Dabar tai jau sportuosim. Pinigų – nors vežimu vežk!

Greta Vanagienė
2019-04-01
Lietuvoje galiojantis įstatymas - moksleiviams sportuoti triskart per savaitę - bene kelis dešimtmečius veikė tik „ant popieriaus“. Realybėje vaikai mokyklose sportuoja tik dusyk. Mat dalį privalomo fizinio krūvio moksleiviai perneša ant neformaliojo ugdymo būrelio pečių. „Ir vis per tą taupumą, - galvas linguoja sporto ugdymo atstovai. – Bet dabar tai jau laikykitės - gavom pinigų, taisysim padėtį, eisite visi sportuot!“
Dabar tai jau sportuosim. Pinigų – nors vežimu vežk!
Jau nuo rugsėjo pirmosios numatoma privalomą trečiąją fizinio ugdymo pamoką įvesti visose šeštose klasėse, kasmet ją pridedant atitinkamai kitose vyresnėse klasėse.

Tiki gera valia
Daugiau nei dvidešimt metų galiojęs Kūno kultūros ir sporto įstatymas nurodė, kad fizinio lavinimo pamokos formaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose, išskyrus aukštąsias mokyklas, yra privalomos ne mažiau kaip 3 valandas per savaitę. Tiesa, Bendrųjų ugdymo planų sudarytojai į įstatymą pažiūrėjo lanksčiai - lai moksleiviai patys pasirenka, dvi ar tris tokias pamokas lankyti. Tiesa, pasirinkusiems mažesnį fizinio lavinimo krūvį, trečiąją kūno kultūros pamoką privalėtų „uždengti“ neformalusis ugdymo būrelis.
 
„Anksčiau ministerija galėjo manipuliuoti įstatymu, nes jame nebuvo žodžio „pamokos“. Daug metų manyta, kad valanda iš trijų privalomų per savaitę gali būti skirta neformaliajam ugdymui, kuris neprivalomas. Dabartiniame įstatyme aiškiai parašyta, kad privalomos trys pamokos per savaitę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir vėl bandė išsisukinėti su neformaliuoju švietimu – tą daro jau trisdešimt metų. Tai sportui sąlygų nėra, tai infrastruktūra prasta. Kol neprivertėme sėstis prie bendro stalo, tol ledai nepajudėjo. Šiandien panašu einame kompromiso link“, – sakė Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos (LKKMA) prezidentė Laima Trinkūnienė. 
 

Jos įsitikinimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija  (ŠMSM) pagaliu išgirdo prašymus ir ėmėsi veiksmų.
„Kai sporto įstatymų pakeitime ir vėl atsidūrė tie patys fizinio lavinimo pamokų skaičiai, sureagavome, pateikėme siūlymus. Per septynerius metus turėtų būti reformos įgyvendintos visų klasių mokiniams – bus įvestos trys privalomos fizinio lavinimo pamokos, – džiaugiasi L.Trinkūnienė. - Jei eilinį kartą nebūsime palikti vieni spręsti visų problemų, jei bendra sistema veiks ir galėsime dirbti išvien – sulauksime teigiamų pokyčių vaikų fizinio aktyvumo sistemoje“, - sako specialistė.
 
Žada pinigų
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas pripažįsta, kad ilgai leista žiojėti sporto įstatymo spragai, todėl nuostatos dėl privalomų trijų fizinio ugdymo pamokų per savaitę turi būti įgyvendintos kaip galima greičiau. Mat Vyriausybė žada skirti mokymo įstaigoms ir papildomų lėšų.
 

„Nuo šiol pamokos bus trys, be jokių išlygų. Jau nuo rugsėjo pirmosios tai numatoma įgyvendinti. Kitais mokslo metais privalomą trečiąją fizinio ugdymo pamoką planuojama įvesti papildomai visose šeštose klasėse, kasmet ją pridedant atitinkamai kitose vyresnėse klasėse“, – aiškina numatomus veiksmus Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.

 
Parlamentaras įsitikinęs, kad daug kas priklauso ir nuo mokyklos vadovo požiūrio, kiek privalomųjų fizinio lavinimo pamokų moksleiviams skirti: „Mokyklos pačios skirsto biudžetus ir dėlioja prioritetus. Jei supranta sporto svarbą ir naudą jaunimui, renkasi sportuoti daugiau. Skaudu, tačiau tokių mokyklų vienetai, nes visoms stinga lėšų.“
K.Smirnovas įvardija ir dar vieną trukdį – tai skurdžios ir ankštos sporto bazės, kuriose neretai vienu metu spaudžiasi trijų ar net keturių klasių mokiniai. Beje, trūksta ne tik vietos, bet ir inventoriaus.
„Visų pirma, kad moksleiviams būtų įdomu sportuoti ir jie noriai lankytų pamokas, reikia juos edukuoti, skirti daugiau dėmesio sporto svarbai, kelti pačių fizinio lavinimo mokytojų kvalifikacijas, kad pamokos būtų ne tik naudingos, bet ir įdomios.“
 

„Visi supranta, kad sveikata ir fizinis aktyvumas yra pagrindas. Tačiau kai reikalą reikia spręsti rimtai, atsiranda svarbesnių dalykų, kam paskirti lėšų“, - kodėl tik dabar imta taisyti sporto edukacijos spragas mokyklose, sako Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas. Jis akcentavo ir didėjantį Sporto rėmimo fondą, dabar turintį 12 mln. eurų, iš kurių šeši skiriami fizinio lavinimo aktyvumui didinti. Kitąmet fonde turėtų būti 18 mln., o dar po metų suma išaugs iki 21 mln. eurų. Fondo pagalba tikimasi padidinti ne tik vaikų fizinį aktyvumą mokyklose, bet ir suteikti geresnes sąlygas suaugusiems, senjorams, neįgaliesiems.
 
Prastos sąlygos
Paklausta, kodėl tik dabar minėtą įstatymą imta svarstyti iš esmės, ŠMSM viceministrė Monika Bilotienė sako, kad Vyriausybė, atsižvelgusi į žemus Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo rodiklius, išsikėlė tikslą juos pagerinti skirdama fizinio lavinimo sričiai didesnį finansavimą.
„Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Šalyje niekada nesimankština 51 proc. gyventojų. Tai beveik 4 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, Suomijoje, šioj šalyje nesimankština 13 proc., Švedijoje – 15 proc., Danijoje – 20 proc.“, - sako viceministrė.

 
ŠMSM taip pat pažymi, kad mokyklos pačios turėjo galimybę pasirinkti, kiek fizinio lavinimo pamokų skirti mokiniams per savaitę, bet apmaudauja esą mokymo įstaigose sportuoti prastos sąlygos.
„Mokyklos galėjo pasirinkti – skirti nuo dviejų iki keturių kūno kultūros pamokų. Bet nebuvo nustatytas privalomas skaičius, tad dauguma mokyklų realiai tenkindavosi tik dviem pamokomis. Daugelis mokyklų atkreipia dėmesį, kad neturi tinkamų patalpų ar sporto priemonių. Organizuoti tris kokybiškas (būtent kokybiškas) kūno kultūros pamokas per savaitę nemažai daliai mokyklų, ypač didmiesčiuose, gana problematiška“, - aiškina M.Bilotienė.

 
Komentaras
Sveikatos komiteto pirmininkė Asta Kubilienė:

Mane labiausiai jaudina higienos klausimas – ar mokiniai gali rimtai sportuoti, kai neturi kur po to nusiprausti? Ypač mergaitės stengiasi išvengti fizinio lavinimo pamokų, nes rūpinasi šiais dalykas. Kaipgi vėliau tęsti pamokas, jei esi visas sukaitęs. Laikai, kai sėdi šlapias pamokose, turėtų keistis. Galime skirti finansavimą ir įdiegti trečiąją pamoką, bet jei tai bus tik teisinis formalumas, o vaikų fizinis aktyvumas nepadidės – kokia tuomet nauda? Moksleivius reikia paskatinti papildomomis motyvavo priemonėmis, kad jie tikrai norėtų sportuoti ir suprastų, kodėl reikia tai daryti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica