„Dėl naujojo centro su ciklotrono infrastruktūra stojame į vieną gretą su moderniomis pasaulio valstybėmis, kuriose plėtojamos naujausios branduolinės medicinos technologijos“, – buvo akcentuojama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centro (ciklotrono) atidarymo šventėje. Didžiulio susidomėjimo sulaukęs ciklotronas suteiks daugybę galimybių greičiau ir efektyviau diagnozuoti ligas bei gaminti vaistus Lietuvoje, o kritęs poreikis medžiagas transportuoti iš užsienio – sumažins transportavimo greitį ir išlaidas. Tai tik dalis šios brangios medicininės įrangos privalumų. Tikimasi, jog per metus tokiame centre bus tiriama nuo keturių iki šešių tūkstančių pacientų.
Ilgai lauktas įvykis
Prie ciklotrono rikiavosi Kauno klinikų darbuotojai, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, gydymo įstaigų vadovai ir kiti svečiai. Visi nekantriai laukė, kol duris atvers vienas grandioziškiausių objektų, kurio statybos truko ne vienerius metus, o vertė siekė apie 19 mln. eurų. Jis buvo finansuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius:
- Branduolinės medicinos tyrimų centre įrengtas ciklotronas gamins pozitronų emisijos tomografijai (PET) reikalingus radiofarmacinius preparatus ankstyvajai onkologinių, kardiologinių, neurologinių ir kitų ligų diagnostikai, kuriuos iki šiol Lietuva atsiveždavo iš užsienio šalių. Tai apsunkino itin tikslaus diagnostinio tyrimo prieinamumą mūsų šalies pacientams.
Atidarymo metu Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pašmaikštavo sakydamas, kad du ilgiausiai žadėti ir kai kurių jau palaidoti objektai buvo Nacionalinis stadionas ir... ciklotronas. Bet pastarasis pagaliau išvydo dienos šviesą! R.Jurkevičius atkreipė auditorijos dėmesį pabrėždamas ūmią problemą: remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva pozitronų emisijos tomografijos tyrimų skaičiumi 100 tūkstančių gyventojų nuo pirmaujančios Europos Sąjungos (ES) šalies Danijos atsilieka 14 kartų, nuo Prancūzijos – apie dešimt kartų. Tad Branduolinės medicinos tyrimų centro poreikis, be abejonės, susiformavo matant pasaulines tendencijas, kur link krypsta ir kaip keičiasi modernioji ligų diagnostika. Nuosekliai stebint įvairių ligų ir būklių ištyrimo procesus, gydymo gaires bei praktiką formuojančias rekomendacijas, buvo atkreiptas dėmesys, jog svarbų vaidmenį čia vaidina pozitronų emisijos tomografijos tyrimas (PET/KT). Transportuojant žymenis iš užsienio, Kauno klinikose padaroma beveik du tūkstančiai tokių tyrimų per metus.
„Šiuo metu tyrimas yra taikomas labai plačiai ir yra laikomas vienu tiksliausių testavimo būdų, leidžiančių jautriai ir specifiškai įvertinti ligos išplitimą dar prieš priimant sprendimą, kaip toliau reiks gydyti pacientą. Jis taip pat suteikia galimybes įvertinti tiek ligos atkrytį, tiek ir atsaką į gydymą“, – laikraščiui „Lietuvos sveikata“ akcentavo Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas prof. Donatas Vajauskas.
LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis:
- Į branduolinės medicinos sritį žengiame ne kaip naujokai: universiteto mokslininkai ir Kauno klinikų gydytojai specialistai šioje srityje jau yra pasiekę svaraus, tarptautiniu mastu vertinamo įdirbio. Ši kryptis – viena stipriausių Baltijos šalyse.
LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis džiaugėsi pagaliau galėdamas ištesėti pažadą ir bendruomenei pristatyti ilgai lauktą tyrimų centrą. „Į šią sritį žengiame ne kaip naujokai: universiteto mokslininkai ir Kauno klinikų gydytojai specialistai branduolinės medicinos srityje jau yra pasiekę svaraus, tarptautiniu mastu vertinamo įdirbio, ši kryptis – viena stipriausių Baltijos šalyse“, – pasiekimais didžiavosi R.Benetis.
Atsisakys brangaus importo
Perkirpus juostą ir paskelbus tyrimų centrą atidarytu, renginio dalyviai galėjo vaikščioti ne tik pagrindiniais centro koridoriais, bet ir pamatyti tai, ko paprastas žmogus dažniausiai nėra matęs. Ekskursijos keliai vedė į modernias personalo patalpas, kuriose buvo galima stebėti brangią inovatyvią įrangą, tyrimams reikalingas priemones bei preparatus ir palatas, kuriose apsistos pacientai. Ekskursijos nariai susidomėję apžiūrėjo stiklu ir atitvaromis atskirtas medžiagas, mėgintuvėlius bei plačiaekranius kompiuterius. Kaip paaiškino centro vadovas prof. D.Vajauskas, dalis įrangos privalo būti visiškai atskirta nuo dienos šviesos, todėl net vidurdienį darbuotojai turi dirbti naudodamiesi apšvietimu.
