Tiki gera valia
Daugiau nei dvidešimt metų galiojęs Kūno kultūros ir sporto įstatymas nurodė, kad fizinio lavinimo pamokos formaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose, išskyrus aukštąsias mokyklas, yra privalomos ne mažiau kaip 3 valandas per savaitę. Tiesa, Bendrųjų ugdymo planų sudarytojai į įstatymą pažiūrėjo lanksčiai - lai moksleiviai patys pasirenka, dvi ar tris tokias pamokas lankyti. Tiesa, pasirinkusiems mažesnį fizinio lavinimo krūvį, trečiąją kūno kultūros pamoką privalėtų „uždengti“ neformalusis ugdymo būrelis.
 
„Anksčiau ministerija galėjo manipuliuoti įstatymu, nes jame nebuvo žodžio „pamokos“. Daug metų manyta, kad valanda iš trijų privalomų per savaitę gali būti skirta neformaliajam ugdymui, kuris neprivalomas. Dabartiniame įstatyme aiškiai parašyta, kad privalomos trys pamokos per savaitę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir vėl bandė išsisukinėti su neformaliuoju švietimu – tą daro jau trisdešimt metų. Tai sportui sąlygų nėra, tai infrastruktūra prasta. Kol neprivertėme sėstis prie bendro stalo, tol ledai nepajudėjo. Šiandien panašu einame kompromiso link“, – sakė Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos (LKKMA) prezidentė Laima Trinkūnienė. 
 
Jos įsitikinimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija  (ŠMSM) pagaliu išgirdo prašymus ir ėmėsi veiksmų.
„Kai sporto įstatymų pakeitime ir vėl atsidūrė tie patys fizinio lavinimo pamokų skaičiai, sureagavome, pateikėme siūlymus. Per septynerius metus turėtų būti reformos įgyvendintos visų klasių mokiniams – bus įvestos trys privalomos fizinio lavinimo pamokos, – džiaugiasi L.Trinkūnienė. - Jei eilinį kartą nebūsime palikti vieni spręsti visų problemų, jei bendra sistema veiks ir galėsime dirbti išvien – sulauksime teigiamų pokyčių vaikų fizinio aktyvumo sistemoje“, - sako specialistė.
 
Žada pinigų
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas pripažįsta, kad ilgai leista žiojėti sporto įstatymo spragai, todėl nuostatos dėl privalomų trijų fizinio ugdymo pamokų per savaitę turi būti įgyvendintos kaip galima greičiau. Mat Vyriausybė žada skirti mokymo įstaigoms ir papildomų lėšų.
 

„Nuo šiol pamokos bus trys, be jokių išlygų. Jau nuo rugsėjo pirmosios tai numatoma įgyvendinti. Kitais mokslo metais privalomą trečiąją fizinio ugdymo pamoką planuojama įvesti papildomai visose šeštose klasėse, kasmet ją pridedant atitinkamai kitose vyresnėse klasėse“, – aiškina numatomus veiksmus Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.

 
Parlamentaras įsitikinęs, kad daug kas priklauso ir nuo mokyklos vadovo požiūrio, kiek privalomųjų fizinio lavinimo pamokų moksleiviams skirti: „Mokyklos pačios skirsto biudžetus ir dėlioja prioritetus. Jei supranta sporto svarbą ir naudą jaunimui, renkasi sportuoti daugiau. Skaudu, tačiau tokių mokyklų vienetai, nes visoms stinga lėšų.“
K.Smirnovas įvardija ir dar vieną trukdį – tai skurdžios ir ankštos sporto bazės, kuriose neretai vienu metu spaudžiasi trijų ar net keturių klasių mokiniai. Beje, trūksta ne tik vietos, bet ir inventoriaus.
„Visų pirma, kad moksleiviams būtų įdomu sportuoti ir jie noriai lankytų pamokas, reikia juos edukuoti, skirti daugiau dėmesio sporto svarbai, kelti pačių fizinio lavinimo mokytojų kvalifikacijas, kad pamokos būtų ne tik naudingos, bet ir įdomios.“
 
„Visi supranta, kad sveikata ir fizinis aktyvumas yra pagrindas. Tačiau kai reikalą reikia spręsti rimtai, atsiranda svarbesnių dalykų, kam paskirti lėšų“, - kodėl tik dabar imta taisyti sporto edukacijos spragas mokyklose, sako Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas. Jis akcentavo ir didėjantį Sporto rėmimo fondą, dabar turintį 12 mln. eurų, iš kurių šeši skiriami fizinio lavinimo aktyvumui didinti. Kitąmet fonde turėtų būti 18 mln., o dar po metų suma išaugs iki 21 mln. eurų. Fondo pagalba tikimasi padidinti ne tik vaikų fizinį aktyvumą mokyklose, bet ir suteikti geresnes sąlygas suaugusiems, senjorams, neįgaliesiems.
 
Prastos sąlygos
Paklausta, kodėl tik dabar minėtą įstatymą imta svarstyti iš esmės, ŠMSM viceministrė Monika Bilotienė sako, kad Vyriausybė, atsižvelgusi į žemus Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo rodiklius, išsikėlė tikslą juos pagerinti skirdama fizinio lavinimo sričiai didesnį finansavimą.
„Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Šalyje niekada nesimankština 51 proc. gyventojų. Tai beveik 4 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, Suomijoje, šioj šalyje nesimankština 13 proc., Švedijoje – 15 proc., Danijoje – 20 proc.“, - sako viceministrė.
 
ŠMSM taip pat pažymi, kad mokyklos pačios turėjo galimybę pasirinkti, kiek fizinio lavinimo pamokų skirti mokiniams per savaitę, bet apmaudauja esą mokymo įstaigose sportuoti prastos sąlygos.
„Mokyklos galėjo pasirinkti – skirti nuo dviejų iki keturių kūno kultūros pamokų. Bet nebuvo nustatytas privalomas skaičius, tad dauguma mokyklų realiai tenkindavosi tik dviem pamokomis. Daugelis mokyklų atkreipia dėmesį, kad neturi tinkamų patalpų ar sporto priemonių. Organizuoti tris kokybiškas (būtent kokybiškas) kūno kultūros pamokas per savaitę nemažai daliai mokyklų, ypač didmiesčiuose, gana problematiška“, - aiškina M.Bilotienė.

---

 
Komentaras
Sveikatos komiteto pirmininkė Asta Kubilienė:

- Mane labiausiai jaudina higienos klausimas – ar mokiniai gali rimtai sportuoti, kai neturi kur po to nusiprausti? Ypač mergaitės stengiasi išvengti fizinio lavinimo pamokų, nes rūpinasi šiais dalykas. Kaipgi vėliau tęsti pamokas, jei esi visas sukaitęs. Laikai, kai sėdi šlapias pamokose, turėtų keistis. Galime skirti finansavimą ir įdiegti trečiąją pamoką, bet jei tai bus tik teisinis formalumas, o vaikų fizinis aktyvumas nepadidės – kokia tuomet nauda? Moksleivius reikia paskatinti papildomomis motyvavo priemonėmis, kad jie tikrai norėtų sportuoti ir suprastų, kodėl reikia tai daryti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!