Situacija nestabili
Ir prof. A.Žvirblienė, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė dabartinio naujų COVID-19 atvejų augimo trečiąja banga nevadina. Sako – dar anksti. Tačiau turime išlikti budrūs.
 

„Apie trečiąją bangą kalbėti tikrai dar anksti, nors pastarąją savaitę susirgimų skaičius kyla. Manau, kad užtikrintai apie trečiąją bangą, jos buvimą arba ne būtų galima kalbėti dar po savaitės ar dviejų. Tiesa, atidžiai stebėti susirgimų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų ir teigiamų tyrimų procentą svarbu todėl, kad būtų laiku reaguojama epidemiologiškai. Tai rodo, ar veikia taikomos karantino priemonės ir kokių dar intervencijų reikia“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

 
O, pasak profesorės A.Žvirblienės, būtų naivu tikėtis, kad trečioji banga Lietuvą aplenks, kai ji aiškiai kyla kitose šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje ar Lenkijoje.
Viena tų COVID-19 bangų priežasčių, pasak prof. A. Žvirblienės, būtent ir yra koronaviruso mutacijos. Jos Vilniaus rajone sudaro jau apie pusę visų diagnozuojamų atvejų. Tiek britiškoji atmaina, tiek afrikinė plinta gerokai sparčiau ir dėl to iki šiol gana neblogai veikę ribojimai pradeda nebūti pakankami šiam plitimui užkardyti. „Tačiau jie iki šiol padeda išvengti gruodžio mėnesio scenarijaus. Manau, jog kol kas kalbėti apie karantino laisvinimą nereikėtų, nes iki šiol dar menkas procentas paskiepytų rizikos grupių asmenų, ypač vyresnio amžiaus, tad karantinu pirmiausia saugomi jie. Dėl vėl besipildančių ligoninių užsikrėtusiais COVID-19 pacientais – normalu, greičiausiai šis skaičius augs ir toliau, nes kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo daugiau jų reikalinga hospitalizacija, o naujosios atmainos ženkliai užkrečiamesnės. Mokslininkai jau pastebi, jog dėl naujų atmainų ir komplikacijų rizika pusantro karto gali būti didesnė“, – įspėja Sveikatos ekspertų tarybos narė.
 
Britiškoji atmaina Vilniau rajone gresia vis kilsiančiu susirgimų skaičiumi, mat NVSC epidemiologai stebi tai, ko nebuvo pirmojo karantino metu. „Užsikrėtimų protrūkiai, židiniai, net ir taikant apsaugos priemones, testuojant, greitai išplinta, daug greičiau nei buvo pirmojo karantino metu, ypač įmonėse ar ugdymo įstaigose. Vien Vilniuje židinių yra arti šešiasdešimt ir daugiausia jie lemti britiškosios atmainos“, - sako R.Lingienė.
 
Išpilkime vakcinas ir COVID-19 smogs balandį
Specialistės sutaria, jog nuotolinis darbas vis dar turėtų būti pirmas pasirinkimas, dar nereikėtų grįžti į biurus ar kolektyvus, dirbti kontaktiniu būdu. Pasak R.Lingienės, jeigu seniau slogą buvo galima „išvaikščioti“, dabar vos jai prasidėjus derėtų iš karto likti namuose, dirbti tik nuotoliniu būdu: „Tenka stebėti, kad būtent tie nežymūs COVID-19 simptomai atneša daugiausia žalos. Yra nurašomi slogai, o iš tiesų platiname pavojingą infekciją. Norisi, kad tą suprastų ir darbuotojai, ir darbdaviai.“
 
O profesorė A.Žvirblienė tikina nenustebsianti, jei balandį kasdien skaičiuosime po tūkstantį ir dar daugiau naujų užsikrėtimo koronaviruso atvejų. Pasiekus šį skaičių, lengva pasiekti ir du tūkstančius, o štai sumažinti juos nebus taip paprasta. Pasak jos, šiek tiek gelbės šylantis pavasaris ir ultravioletinė spinduliuotė, dabartinės sąlygos mums palankesnės nei praėjusį rudenį, bet atsipalaiduoti nevalia. Profesorė kritikuoja ir faktą apie kasdien išpilamas nepanaudotas vakcinų dozes. „Valdžia, Sveikatos apsaugos ministerija skelbia siekiantys kuo didesnio kolektyvinio imuniteto iki vidurvasario, o, pasirodo, dalis vakcinų vakarais tiesiog išpilama, mat užsiciklinus laikomasi skiepijimo tik prioritetinėms grupėms. Gerai dar, kad jau leista laisviau per tas prioritetines manevruoti, bet to negana. Jeigu į darbo pabaigą matyti, kad lieka laisvų vakcinų, geriau ne lauk pilti, o atidaryti duris ir kviesti bet ką iš gatvės. Kiekvienas paskiepytas asmuo prisideda prie siekiamo kolektyvinio imuniteto, mažina užkrato plitimo riziką. Jo gydymas valstybei nekainuos. Išpilti vakcinas, kai jų ir taip mažai – akibrokštas“, – įsitikinusi A.Žvirblienė
 
Išvengti trečiosios bangos nepadės ir nuo karantino suvaržymų nuvargę piliečiai, mat jau plačiai nuskambėję muzikos apdovanojimai parodė, jog yra lygūs ir yra lygesni. Tokią praktiką kritikuoja ir NVSC atstovė. Pasak jos, renginio su šimtu žmonių televizijos laida niekas nevadina ir nereikia dar labiau dirginti visuomenės. Tačiau sako, jog norint organizuoti kelis kartus mažesnio masto renginius ar televizijos laidas NVSC kviečia tartis ir konsultuotis, kiek asmenų, kokiose erdvėse, kaip paskirstant srautus galėtų dalyvauti. „Tam tikros ribotos galimybės yra, bet su sąlyga, jog būtų ne tik prieš tai atliekami PGR testai, renginio ar filmavimo metu būtinai dėvimos kaukės ir išlaikomi atstumai, bet po viso to būtų sąžiningai laikomasi bent dešimt dienų saviizoliacijoje. PGR ar greitasis antigeno testas rodo, jog žmogus neserga tuo momentu, bet tai be kitų apsaugos priemonių savaime nėra auksinis standartas. Beatodairiškai elgdamiesi vėl grįžime į gruodžio mėnesio scenarijų ir toliau sėdėsime karantine“, – sako R.Lingienė.

---

 
Komentaras
Premjerės patarėja sveikatos reikalų ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė:

- Kol kas Vyriausybė jokių karantino laisvinimų neplanuoja, o po Velykų vėl bus sėdama prie derybų stalo ir svarstoma, ką dar galima atlaisvinti, ko – ne. Pirmadienį sveikatos ekspertų taryba turėjo gana laisvą diskusiją, nes ir narių yra sumažėję. Buvo svarstoma, kokius naujus narius būtų galima pasikviesti prisijungti. Tiesa, prasidėjo svarstymai apie tai, kaip greituosius antigeno testus ar imuniteto pasą pritaikyti šalies viduje, pavyzdžiui, leidžiant judėti tarp savivaldybių, dalyvauti renginiuose ar kitoje socialinėje veikloje.
O dėl trečiosios COVID-19 bangos – dar tik stebima, į kurią pusę atvejų skaičius pasisuks. Šiandien sukonkretinti ir pavadinti „banga“ būtų ankstoka.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!