais su­ke­lian­čius ne­pa­gei­dau­ja­mų pa­da­ri­nių, kal­bė­jo gy­dy­to­ja.

Vi­so kū­no odos fo­to­gra­fa­vi­mas

LSMU Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­ja prof. dr. Skaid­ra Va­liu­ke­vi­čie­nė aiš­ki­no, kad me­la­no­ma for­muo­ja­si iš pa­ki­tu­sių pig­men­ti­nių ląs­te­lių me­la­no­ci­tų. Ji daž­nai at­si­ran­da pig­men­ti­nio ap­ga­mo vie­to­je. Dviem treč­da­liais at­ve­jų bū­na aiš­kiai su­si­for­ma­vu­si, di­dė­jan­ti, juo­dos spal­vos, ne­ly­giais kraš­tais, lin­ku­si krau­juo­ti pig­men­ti­nė dė­mė ar maz­gas.


LSMU Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­ja prof. dr. Skaid­ra Va­liu­ke­vi­čie­nė:
- Treč­da­liu at­ve­jų me­la­no­ma bū­na slap­tos ei­gos, be aiš­kių po­žy­mių, yra ne juo­dos, bet rau­do­nos, raus­vos spal­vos ir sun­kiai at­ski­ria­ma nuo ge­ry­bi­nių odos na­vi­kų. Šie at­ve­jai spe­cia­lis­tams ke­lia ypač di­de­lį rū­pes­tį. To­dėl pa­ste­bė­jus nau­ją odos da­ri­nį, ku­ris spar­čiai di­dė­ja, rei­kia ne­del­siant kreip­tis į der­ma­to­lo­gą.
 

„Dau­ge­lis žmo­nių šiuos simp­to­mus ži­no ir juos lai­ku pa­ste­bi, to­dėl ge­rė­ja anks­ty­va diag­nos­ti­ka. Ta­čiau treč­da­liu at­ve­jų me­la­no­ma bū­na slap­tos ei­gos, be aiš­kių po­žy­mių, yra ne juo­dos, bet rau­do­nos, raus­vos spal­vos ir sun­kiai at­ski­ria­ma nuo ge­ry­bi­nių odos na­vi­kų. Šie at­ve­jai spe­cia­lis­tams ke­lia ypač di­de­lį rū­pes­tį. To­dėl pa­ste­bė­jus nau­ją odos da­ri­nį, ku­ris spar­čiai di­dė­ja, rei­kia ne­del­siant kreip­tis į der­ma­to­lo­gą“, – aiš­ki­no pro­fe­so­rė.

Vis dėl­to dau­ge­lio ty­ri­mų duo­me­ni­mis nu­sta­ty­ta, kad pir­miau­sia pats pa­cien­tas pa­ma­to li­gos po­žy­mius, o ne jie nu­sta­to­mi at­lie­kant ra­dio­lo­gi­nius ste­bė­se­nos ty­ri­mus. Di­de­lės ri­zi­kos pa­cien­tams, ku­rie tu­ri ge­ne­ti­nę me­la­no­mas pre­dis­po­zi­ci­ją, šei­mi­nę anam­ne­zę, dis­plas­ti­nį ap­ga­mų sin­dro­mą, re­ko­men­duo­ja­ma at­lik­ti vi­so kū­no odos fo­to­gra­fa­vi­mą, kad bū­tų lai­ku nu­sta­ty­ta ne tik pir­mi­nė, bet ir ant­ri­nė me­la­no­ma.

Anot jos, nors dau­ge­lis me­la­no­mos at­ve­jų su­si­for­muo­ja dra­bu­žiais ne­pri­deng­to­je, nuo­lat sau­lė­je įde­gan­čio­je odo­je, treč­da­lis šio pik­ty­bi­nio na­vi­ko at­ve­jų su sau­lės po­vei­kiu ne­su­si­ję, jų at­si­ra­di­mą le­mia pa­vel­di­mu­mas. Me­la­no­ma ga­li for­muo­tis del­nuo­se, pa­duo­se, plau­kuo­to­je gal­vos da­ly­je, nes ten taip pat yra me­la­no­ci­tų. Nu­sta­ty­ta, jog vy­rams me­la­no­mos daž­niau at­si­ran­da ant nu­ga­ros, o mo­te­rims – ant ko­jų. Vie­no­dai daž­nai jų ap­tin­ka­ma gal­vos ir ran­kų odos iš­ori­niuo­se pa­vir­šiuo­se, ku­rie vei­kia­mi sau­lės.

Pa­si­tai­ko ir akies me­la­no­ma

Svar­bu ži­no­ti, kad me­la­no­ma nė­ra vien tik odos vė­žys. Ši li­ga ga­li su­si­for­muo­ti ir ki­tuo­se or­ga­nuo­se. Jei da­ri­nius ant odos ga­li­me pa­ste­bė­ti pa­tys ir ta­da kreip­tis į gy­dy­to­ją, dau­ge­lio or­ga­nų vi­daus pa­tys ne­ap­žiū­rė­si­me, o me­la­no­ma ga­li bū­ti su­si­for­ma­vu­si ir glei­vi­nė­je. Re­čiau me­la­no­ma ap­tin­ka­ma aky­je.

Pa­tir­ti­mi gy­dant akies me­la­no­mą da­li­no­si gy­dy­to­jas of­tal­mo­lo­gas iš Es­ti­jos dr. Ar­tur Klett.
„Pa­grin­di­nis na­vi­ko po­žy­mis yra pig­men­ti­nio da­ri­nio at­si­ra­di­mas. Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti ir vo­kų vi­du­je, daž­niau­siai apa­ti­nia­me vo­ke. Ta­da ma­to­me pa­ki­ti­mus vo­ko odo­je, ga­li at­si­ras­ti ne­to­ly­gi pig­men­ta­ci­ja, jis ga­li pa­burk­ti, ga­li pa­si­reikš­ti įvai­rūs vo­ko už­de­gi­mai, su­plo­nė­ti vo­ko oda. O akių jun­gi­nė­je me­la­no­mą iš­duo­da pig­men­tuo­tas, ne­skaus­min­gas da­ri­nys ant akies obuo­lio pa­vir­šiaus. Daž­niau­siai tai bū­na taš­ki­nė pig­men­ta­ci­ja.


Gy­dy­to­jas of­tal­mo­lo­gas iš Es­ti­jos dr. Ar­tur Klett:
Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti ir akies gys­lai­nė­je. Tai ap­tik­ti ga­li­ma pro­fi­lak­ti­nių ty­ri­mų me­tu. Ji pa­si­reiš­kia pa­blo­gė­ju­siu re­gė­ji­mu, dve­ji­ni­mu­si, plau­kio­jan­čio­mis drums­ti­mis, blyk­čio­ji­mais, aki­plo­čio pa­ki­ti­mais, pa­cien­tai ga­li jaus­ti skaus­mą.

Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti ir akies gys­lai­nė­je. Tai ap­tik­ti ga­li­ma pro­fi­lak­ti­nių ty­ri­mų me­tu. Ji pa­si­reiš­kia pa­blo­gė­ju­siu re­gė­ji­mu, dve­ji­ni­mu­si, plau­kio­jan­čio­mis drums­ti­mis, blyk­čio­ji­mais, aki­plo­čio pa­ki­ti­mais, pa­cien­tai ga­li jaus­ti skaus­mą“, – kaip at­pa­žįs­ta­ma akies me­la­no­ma, pa­sa­ko­jo gy­dy­to­jas.
Gy­dy­mo bū­das pri­klau­so nuo na­vi­ko dy­džio, lo­ka­ci­jos, pa­pli­ti­mo, kom­pli­ka­ci­jų. Tai­ko­mas tiek chi­rur­gi­nis gy­dy­mo bū­das, tiek che­mo­te­ra­pi­ja ar­ba ra­dio­te­ra­pi­ja. Kai pa­si­tai­ko kom­pli­ka­ci­jų ar­ba gy­dy­mas ne­pa­de­da, akis  pa­ša­li­na­ma, įsta­to­mas pro­te­zas.

Vais­tų sek­to­riu­je – re­vo­liu­ci­nė pa­žan­ga

Nors odos vė­žys ir me­la­no­ma lai­ko­mi vie­na ag­re­sy­viau­sių ir daž­niau­sių on­ko­lo­gi­jo­je, šian­die­nė gy­dy­mo me­to­di­ka tei­kia daug vil­čių. Di­de­lis šuo­lis per pas­ta­ruo­sius ke­lis de­šimt­me­čius įvy­ko vais­tų sek­to­riu­je. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės „Klai­pė­dos li­go­ni­nės“ fi­lia­lo On­ko­lo­gi­jos ir ra­dio­te­ra­pi­jos kli­ni­kos On­ko­lo­gi­jos che­mo­te­ra­pi­jos sky­riaus ve­dė­jas Al­vy­das Če­sas sa­kė tai, kas bu­vo prieš dvi­de­šimt tris­de­šimt me­tų, šian­dien jau pra­ei­ty­je. Vis dėl­to ki­ta me­da­lio pu­sė – smar­kiai au­gan­tys me­la­no­mos skai­čiai pa­sau­ly­je.

KUL „Klai­pė­dos li­go­ni­nės“ fi­lia­lo On­ko­lo­gi­jos ir ra­dio­te­ra­pi­jos kli­ni­kos On­ko­lo­gi­jos che­mo­te­ra­pi­jos sky­riaus ve­dė­jas Al­vy­das Če­sas:
- Šian­dien kal­bė­da­mi apie me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą net ir me­ta­sta­za­vus li­gai tu­ri­me aukš­tus iš­gy­ve­na­mu­mo ro­dik­lius. Žmo­nės, ku­riems diag­no­zuo­ta me­ta­sta­za­vu­si me­la­no­ma, anks­čiau, tai­kant gy­dy­mą, che­mo­te­ra­pi­ją, iš­gy­ven­da­vo iki pu­sės me­tų, da­bar gy­ve­na de­šimt me­tų ir il­giau.

„Ame­ri­ko­je me­la­no­ma pa­gal diag­no­zuo­tų at­ve­jų skai­čių vi­sų on­ko­lo­gi­nių li­gų len­te­lė­je šian­dien už­ima apie tre­čią-penk­tą vie­tą. Prog­no­zuo­ja­ma, kad iki 2035 me­tų me­la­no­ma taps vy­rau­jan­ti pa­to­lo­gi­ja tarp vi­sų on­ko­lo­gi­nių li­gų ir užims pir­mą-an­trą vie­tą. Ne­truk­si­me su­lauk­ti ir Eu­ro­po­je pa­na­šių re­zul­ta­tų“, – apie li­gos pa­pli­ti­mo ten­den­ci­jas kal­bė­jo A.Če­sas.

Nors na­vi­ką ir pa­vyks­ta pa­ša­lin­ti lai­ku, at­si­ran­da di­de­lė ti­ki­my­bė, kad šis at­si­nau­jins ki­to­je vie­to­je. Ta­čiau ten­den­ci­ja to­kia, kad šian­dien tiems, ku­riems li­ga nu­sta­ty­ta ir iš­ope­ruo­ta, ga­li­ma už­bėg­ti už akių li­gos pro­gre­sa­vi­mui ir at­si­nau­ji­ni­mui.

„Tre­čio­je li­gos sta­di­jo­je var­to­jant įpras­ti­nius vais­tus apie pen­kias­de­šimt pro­cen­tų pa­cien­tų li­ga ne­at­si­nau­ji­na. Jei at­si­nau­ji­na, re­mi­si­jos lai­kas ge­ro­kai pail­gė­ja. Pa­si­rink­ti ga­li­ma ir tai­ki­nių te­ra­pi­ją, imu­no­te­ra­pi­nį gy­dy­mą – tai ga­li pa­cien­tų iš­gy­ve­na­mu­mą pa­di­din­ti mak­si­ma­liai. Šian­dien kal­bė­da­mi apie me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą net ir me­ta­sta­za­vus li­gai tu­ri­me aukš­tus iš­gy­ve­na­mu­mo ro­dik­lius. Žmo­nės, ku­riems diag­no­zuo­ta me­ta­sta­za­vu­si me­la­no­ma, anks­čiau, tai­kant gy­dy­mą, che­mo­te­ra­pi­ją, iš­gy­ven­da­vo iki pu­sės me­tų, da­bar gy­ve­na de­šimt me­tų ir il­giau. Pa­si­tai­ko, kad pa­cien­tus lai­ko­me net ir pa­svei­ku­siais – me­la­no­mos ne­be­ran­da­me“, – pa­sa­ko­jo A.Če­sas.

Nors šian­dien pa­žan­giau­sias gy­dy­mas nė­ra kom­pen­suo­ja­mas vi­sų sta­di­jų vė­ži­nėms li­goms gy­dy­ti, vi­lia­ma­si, jog ne­il­gai tru­kus jis bus kom­pen­suo­ja­mas vi­siems pa­cien­tams, ku­riems vais­tas pa­dė­tų su­si­do­ro­ti su li­ga.

„Vais­tų efek­ty­vu­mas yra toks, kad ga­li­me drą­siai sa­ky­ti, jog tie pi­ni­gai, ku­riuos vals­ty­bė iš­lei­džia kom­pen­sa­ci­jai, su­grįš, nes pu­sė to­kių pa­cien­tų pa­sveiks­ta ir li­ga ne­be­at­si­nau­ji­na. Me­tus pa­si­gy­dęs pa­cien­tas tu­ri šan­są su­grįž­ti į dar­bą, dirb­ti, už­si­dirb­ti ir mo­kė­ti vals­ty­bei mo­kes­čius“, – apie vais­to at­si­per­ka­mu­mą kal­bė­jo A.Če­sas.

Svar­bu val­dy­ti ša­lu­ti­nius po­vei­kius

Kal­bė­da­mas apie aukš­tus me­di­ka­men­ti­nio gy­dy­mo re­zul­ta­tus A.Če­sas at­krei­pė dė­me­sį ir į tai, kad tu­ri­me įver­tin­ti ri­zi­kos ir nau­dos san­ty­kį. Rei­kė­tų ge­rai ap­svars­ty­ti, ar vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tui, tu­rin­čiam daug gre­tu­ti­nių li­gų, gy­dy­mas me­di­ka­men­tais bū­tų ge­riau­sia iš­ei­tis. Ša­lu­ti­nis vais­tų po­vei­kis ga­li su­kel­ti ki­tų svei­ka­tos pa­da­ri­nių.

„Ša­lu­ti­nius po­vei­kius jau iš­mo­ko­me val­dy­ti. Tai daž­nai ne­pa­si­tai­ko. Skai­čiuo­ja­me, kad apie 10-14 proc. pa­cien­tų tu­ri­me nu­trauk­ti gy­dy­mą ir jo ne­be­tęs­ti. Ge­rai val­dy­da­mi tai­ki­nių te­ra­pi­jos ša­lu­ti­nį po­vei­kį, gy­dy­mą nu­trauk­ti tu­ri­me vos aš­tuo­niems pro­cen­tams pa­cien­tų. Čia rei­ka­lin­ga ir spe­cia­lis­tų pa­tir­tis, ir ge­bė­ji­mai. O nau­da – di­džiu­lė“, – ge­ro­mis nau­jie­no­mis da­li­jo­si gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas.

Anot jo, ty­ri­mai pa­ro­dė, kad gy­ve­ni­mo ko­ky­bė tai­kant pla­ce­bo ir imu­no­te­ra­pi­ją gy­dy­mo ei­go­je lie­ka prak­tiš­kai to­kia pa­ti.. Pa­cien­tai iš­lie­ka fi­ziš­kai ak­ty­vūs, tę­sia sek­su­a­li­nį gy­ve­ni­mą, ne­jau­čia ape­ti­to sto­kos, nuo­var­gio, ne­blo­gė­ja ir es­te­ti­nė iš­vaiz­da.
„Tai, kad tarp pa­cien­tų, ku­rie var­to­ja pla­ce­bą, ir tų, ku­riems ski­ria­mas vais­tas, nė­ra jo­kio skir­tu­mo, pa­ro­do, jog vais­tas yra sau­gus. Tie­sa, jį skir­ti tu­ri tie spe­cia­lis­tai, ku­rie ge­ba val­dy­ti ša­lu­ti­nius me­di­ka­men­to po­vei­kius“, – pa­brė­žė A.Če­sas.

At­ei­ties per­spek­ty­va

Pa­tir­ti­mi su mū­sų ša­lies gy­dy­to­jais kon­fe­ren­ci­jo­je da­li­jo­si gy­dy­to­jas prof. Piotr Rut­kow­ski iš Len­ki­jos na­cio­na­li­nio M.Sklo­dow­ska-Cu­rie on­ko­lo­gi­jos ty­ri­mo ins­ti­tu­to. Spe­cia­lis­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad me­la­no­mos si­tu­a­ci­ja Va­ka­rų Eu­ro­po­je to­kia pa­ti kaip ir Ame­ri­ko­je – ma­to­ma ten­den­ci­ja, jog šios on­ko­lo­gi­nės li­gos at­ve­jų spar­čiai dau­gė­ja. Ser­gant tre­čios sta­di­jos odos me­la­no­ma, pen­ke­rius me­tus be li­gos at­si­nau­ji­ni­mo iš­gy­ve­na 40-78 proc. pa­cien­tų, de­šimt me­tų – 24-68 proc.

Len­ki­jos na­cio­na­li­nio M.Sklo­dow­ska-Cu­rie on­ko­lo­gi­jos ty­ri­mo ins­ti­tu­to gy­dy­to­jas prof. Piotr Rut­kow­ski:
Me­la­no­mos si­tu­a­ci­ja Va­ka­rų Eu­ro­po­je to­kia pa­ti kaip ir Ame­ri­ko­je – ma­to­ma ten­den­ci­ja, jog šios on­ko­lo­gi­nės li­gos at­ve­jų spar­čiai dau­gė­ja. Ser­gant tre­čios sta­di­jos odos me­la­no­ma, pen­ke­rius me­tus be li­gos at­si­nau­ji­ni­mo iš­gy­ve­na 40-78 proc. pa­cien­tų, de­šimt me­tų – 24-68 proc.

Ser­gant ket­vir­tos sta­di­jos odos me­la­no­ma, pen­ke­rius me­tus iš­gy­ve­na 9-28 proc. pa­cien­tų. Iš­gy­ve­na­mu­mo prog­no­zė ge­res­nė, jei me­ta­sta­zės iš­pli­to tik odo­je ar­ba to­li­muo­siuo­se limf­maz­giuo­se, o ne vi­daus or­ga­nuo­se. NVI gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas che­mo­te­ra­peu­tas dr. Vin­cas Ur­bo­nas at­krei­pė dė­me­sį, jog si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je ne­si­ski­ria nuo Va­ka­rų ša­lių. 

---

 Komentaras:

 Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to di­rek­to­rius dr. Er­nes­tas Ja­nu­lio­nis:

- Są­ly­gi­nai siau­ro­je sri­ty­je di­de­lių re­vo­liu­ci­jų per me­tus ne­įvyks­ta, to­dėl pa­kan­ka or­ga­ni­zuo­ti kon­fe­ren­ci­jas kar­tą per me­tus. Svei­kin­ti­na, kad pri­si­jun­gia ir sve­čių iš už­sie­nio.
Nors der­ma­to­lo­gų ša­ly­je ne­trūks­ta, su­si­du­ria­me su pro­ble­ma, kad pa­cien­tai, ser­gan­tys odos vė­žiu, me­la­no­ma, ne vi­sa­da gy­do­si spe­cia­li­zuo­to­se on­ko­lo­gi­nė­se įstai­go­se.

Šių rū­šių vė­žio gy­dy­mas pra­si­de­da nuo spe­cia­li­zuo­tais der­ma­tos­ko­pais at­lie­ka­mos diag­nos­ti­kos, biop­si­jos pa­ė­mi­mo. Po to pro­fe­sio­na­liai at­lie­ka­ma chi­rur­gi­nė ope­ra­ci­ja iš­ti­riant ar­ti­miau­sius limf­maz­gius. Pri­klau­so­mai nuo nustatytos na­vi­ko mo­le­ku­li­nės cha­rak­te­ris­ti­kos, ski­ria­mas prieš­na­vi­ki­nis me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas. Vi­sus diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo eta­pus tu­ri at­lik­ti pro­fe­sio­na­lūs, pa­ty­rę spe­cia­lis­tai. Tik dir­bant mul­ti­dis­cip­li­ni­nei on­ko­lo­gų ko­man­dai mes ir mū­sų pa­cien­tai ga­li ti­kė­tis ge­rų gy­dy­mo re­zul­ta­tų bei ge­ros gy­ve­ni­mo ko­ky­bės. Sa­vo pa­tir­ti­mi Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai pa­si­kvies­da­mi ko­le­gų iš už­sie­nio no­riai da­li­ja­si moks­li­- nė­se prak­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se.

---

 Tarp kitko:
 
2023 m. Lie­tu­va taps BBMRI-ERIC na­re su mo­der­nia Na­cio­na­li­nio bio­ban­ko in­fra­struk­tū­ra aukš­čiau­sios ko­ky­bės moks­li­niams ty­ri­mams vyk­dy­ti. Tai su­teiks ga­li­my­bę pa­cien­tams, da­ly­vau­jan­tiems kli­ni­ki­niuo­se ty­ri­muo­se, gau­ti itin bran­gių vais­tų gy­dy­mui. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!