Nosis tarsi nubalnota
Vilniuje gyvenanti Laimė-Jūra Mireckienė, kuri pasiūlė ją vadinti tiesiog Laima, prieš kelerius metus atsitiktinai susidūrusi su broliu nustėro – ant jo nosies buvo atsiradusi keista odos žaizdelė, kuri seseriai iš karto sukėlė įtarimą.
„Kaip būna vaikai ar suaugusieji nukrenta ant asfalto ir nusibrozdina nosį“, – palygina moteris. Ji užklausė brolio, kas gi atsitiko, tačiau šis tik numojo ranka, kad nieko rimto.
 
„Broliui vis paskambindavau ir kartą išgirdau, kad ir jo žmona pradėjo skųstis, jog vyro veide atsirado daugiau žaizdelių. Brolienė pasakojo, kad vyras kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri tas vietas pradėjo tepti kažkokiu tepaliuku. Sako, Saulius kiekvieną dieną ten eina, gydytoja jam kažką tepa, tačiau nei gerėja, nei ką. Priešingai, tos žaizdos pradėjo plisti. Tačiau gydytoja, užuot siuntusi pas specialistus, pasakė: tik niekur nesikreipkite, neduokite krapštyti, paskui visame kūne atsiras žaizdos ir labai skaudės“. Jie, seni žmonės, patikėjo gydytojos žodžiais“, – situaciją trumpai nupasakoja dailininko sesuo.
 
Po kurio laiko moteris brolį bei jo žmoną aplankė gyvai ir pamatė, jog situacija dar labiau pablogėjo.
„Jau penktadalis nosies nupuvęs, žande ir po smakru atsivėrė didžiausios žaizdos“, – tvirtina Laima. Anot jos, brolis su žmona užsirašė pas privatų gydytoją Klaipėdoje, kuris atliko reikiamus tyrimus, tačiau netikėtai prasidėjo pandemija ir gydymas, galima sakyti, „nuplaukė“. Tuomet sesuo sumąstė brolį atsivežti į Vilnių, idant jį apžiūrėtų Nacionalinio vėžio instituto onkologai. Bet ir vėl susidūrė su trikdžiais, kuomet netiko šeimos gydytojos išrašytas siuntimas.
 
„Registratūroje paaiškino, kad reikia, jog siuntime būtų parašytas nukreipimas į „odos chirurgiją“. Bet šeimos gydytoja mums atsakė: „nėra tokio – nerašysiu“. Tuomet išsigandusi vėl skambinu į Santariškes, klausiu, ką gi man daryti, jei šeimos gydytoja nerašo siuntimo odos chirurgijai. Tada registratorė gydytojai paskambino tiesiogiai ir tuomet ši jau išrašė siuntimą“, – apie patirtus nepatogumus pasakoja moteris.
 
Liga jau buvo pažengusi
Sesuo graužiasi, jog kuomet brolis buvo parodytas uostamiesčio, o galiausiai ir sostinės medikams, jam buvo nustatytas jau pažengęs piktybinis odos navikas.
„Prieš akis turiu Nacionalinio vėžio instituto komisijos išvadą, kurioje rašoma: dėl didelio ligos išplitimo, ligonio amžiaus (jam 86) operacinis, spindulinis gydymas šiuo metu negalimas. Tik chemoterapeuto konsultacija dėl specifinio gydymo galimybių“, – kelias eilutes pacituoja dėl brolio sveikatos sunerimusi Laima.
 
Kadangi menininkas gyvena Juodkrantėje, gydymas jam bus teikiamas Klaipėdoje, arčiau jo gyvenamosios vietos. Sesuo neslepia, kad brolis turi ir daugiau sveikatos problemų, neseniai jam buvo nustatyta ir Alzheimerio liga.
„Jeigu būčiau supratusi, kad žaizdos, primenančios nosies nubrozdinimą, itin pavojingos, būčiau iš karto ieškojusi pagalbos. Nesuprantu, kodėl šeimos gydytoja delsė brolį siųsti pas specialistus. Taigi, per galvą niekas už tai nebūtų davęs. Jeigu būtų nusiuntusi laiku, dabar viskas būtų tvarkoje –ankstyvos stadijos liga išgydoma. O dabar brolio laukia didelės kančios, puikiai suprantate, ką reiškia chemoterapija...
 
Santariškėse gydytojas ant jo barėsi, sakydamas, reikėjo be siuntimo važiuoti į Kauną, į Vilnių. Pats kaltas! Teisingai, brolis pats kaltas. Bet gydytoja, matydama, kad žaizda atsiranda tai vienoje, tai kitoje veido vietoje, irgi turėjo susirūpinti: štai, tau siuntimas, važiuok pasitikrinti. Suprantu, kad mes visi kalti, bet gydytoja – priešakyje“, – liūdnai kalba moteris.
 
Medikė: padariau viską, ką galėjau
Kadangi Neringos PSPC vadovė šiuo metu atostogauja, mums paskambinus situaciją aiškinosi ją pavaduojanti teisininkė. Dailininko sesers kaltinimų taikinyje atsidūrusi Neringos PSPC šeimos gydytoja Lucija Vaičiulienė sutiko pasidalinti savo versija. Medikė atmeta bet kokius jai metamus kaltinimus, teigdama, jog padarė viską, kas yra jos jėgose. L.Vaičiulienės žodžiais tariant, šis Juodkrantės gyventojas – nuolatinis gydymo įstaigos pacientas, kuris visada buvo prižiūrimas, o reikalui esant siunčiamas pas specialistus.
 
„Atsiverčiau kortelę: pas dermatologą jį siunčiau dar 2018 metų lapkričio 27 dieną, nes buvo atsiradę neaiškūs paraudimai skruoste ir nosies srityje. Buvau išrašiusi siuntimą ir pas neurologą, ir pas gastroenterologą. Kaip atsimenu jo pirmąjį apsilankymą, jis viską neigė, sakydamas, jog tie paraudimai, dėl kurių jį atvedė žmona, atsirado dėl netinkamos mitybos. O gavęs siuntimą pas odos gydytoją, nesikreipė, kadangi prasidėjo karantinas ir esą jo nepriėmė tiesioginei konsultacijai“, – savo versiją pateikė šeimos gydytoja.
 
Taigi, kaip reguliariai pas šeimos gydytoją besilankančiam pacientui galiausiai kitoje įstaigoje buvo nustatytas pažengęs odos vėžys? L.Vaičiulienė aiškina, jog pacientas buvo registruojamas ir konsultacijos pas onkologą, bet vis nenuvykdavo.
„Tik prašydavo: patepkite kuo nors. Ir patepdavome, kadangi ten nebuvo didelių žaizdų, jos pamažu, labai lėtai plėtėsi“, – aiškina L.Vaičiulienė.
 
Paklausta, galbūt garbaus amžiaus žmogus tiesiog neturėjo kuo nuvykti į kitą gydymo įstaigą, medikė patikina, jog visą laiką būdavo pasirūpinama socialiniu transportu.
„Mes visi kalti, jog pražiūrėjome ligą. Dabar važiuojame penktadienį į Klaipėdos onkologinį skyrių, kur mano vyrui bus pradėtas gydymas“, – „Lietuvos sveikatai“ sakė dailininko žmona – Neringos miesto garbės pilietė Aldona Balsevičienė, buvusi pedagogė, rašytoja, visuomenės veikėja, kuri su dailininku gyvena trylika metų.

---

 
Komentarai
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktorė Nora Ribokienė:

- Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Pacientų teisių skyrius nagrinėja tokio pobūdžio, kaip kad aprašėte, pacientų ar jų atstovų skundus dėl galimai pažeistų jų teisių, taip pat dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl galimai pažeistų paciento teisių pareiškėjas (pacientas arba jo įgaliotas atstovas) pirmiausia turėtų kreiptis į Neringos PSPC vadovą, ir tik gavęs įstaigos atsakymą, kuris jo netenkina – į Akreditavimo tarnybą.
 
Kiekvienas paciento skundas ir jo klinikinis atvejis reikalauja kruopštaus bei išsamaus tyrimo, vertinant visus susijusius paciento medicininius dokumentus ir įrašus, esančius juose, teisės aktus, reglamentuojančius konkrečiam pacientui teiktas paslaugas bei medicinos specialistų išvadas. Nors kiekvienas tirtas atvejis yra unikalus, tačiau Akreditavimo tarnyba yra atlikusi ne vieną patikrinimą, kuomet buvo uždelstas onkologinės ligos įtarimas bei diagnozavimas dėl gydytojo kompetencijos stokos. Akreditavimo tarnyba, nustačiusi, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui galimai buvo padaryta praktikos klaida, nukreipia paslaugas teikusį asmens sveikatos priežiūros specialistą į Specialisto profesinės kompetencijos vertinimo komisiją, kuri sprendžia klausimą ir dėl specialisto licencijos sustabdymo. Be kita ko, tokių atvejų pasitaiko beveik kasmet.
 
POLA prezidentas Gediminas Žižys:

- Šeimos gydytojai turi kompetencijos, tik viena problema, kad jie ja nesinaudoja. Galiu net nupaišyti to gydytojo portretą. Aišku, pirmoje eilėje – daugiau nei šešiasdešimt penkerių metų gydytoja, kuri jau nesugeba atpažinti vėžio ir atsiradusią žaizdą tepa tepaliukais. Bet jei matai, kad atsirado įtarimų kelianti žaizda ir nežinai, ką daryti, ne tepaliukais tepk, o kuo skubiau siųsk žmogų tyrimams.
 
Jei atsirado bet kokia plintanti dėmė arba guzelis, nesvarbu kurioje vietoje, pažastyse, krūtinėje ar dar kur nors, iš karto reikia žmogų siųsti diagnostikai. Tuomet būtų aišku, kaip, kuo gydyti ir, svarbiausia, laiku. Mano išvada – kad tai yra akivaizdi šeimos gydyto klaida. Netikęs onkologinis budrumas.
 
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas:

- Tikrai turime panašių atvejų. Antra vertus, reikėtų pažiūrėti į kai, kaip veikia antrankinės patikros programos. Lietuvoje jos net keturios, tačiau šeimos gydytojų aktyvumas nėra pakankamas, stimuliuojant ir įkalbant žmones eiti ir testuotis tada, kai tu nieko nejauti. Geros situacijos modelis yra tame, kad vis dėlto ankstyva diagnostika yra taip pat skatinama finansiškai. Jeigu gydytojas nustato ankstyvas – pirmą, antrą – ligos stadijas, yra skatinamas Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos tam tikromis išmokomis. Tenka pripažinti, kad šeimos gydytojų baras su prevencinėmis programomis, ankstyva diagnostika dar nėra pakankamai gerai funkcionuojantis.
 
Antra priežastis – turėjome dvejus pandemijos metus, kada iš principo šeimos gydytojai dirbo tik nuotoliniu būdu. Tai neabejotinai padidino užleistų vėžio formos atvejų, ką tikrai matome. Bet yra ir tokių dalykų, kai dažnai gydytojai ne pagal kompetenciją užsiima tam tikrų ligų gydymu. Irgi turbūt ne iš blogos valios. Pasižiūrėkime, koks yra antrinio tretinio lygio konsultacijų prieinamumas, kuris tikrai per mažas. Jeigu tu išrašai siuntimą konsultacijai, nereiškia, kad ją tikrai gausi.
 
Vėžio kontrolės programoje yra startavęs vadinamasis žaliųjų koridorių projektas, kuris kai kuriose įstaigose kaip Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Santaros klinikose jau veikia. Bet dabar jis bus labiau struktūrizuotas, aiškesnis, kai šeimos gydytojai bus apmokami atpažinti kur ir kada siųsti pacientą, kokius tyrimus turėtų atlikti. Šeimos gydytojas arba jo atstovas iš karto kontaktuos su Lietuvos centrais, teikiančiais specializuotą onkologinę pagalbą, pacientai bus priregistruojami labai greitai, jie turės atskiras eiles diagnostikai, brangiems sudėtingiems tyrimams atlikti, idant kiek galima greičiau nustatyti diagnozę, kad liga neužsitęstų ir nepadarytų dar didesnės žalos.
Atsakomybė dėl paciento sveikatos yra abipusę – ne tik pacientas, bet ir šeimos gydytojas turi būti akylas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!