„Ciklotronas yra įrenginys, kuriame vyksta vienos iš radioaktyvių vaistų dedamosios dalies gamyba. Būtent ciklotrone, įradijuojant skirtingas medžiagas protonais, yra gaunama radioaktyvi medžiaga, kuri toliau yra naudojama radioaktyviems vaistams gaminti. Populiariausias šiuo metu ciklotrone gaminamas radioaktyvus fluoras (18F), kuris yra išgaunamas įradijuojant protonų pluoštu deguonimi (18O) praturtintą vandenį. Taigi mes praktikuojame tarsi moderniąją alchemiją, kuri leidžia iš vienos pradinės medžiagos pagaminti mums reikalingą medžiagą“, – paaiškino D.Vajauskas.
Kitaip tariant, ši nauja infrastruktūra leis efektyviai gaminti vaistus, būtinus atliekant pozitronų emisijos tomografijos tyrimus kokybiškai ištiriant pacientus. Prof. D.Vajausko teigimu, centras daugiausiai naudosis radioaktyviais preparatais onkologiniams susirgimams nustatyti, taip pat kardiologijos ir neurologijos srityse. Tačiau, kaip pabrėžia profesorius, šie siekiai nėra riba, nes PET/KT tyrimas yra ypač naudingas diagnozuojant ir endokrininius, infekcinius, uždegiminius ir kitus susirgimus. Bėgant laikui, tyrimų laukas ir jo panaudojimas tik dar labiau plėsis.
Naujasis centras taip pat siekia spręsti sudėtingą medžiagų transportavimo problemą ir, tikimasi, kad vietinė vaistų gamyba prisidės prie sveikatos priežiūros kokybės gerinimo ir efektyvumo didinimo Lietuvoje. Kaip aiškinama, sumažėjęs poreikis gabenti medžiagas iš užsienio leis atsisakyti brangaus importo ir sumažins preparatų kiekio nuostolius dėl jų skilimo transportavimo metu. Tokiu būdu pacientams bus užtikrintas greitesnis ir efektyvesnis gydymas. Centrui pradėjus veiklą Kauno klinikose preparatai bus greitai pristatomi ir naudojami tyrimams. Vilniuje vaisto pristatymas truks apie dvi valandas.
Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas prof. Donatas Vajauskas:
- Prieš įdiegiant Lietuvoje ciklotrono infrastruktūrą nebuvo nei galimybės, nei poreikio rengti tokio tipo specialistus kaip ciklotrono operatoriai, radiochemikai, inžinieriai ir medicinos fizikai, kurie būtų orientuoti dirbti ciklotrono infrastuktūroje. Dėl šios priežasties Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centre suburta komanda mokėsi jau pripažintuose Europos centruose, kuriose yra veikianti ciklotrono infrastruktūra.
„Pirmiausia pasikeis PET/KT tyrimo kaina ir su tuo susijęs tyrimo prieinamumas Lietuvos pacientams. Gaminant vaistus Lietuvoje, bus galima atsisakyti brangaus transportavimo išlaidų bei išlaidų, susijusių su vaisto kiekio užsakymu. Kad pristatytume į gydymo įstaigą vieną vaisto dozę, dėl savaiminio skilimo reikia užsakyti ir išsiųsti 8-9 kartus daugiau vaisto. Žinoma, tampa prieinami ir kiti radioaktyvūs vaistai, skirti PET/KT tyrimui atlikti. Taigi plečiasi ir tiriamų susirgimų apimtis. O tai darys reikšmingą įtaką pacientų gydymui“, – teigė profesorius D.Vajauskas.
Iki šiol artimiausia šalis, turinti ciklotrono infrastruktūrą, iš kurios buvo galima įsigyti paruoštą ir transportavimui iki gydymo įstaigos tinkamą radioaktyvų vaistą, buvo Lenkija. Kad PET/KT tyrimai galėtų būti atliekami Lietuvoje, reikėjo įsigyti radiofarmacinių preparatų – radioaktyvių vaistų, kurių logistika yra sudėtinga ir tik maža dalis šių vaistų gali būti importuojama iš kitų šalių. „Dėl šios priežasties lygiagrečiai pradėjus diegti PET/KT infrastruktūrą Lietuvoje, Kauno klinikos ir LSMU pradėjo diskutuoti apie specializuotos radioaktyvių vaistų gamyklos įsteigimą, kad PET/KT tyrimui reikalingi vaistai būtų prieinami mūsų pacientams. Ir ne tik vienas vaistas, kurio tiekimas ir pristatymas yra galimas į Lietuvą, bet ir platus spektras kitų vaistų, kurie turi ženkliai trumpesnį pusėjimo laiką (laikas, per kurį vaisto kiekis sumažėja per pusę). Pavyzdžiui 18F-FDG pusėjimo laikas yra 110 minučių, o vaistų, pagamintų su radioaktyvia anglimi (11C), pusėjimo laikas yra dvidešimt minučių. Taip pat reikia neužmiršti ir radioaktyvaus deguonies (15O), kurio pusėjimo laikas yra vos dvi minutės“, – pasakojo D.Vajauskas.
Kauno klinikų Branduolinės medicinos centro vadovas prof. Donatas Vajauskas pristatė aparatą, kuris veikia tarsi automatizuotas transportuotojas, leidžiantis gabenti medžiagas be tiesioginio fizinio kontakto.
Planuojama, kad Branduolinės medicinos tyrimų centras pradės veikti rudenį. Centras yra sudarytas iš dviejų dalių: pirmajame aukšte yra įrengtas ciklotronas ir radioaktyvių vaistų gamybos laboratorija, o antrajame aukšte yra suprojektuotos patalpos PET/KT tyrimams atlikti. Taigi radioaktyvūs vaistai, pagaminti ciklotrono infrastruktūroje, bus perduodami į antrąjį aukštą, o ten jau vyks darbai su pacientais. Centro vadovas skaičiuoja, kad per metus tokiame centre bus galima ištirti nuo keturių iki šešių tūkstančių pacientų.
Specialistai stažavosi užsienyje
Šiuo metu Branduolinės medicinos tyrimų centre dirba trys komandos: preparatų gamybos, pacientų ištyrimo ir mokslininkų. Surasti specialistus šiai sričiai, pasak prof. D.Vajausko, sudėtinga, nes radiofarmacinių vaistų gamyba Lietuvoje yra nauja sritis. Tačiau komanda po truputį didėja: jau dirba chemikai ir fizikai, kurie kartu paleidinėjo aparatą, prižiūrėjo jo veikimą ir vyko mokytis į užsienį.
Darbas su kenksmingomis medžiagomis reikalauja apsaugos priemonių
„Lietuvos mastu centro įkūrimas yra reikšmingas įvykis, nes praktiškai visi modernieji radioaktyvūs vaistai, skirti PET/KT tyrimo atlikimui, tampa prieinami Lietuvos pacientams. Pasauliniu mastu tai taip pat grandioziška, nes naujos kartos gydymas dažnu atveju, jo veikimo efektyvumas, paciento tinkamumas gydymui, gali būti patvirtinamas tik atliekant PET/KT su specialiai tam pritaikytu radioaktyviu vaistu. Taip pat svarbią vietą užima ir naujų vaistų klinikinės studijos, kurios vėlgi yra paremtos PET/KT tyrimais. Įsteigus šį centrą Lietuva atsiranda tiek Europos, tiek pasauliniame žemėlapyje kaip šalis, kurioje plačiąja prasme yra prieinamas PET/KT tyrimas“, – šio centro svarbą akcentuoja D.Vajauskas.
Paklaustas apie didžiausius sunkumus, su kuriais susidūrė kurdami centrą, profesorius pabrėžė, kad visus sunkumus nugali smalsumas, noras dirbti su inovacijomis ir siekis kurti. Komandoje dirba specialistai su inžinerine, medicinos, fizikos, chemijos ir farmacijos specializacijomis. Darbuotojų grupes papildo radiologijos technologai ir gydytojai radiologai, kurie specializuojasi branduolinės medicinos srityje.
„Prieš įdiegiant Lietuvoje ciklotrono infrastruktūrą nebuvo nei galimybės, nei poreikio rengti tokio tipo specialistus kaip ciklotrono operatoriai, radiochemikai, inžinieriai ir medicinos fizikai, orientuoti dirbti ciklotrono infrastuktūroje. Dėl šios priežasties Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centre suburta komanda mokėsi jau pripažintuose Europos centruose, kuriuose yra veikianti ciklotrono infrastruktūra. Stengėmės apimti kuo didesnę patirtį turinčius centrus, todėl mūsų darbuotojai stažavosi tokiose šalyse kaip Suomija, Lenkija, Vokietija, Portugalija, Šveicarija. Didelį vaidmenį rengiant specialistus suvaidino ir tarptautinė atominės energetikos asociacija (TATENA), reikšmingai prisidėjusi tiek prie mūsų specialistų rengimo, tiek ir užsienio ekspertų vizito į mūsų centrą“, – atkreipė dėmesį D.Vajauskas.
Naujausia technologija leidžia mėginius šaldyti be skysto helio
Visgi, dirbant su radioaktyviomis medžiagomis turi būti apsaugoti ir pacientai, ir specialistai. Tačiau tokio tipo infrastruktūroje svarbesnis klausimas yra darbuotojų profesinė apšvita. Tiek vykstant gamybos procesams, tiek tyrinėjant jau pagaminto radioaktyvaus vaisto panaudojimą, darbuotojai susiduria su profesine apšvita, kurią lemia daug specifinių faktorių: radioaktyvus vaistas ir radioaktyvus pacientas po vaisto injekcijos.
Tyrimų centre specialistai itin griežtai reguliuojami ir prižiūrimi Radiacinės saugos centro. Prižiūrima ne tik kokią apšvitą patiria darbuotojas, bet ir stengiamasi sumažinti darbuotojų apšvitą taikant asmenines apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės priemones.
„Stengiamės diegti visas priemones, mažinančias darbuotojų apšvitą. Tam priskirčiau ne tik asmenines apsaugos priemones, tokias kaip ekranuojančios širmos, bet ir modernias robotizuotas sistemas, leidžiančias manipuliacijas su radioaktyviais vaistais atlikti darbuotojui per nuotolį, suformuojant užduotį įrenginiui. Kaip pavyzdį galima paminėti robotizuotas radioaktyvių vaistų injekcijos sistemas, kurių metu vaistas nėra leidžiamas radiologijos technologo „ranka“, bet naudojant robotizuotą dozių injektorių, kuris darbuotojo įsijungimo prie radioaktyvumo šaltinio reikalauja ženkliai mažiau“,– išeitis pristatė D.Vajauskas.
Didelis vaidmuo buvo skirtas įsigilinti į darbo procesų eigas ir galimas avarijų vietas. Tai leido numatyti įvairias priemones, kurios užtikrina, kad į aplinką nepatektų joks nenumatytas radioaktyvumas. Kalbama ne tik apie patalpas ciklotrono infrastruktūroje, bet ir greta ciklotrono infrastruktūros. Svarbus vaidmuo tenka ir Radiacinės saugos centrui, kuris atlieka periodinius patikrinimus ir mokymus, užtikrindamas, jog esamas priemonių kiekis yra pakankamas, kad neįvyktų nenumatytos avarijos, o joms įvykus sistemos suveiktų tinkamai apsaugant darbuotojus ir pacientus. „Atsiveriame ne tik vykdyti jautrius ir specifiškus PET/KT tyrimus, bet ir vystyti mokslo bei inovacijų žingsnius, įsijungiant į bendradarbiavimą su tokiomis pasaulinės reikšmės mokslo institucijomis kaip CERN“, – džiaugėsi profesorius.
Prieš pradedant veiklą, D.Vajausko teigimu, reikia užbaigti visus produkto testavimo etapus, siekiant užtikrinti gamybos saugumą ir patikimumą. Tik po to bus galima saugiai gaminti vaistus pacientams. Gamybos pajėgumas skirsis priklausomai nuo situacijos: vieną dieną gali būti pagaminta dvidešimt dozių reikalingo preparato, o kitą dieną – tik dvi, jei vaistas yra sudėtingesnis. Preparatų gamybos ir transportavimo tinklas, išsiraizgęs po visą centrą, leis kuo greičiau gauti preparatus, kuriems ypač aktualus žaibiškas transportavimas, taip pat sumažės darbuotojų interakcija su medžiagomis, nes įvesti perdavimo vamzdžiai medžiagas gabens be fizinio žmogaus prisilietimo.
„Šis centras ypatingas savo kompleksiškumu. Turime integruotą gamybinę, klinikinę ir mokslinę dalis, kurios glaudžiai sąveikaus tarpusavyje, užtikrindamos maksimaliai spartų ir efektyvų žinių perdavimą. Tampame transliacinės medicinos centru, kai fundamentinių tyrimų rezultatai „nuo laboratorinio stalo“, skirti suprasti naujų tyrimo ir gydymo metodų efektyvumą ir saugumą, yra perduodami į klinikinę praktiką „prie paciento lovos“, – privalumus apibendrino centro vadovas.
Svarbu:
Kadangi ciklotrono infrastruktūros projektas yra nacionalinis, vaistai, kurių logistika dėl trumpo pusėjimo laiko yra galima, bus tiekiami ir į kitus Lietuvos centrus, kuriuose atliekami PET/KT tyrimai. Vilniaus universiteto Santaros klinikoms preparatų pristatymas sutrumpės bene tris kartus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: