Cik­lot­ro­nas – Kau­no kli­ni­kų pa­ži­ba Eu­ro­pos mas­tu

Miglė Petkutė
2024-07-04
„Dėl nau­jo­jo cen­tro su cik­lot­ro­no in­fra­struk­tū­ra sto­ja­me į vie­ną gre­tą su mo­der­nio­mis pa­sau­lio vals­ty­bė­mis, ku­rio­se plė­to­ja­mos nau­jau­sios bran­duo­li­nės me­di­ci­nos tech­no­lo­gi­jos“, – bu­vo ak­cen­tuo­ja­ma Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LSMU) li­go­ni­nės Kau­no kli­ni­kų Bran­duo­li­nės me­di­ci­nos ty­ri­mų cen­tro (cik­lot­ro­no) ati­da­ry­mo šven­tė­je. Di­džiu­lio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kęs cik­lot­ro­nas su­teiks dau­gy­bę ga­li­my­bių grei­čiau ir efek­ty­viau diag­no­zuo­ti li­gas bei ga­min­ti vais­tus Lie­tu­vo­je, o kri­tęs po­rei­kis me­džia­gas trans­por­tuo­ti iš už­sie­nio – su­ma­žins trans­por­ta­vi­mo grei­tį ir iš­lai­das. Tai tik da­lis šios bran­gios me­di­ci­ni­nės įran­gos pri­va­lu­mų. Ti­ki­ma­si, jog per me­tus to­kia­me cen­tre bus ti­ria­ma nuo ke­tu­rių iki še­šių tūks­tan­čių pa­cien­tų.
Cik­lot­ro­nas – Kau­no kli­ni­kų pa­ži­ba Eu­ro­pos mas­tu
Tyrimų centro ir Lietuvos pažiba – ciklotronas

Il­gai lauk­tas įvy­kis

Prie cik­lot­ro­no ri­kia­vo­si Kau­no kli­ni­kų dar­buo­to­jai, Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riai, gy­dy­mo įstai­gų va­do­vai ir ki­ti sve­čiai. Vi­si ne­kan­triai lau­kė, kol du­ris at­vers vie­nas gran­dio­ziš­kiau­sių ob­jek­tų, ku­rio sta­ty­bos tru­ko ne vie­ne­rius me­tus, o ver­tė sie­kė apie 19 mln. eu­rų. Jis bu­vo fi­nan­suo­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos biu­dže­to lė­šo­mis.

LSMU ligoninės Kau­no kli­ni­kų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius prof. ha­bil. dr. Re­nal­das Jur­ke­vi­čius:
- Bran­duo­li­nės me­di­ci­nos ty­ri­mų cen­tre įreng­tas cik­lot­ro­nas ga­mins po­zit­ro­nų emi­si­jos to­mog­ra­fi­jai (PET) rei­ka­lin­gus ra­dio­far­ma­ci­nius pre­pa­ra­tus anks­ty­va­jai on­ko­lo­gi­nių, kar­dio­lo­gi­nių, neu­ro­lo­gi­nių ir ki­tų li­gų diag­nos­ti­kai, ku­riuos iki šiol Lie­tu­va at­si­vež­da­vo iš už­sie­nio ša­lių. Tai ap­sun­ki­no itin tiks­laus diag­nos­ti­nio ty­ri­mo pri­ei­na­mu­mą mū­sų ša­lies pa­cien­tams.


Ati­da­ry­mo me­tu Kau­no kli­ni­kų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius prof. ha­bil. dr. Re­nal­das Jur­ke­vi­čius pa­šmaikš­ta­vo sa­ky­da­mas, kad du il­giau­siai ža­dė­ti ir kai ku­rių jau pa­lai­do­ti ob­jek­tai bu­vo Na­cio­na­li­nis sta­dio­nas ir... cik­lot­ro­nas. Bet pas­ta­ra­sis pa­ga­liau iš­vy­do die­nos švie­są! R.Jur­ke­vi­čius at­krei­pė au­di­to­ri­jos dė­me­sį pa­brėž­da­mas ūmią pro­ble­mą: re­mian­tis Eu­ros­ta­to duo­me­nimis, Lie­tu­va po­zit­ro­nų emi­si­jos to­mog­ra­fi­jos ty­ri­mų skai­čiu­mi 100 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų nuo pir­mau­jan­čios Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lies Da­ni­jos at­si­lie­ka 14 kar­tų, nuo Pran­cū­zi­jos – apie de­šimt kar­tų. Tad Bran­duo­li­nės me­di­ci­nos ty­ri­mų cen­tro po­rei­kis, be abe­jo­nės, su­si­for­ma­vo ma­tant pa­sau­li­nes ten­den­ci­jas, kur link kryps­ta ir kaip kei­čia­si mo­der­nio­ji li­gų diag­nos­ti­ka. Nuo­sek­liai ste­bint įvai­rių li­gų ir būk­lių iš­ty­ri­mo pro­ce­sus, gy­dy­mo gai­res bei prak­ti­ką for­muo­jan­čias re­ko­men­da­ci­jas, bu­vo at­kreip­tas dė­me­sys, jog svar­bų vaid­me­nį čia vai­di­na po­zit­ro­nų emi­si­jos to­mog­ra­fi­jos ty­ri­mas (PET/KT). Trans­por­tuo­jant žy­me­nis iš už­sie­nio, Kau­no kli­ni­ko­se pa­da­ro­ma be­veik du tūks­tan­čiai to­kių ty­ri­mų per me­tus.

„Šiuo me­tu ty­ri­mas yra tai­ko­mas la­bai pla­čiai ir yra lai­ko­mas vie­nu tiks­liau­sių te­sta­vi­mo bū­dų, lei­džian­čių jaut­riai ir spe­ci­fiš­kai įver­tin­ti li­gos iš­pli­ti­mą dar prieš pri­imant spren­di­mą, kaip to­liau reiks gy­dy­ti pa­cien­tą. Jis taip pat su­tei­kia ga­li­my­bes įver­tin­ti tiek li­gos at­kry­tį, tiek ir at­sa­ką į gy­dy­mą“, – laik­raš­čiui „Lie­tu­vos svei­ka­ta“ ak­cen­ta­vo Bran­duo­li­nės me­di­ci­nos ty­ri­mų cen­tro va­do­vas prof. Do­na­tas Va­jaus­kas.

LSMU rek­to­rius  prof. Ri­man­tas Be­ne­tis:

- Į bran­duo­li­nės me­di­ci­nos sri­tį žen­gia­me ne kaip nau­jo­kai: uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai ir Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai šio­je sri­ty­je jau yra pa­sie­kę sva­raus, tarp­tau­ti­niu mas­tu ver­ti­na­mo įdir­bio.  Ši kryp­tis – vie­na stip­riau­sių Bal­ti­jos ša­ly­se.


LSMU rek­to­rius prof. Ri­man­tas Be­ne­tis džiau­gė­si pa­ga­liau ga­lė­da­mas iš­te­sė­ti pa­ža­dą ir ben­druo­me­nei pri­sta­ty­ti il­gai lauk­tą ty­ri­mų cen­trą. „Į šią sri­tį žen­gia­me ne kaip nau­jo­kai: uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai ir Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai bran­duo­li­nės me­di­ci­nos sri­ty­je jau yra pa­sie­kę sva­raus, tarp­tau­ti­niu mas­tu ver­ti­na­mo įdir­bio, ši kryp­tis – vie­na stip­riau­sių Bal­ti­jos ša­ly­se“, – pa­sie­ki­mais di­džia­vo­si R.Be­ne­tis.

At­si­sa­kys bran­gaus im­por­to

Per­kir­pus juos­tą ir pa­skel­bus ty­ri­mų cen­trą ati­da­ry­tu, ren­gi­nio da­ly­viai ga­lė­jo vaikš­čio­ti ne tik pa­grin­di­niais cen­tro ko­ri­do­riais, bet ir pa­ma­ty­ti tai, ko pa­pras­tas žmo­gus daž­niau­siai nė­ra ma­tęs. Eks­kur­si­jos ke­liai ve­dė į mo­der­nias per­so­na­lo pa­tal­pas, ku­rio­se bu­vo ga­li­ma ste­bė­ti bran­gią ino­va­ty­vią įran­gą, ty­ri­mams rei­ka­lin­gas prie­mo­nes bei pre­pa­ra­tus ir pa­la­tas, ku­rio­se ap­si­stos pa­cien­tai. Eks­kur­si­jos na­riai su­si­do­mė­ję ap­žiū­rė­jo stik­lu ir ati­tva­ro­mis at­skir­tas me­džia­gas, mė­gin­tu­vė­lius bei pla­čia­ek­ra­nius kom­piu­te­rius. Kaip pa­aiš­ki­no cen­tro va­do­vas prof. D.Va­jaus­kas, da­lis įran­gos pri­va­lo bū­ti vi­siš­kai at­skir­ta nuo die­nos švie­sos, to­dėl net vi­dur­die­nį dar­buo­to­jai tu­ri dirb­ti nau­do­da­mie­si ap­švie­ti­mu.

„Cik­lot­ro­nas yra įren­gi­nys, ku­ria­me vyks­ta vie­nos iš ra­dio­ak­ty­vių vais­tų de­da­mo­sios da­lies ga­my­ba. Bū­tent cik­lot­ro­ne, įra­di­juo­jant skir­tin­gas me­džia­gas pro­to­nais, yra gau­na­ma ra­dio­ak­ty­vi me­džia­ga, ku­ri to­liau yra nau­do­ja­ma ra­dio­ak­ty­viems vais­tams ga­min­ti. Po­pu­lia­riau­sias šiuo me­tu cik­lot­ro­ne ga­mi­na­mas ra­dio­ak­ty­vus fluo­ras (18F), ku­ris yra iš­gau­na­mas įra­di­juo­jant pro­to­nų pluoš­tu de­guo­ni­mi (18O) pra­tur­tin­tą van­de­nį. Tai­gi mes prak­ti­kuo­ja­me tar­si mo­der­ni­ą­ją al­che­mi­ją, ku­ri lei­džia iš vie­nos pra­di­nės me­džia­gos pa­ga­min­ti mums rei­ka­lin­gą me­džia­gą“, – pa­aiš­ki­no D.Va­jaus­kas.

Ki­taip ta­riant, ši nau­ja in­fra­struk­tū­ra leis efek­ty­viai ga­min­ti vais­tus, bū­ti­nus at­lie­kant po­zit­ro­nų emi­si­jos to­mog­ra­fi­jos ty­ri­mus ko­ky­biš­kai iš­ti­riant pa­cien­tus. Prof. D.Va­jaus­ko tei­gi­mu, cen­tras dau­giau­siai nau­do­sis ra­dio­ak­ty­viais pre­pa­ra­tais on­ko­lo­gi­niams su­sir­gi­mams nu­sta­ty­ti, taip pat kar­dio­lo­gi­jos ir neu­ro­lo­gi­jos sri­ty­se. Ta­čiau, kaip pa­brė­žia pro­fe­so­rius, šie sie­kiai nė­ra ri­ba, nes PET/KT ty­ri­mas yra ypač nau­din­gas diag­no­zuo­jant ir en­dok­ri­ni­nius, in­fek­ci­nius, už­de­gi­mi­nius ir ki­tus su­sir­gi­mus. Bė­gant lai­kui, ty­ri­mų lau­kas ir jo pa­nau­do­ji­mas tik dar la­biau plė­sis.

Nau­ja­sis cen­tras taip pat sie­kia spręs­ti su­dė­tin­gą me­džia­gų trans­por­ta­vi­mo pro­ble­mą ir, ti­ki­ma­si, kad vie­ti­nė vais­tų ga­my­ba pri­si­dės prie svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­ky­bės ge­ri­ni­mo ir efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo Lie­tu­vo­je. Kaip aiš­ki­na­ma, su­ma­žė­jęs po­rei­kis ga­ben­ti me­džia­gas iš už­sie­nio leis at­si­sa­ky­ti bran­gaus im­por­to ir su­ma­žins pre­pa­ra­tų kie­kio nuos­to­lius dėl jų ski­li­mo trans­por­ta­vi­mo me­tu. To­kiu bū­du pa­cien­tams bus už­tik­rin­tas grei­tes­nis ir efek­ty­ves­nis gy­dy­mas. Cen­trui pra­dė­jus veik­lą Kau­no kli­ni­ko­se pre­pa­ra­tai bus grei­tai pri­sta­to­mi ir nau­do­ja­mi ty­ri­mams. Vil­niu­je vais­to pri­sta­ty­mas truks apie dvi va­lan­das.

Kau­no kli­ni­kų Bran­duo­li­nės me­di­ci­nos ty­ri­mų cen­tro va­do­vas prof. Do­na­tas Va­jaus­kas:
- Prieš įdie­giant Lie­tu­vo­je cik­lot­ro­no in­fra­struk­tū­rą ne­bu­vo nei ga­li­my­bės, nei po­rei­kio reng­ti to­kio ti­po spe­cia­lis­tus kaip cik­lot­ro­no ope­ra­to­riai, ra­dio­che­mi­kai, in­ži­nie­riai ir me­di­ci­nos fi­zi­kai, ku­rie bū­tų orien­tuo­ti dirb­ti cik­lot­ro­no in­fra­stuk­tū­ro­je. Dėl šios prie­žas­ties Kau­no kli­ni­kų Bran­duo­li­nės me­di­ci­nos ty­ri­mų cen­tre su­bur­ta ko­man­da mo­kė­si jau pri­pa­žin­tuo­se Eu­ro­pos cen­truo­se, ku­rio­se yra vei­kian­ti cik­lot­ro­no in­fra­struk­tū­ra.


„Pir­miau­sia pa­si­keis PET/KT ty­ri­mo kai­na ir su tuo su­si­jęs ty­ri­mo pri­ei­na­mu­mas Lie­tu­vos pa­cien­tams. Ga­mi­nant vais­tus Lie­tu­vo­je, bus ga­li­ma at­si­sa­ky­ti bran­gaus trans­por­ta­vi­mo iš­lai­dų bei iš­lai­dų, su­si­ju­sių su vais­to kie­kio už­sa­ky­mu. Kad pri­sta­ty­tu­me į gy­dy­mo įstai­gą vie­ną vais­to do­zę, dėl sa­vai­mi­nio skili­mo rei­kia už­sa­ky­ti ir iš­siųs­ti 8-9 kar­tus dau­giau vais­to. Ži­no­ma, tam­pa pri­ei­na­mi ir ki­ti ra­dio­ak­ty­vūs vais­tai, skir­ti PET/KT ty­ri­mui at­lik­ti. Tai­gi ple­čia­si ir ti­ria­mų su­sir­gi­mų ap­im­tis. O tai da­rys reikš­min­gą įta­ką pa­cien­tų gy­dy­mui“, – tei­gė pro­fe­so­rius D.Va­jaus­kas.

Iki šiol ar­ti­miau­sia ša­lis, tu­rin­ti cik­lot­ro­no in­fra­struk­tū­rą, iš ku­rios bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti pa­ruoš­tą ir trans­por­ta­vi­mui iki gy­dy­mo įstai­gos tin­ka­mą ra­dio­ak­ty­vų vais­tą, bu­vo Len­ki­ja. Kad PET/KT ty­ri­mai ga­lė­tų bū­ti at­lie­ka­mi Lie­tu­vo­je, rei­kė­jo įsi­gy­ti ra­dio­far­ma­ci­nių pre­pa­ra­tų – ra­dio­ak­ty­vių vais­tų, ku­rių lo­gis­ti­ka yra su­dė­tin­ga ir tik ma­ža da­lis šių vais­tų ga­li bū­ti im­por­tuo­ja­ma iš ki­tų ša­lių. „Dėl šios prie­žas­ties ly­gia­gre­čiai pra­dė­jus dieg­ti PET/KT in­fra­struk­tū­rą Lie­tu­vo­je, Kau­no kli­ni­kos ir LSMU pra­dė­jo dis­ku­tuo­ti apie spe­cia­li­zuo­tos ra­dio­ak­ty­vių vais­tų ga­myk­los įstei­gi­mą, kad PET/KT ty­ri­mui rei­ka­lin­gi vais­tai bū­tų pri­ei­na­mi mū­sų pa­cien­tams. Ir ne tik vie­nas vais­tas, ku­rio tie­ki­mas ir pri­sta­ty­mas yra ga­li­mas į Lie­tu­vą, bet ir pla­tus spek­tras ki­tų vais­tų, ku­rie tu­ri žen­kliai trum­pes­nį pu­sė­ji­mo lai­ką (lai­kas, per ku­rį vais­to kie­kis su­ma­žė­ja per pu­sę). Pa­vyz­džiui 18F-FDG pu­sė­ji­mo lai­kas yra 110 mi­nu­čių, o vais­tų, pa­ga­min­tų su ra­dio­ak­ty­via an­gli­mi (11C), pu­sė­ji­mo lai­kas yra dvi­de­šimt mi­nu­čių. Taip pat rei­kia ne­už­mirš­ti ir ra­dio­ak­ty­vaus de­guo­nies (15O), ku­rio pu­sė­ji­mo lai­kas yra vos dvi mi­nu­tės“, – pa­sa­ko­jo D.Va­jaus­kas.



Kau­no kli­ni­kų Bran­duo­li­nės me­di­ci­nos cen­tro va­do­vas prof. Do­na­tas Va­jaus­kas pri­sta­tė apa­ra­tą, ku­ris vei­kia tar­si au­to­ma­ti­zuo­tas trans­por­tuo­to­jas, lei­džian­tis ga­ben­ti me­džia­gas be tie­sio­gi­nio fi­zi­nio kon­tak­to.

Pla­nuo­ja­ma, kad Bran­duo­li­nės me­di­ci­nos ty­ri­mų cen­tras pra­dės veik­ti ru­de­nį. Cen­tras yra su­da­ry­tas iš dvie­jų da­lių: pir­ma­ja­me aukš­te yra įreng­tas cik­lot­ro­nas ir ra­dio­ak­ty­vių vais­tų ga­my­bos la­bo­ra­to­ri­ja, o ant­ra­ja­me aukš­te yra su­pro­jek­tuo­tos pa­tal­pos PET/KT ty­ri­mams at­lik­ti. Tai­gi ra­dio­ak­ty­vūs vais­tai, pa­ga­min­ti cik­lot­ro­no in­fra­struk­tū­ro­je, bus per­duo­da­mi į ant­rą­jį aukš­tą, o ten jau vyks dar­bai su pa­cien­tais. Cen­tro va­do­vas skai­čiuo­ja, kad per me­tus to­kia­me cen­tre bus ga­li­ma iš­tir­ti nuo ke­tu­rių iki še­šių tūks­tan­čių pa­cien­tų.

Spe­cia­lis­tai sta­ža­vo­si už­sie­ny­je

Šiuo me­tu Bran­duo­li­nės me­di­ci­nos ty­ri­mų cen­tre dir­ba trys ko­man­dos: pre­pa­ra­tų ga­my­bos, pa­cien­tų iš­ty­ri­mo ir moks­li­nin­kų. Su­ras­ti spe­cia­lis­tus šiai sri­čiai, pa­sak prof. D.Va­jaus­ko, su­dė­tin­ga, nes ra­dio­far­ma­ci­nių vais­tų ga­my­ba Lie­tu­vo­je yra nau­ja sri­tis. Ta­čiau ko­man­da po tru­pu­tį di­dė­ja: jau dir­ba che­mi­kai ir fi­zi­kai, ku­rie kar­tu pa­lei­di­nė­jo apa­ra­tą, pri­žiū­rė­jo jo vei­ki­mą ir vy­ko mo­ky­tis į už­sie­nį.



Darbas su kenksmingomis medžiagomis reikalauja apsaugos priemonių

„Lie­tu­vos mas­tu cen­tro įkū­ri­mas yra reikš­min­gas įvy­kis, nes prak­tiš­kai vi­si mo­der­nie­ji ra­dio­ak­ty­vūs vais­tai, skir­ti PET/KT ty­ri­mo at­li­ki­mui, tam­pa pri­ei­na­mi Lie­tu­vos pa­cien­tams. Pa­sau­li­niu mas­tu tai taip pat gran­dio­ziš­ka, nes nau­jos kar­tos gy­dy­mas daž­nu at­ve­ju, jo vei­ki­mo efek­ty­vu­mas, pa­cien­to tin­ka­mu­mas gy­dy­mui, ga­li bū­ti pa­tvir­ti­na­mas tik at­lie­kant PET/KT su spe­cia­liai tam pri­tai­ky­tu ra­dio­ak­ty­viu vais­tu. Taip pat svar­bią vie­tą už­ima ir nau­jų vais­tų kli­ni­ki­nės stu­di­jos, ku­rios vėl­gi yra pa­rem­tos PET/KT ty­ri­mais. Įstei­gus šį cen­trą Lie­tu­va at­si­ran­da tiek Eu­ro­pos, tiek pa­sau­li­nia­me že­mė­la­py­je kaip ša­lis, ku­rio­je pla­či­ą­ja pras­me yra pri­ei­na­mas PET/KT ty­ri­mas“, – šio cen­tro svar­bą ak­cen­tuo­ja D.Va­jaus­kas.

Pa­klaus­tas apie di­džiau­sius sun­ku­mus, su ku­riais su­si­dū­rė kur­da­mi cen­trą, pro­fe­so­rius pa­brė­žė, kad vi­sus sun­ku­mus nu­ga­li smal­su­mas, no­ras dirb­ti su ino­va­ci­jo­mis ir sie­kis kur­ti. Ko­man­do­je dir­ba spe­cia­lis­tai su in­ži­ne­ri­ne, me­di­ci­nos, fi­zi­kos, che­mi­jos ir far­ma­ci­jos spe­cia­li­za­ci­jo­mis. Dar­buo­to­jų gru­pes pa­pil­do ra­dio­lo­gi­jos tech­no­lo­gai ir gy­dy­to­jai ra­dio­lo­gai, ku­rie spe­cia­li­zuo­ja­si bran­duo­li­nės me­di­ci­nos sri­ty­je.


„Prieš įdie­giant Lie­tu­vo­je cik­lot­ro­no in­fra­struk­tū­rą ne­bu­vo nei ga­li­my­bės, nei po­rei­kio reng­ti to­kio ti­po spe­cia­lis­tus kaip cik­lot­ro­no ope­ra­to­riai, ra­dio­che­mi­kai, in­ži­nie­riai ir me­di­ci­nos fi­zi­kai, orien­tuo­ti dirb­ti cik­lot­ro­no in­fra­stuk­tū­ro­je. Dėl šios prie­žas­ties Kau­no kli­ni­kų Bran­duo­li­nės me­di­ci­nos ty­ri­mų cen­tre su­bur­ta ko­man­da mo­kė­si jau pri­pa­žin­tuo­se Eu­ro­pos cen­truo­se, ku­riuo­se yra vei­kian­ti cik­lot­ro­no in­fra­struk­tū­ra. Sten­gė­mės ap­im­ti kuo di­des­nę pa­tir­tį tu­rin­čius cen­trus, to­dėl mū­sų dar­buo­to­jai sta­ža­vo­si to­kio­se ša­ly­se kaip Suo­mi­ja, Len­ki­ja, Vo­kie­ti­ja, Por­tu­ga­li­ja, Švei­ca­ri­ja. Di­de­lį vaid­me­nį ren­giant spe­cia­lis­tus su­vai­di­no ir tarp­tau­ti­nė ato­mi­nės ener­ge­ti­kos aso­cia­ci­ja (TATENA), reikš­min­gai pri­si­dė­ju­si tiek prie mū­sų spe­cia­lis­tų ren­gi­mo, tiek ir už­sie­nio eks­per­tų vi­zi­to į mū­sų cen­trą“, – at­krei­pė dė­me­sį D.Va­jaus­kas.



Naujausia technologija leidžia mėginius šaldyti be skysto helio

Vis­gi, dir­bant su ra­dio­ak­ty­vio­mis me­džia­go­mis tu­ri bū­ti ap­sau­go­ti ir pa­cien­tai, ir spe­cia­lis­tai. Ta­čiau to­kio ti­po in­fra­struk­tū­ro­je svar­bes­nis klau­si­mas yra dar­buo­to­jų pro­fe­si­nė ap­švi­ta. Tiek vyks­tant ga­my­bos pro­ce­sams, tiek ty­ri­nė­jant jau pa­ga­min­to ra­dio­ak­ty­vaus vais­to pa­nau­do­ji­mą, dar­buo­to­jai su­si­du­ria su pro­fe­si­ne ap­švi­ta, ku­rią le­mia daug spe­ci­fi­nių fak­to­rių: ra­dio­ak­ty­vus vais­tas ir ra­dio­ak­ty­vus pa­cien­tas po vais­to in­jek­ci­jos.
Ty­ri­mų cen­tre spe­cia­lis­tai itin griež­tai re­gu­liuo­ja­mi ir pri­žiū­ri­mi Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tro. Pri­žiū­ri­ma ne tik ko­kią ap­švi­tą pa­ti­ria dar­buo­to­jas, bet ir sten­gia­ma­si su­ma­žin­ti dar­buo­to­jų ap­švi­tą tai­kant as­me­ni­nes ap­sau­gos nuo jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės prie­mo­nes.

„Sten­gia­mės dieg­ti vi­sas prie­mo­nes, ma­ži­nan­čias dar­buo­to­jų ap­švi­tą. Tam pri­skir­čiau ne tik as­me­ni­nes ap­sau­gos prie­mo­nes, to­kias kaip ek­ra­nuo­jan­čios šir­mos, bet ir mo­der­nias ro­bo­ti­zuo­tas sis­te­mas, lei­džian­čias ma­ni­pu­lia­ci­jas su ra­dio­ak­ty­viais vais­tais at­lik­ti dar­buo­to­jui per nuo­to­lį, su­for­muo­jant už­duo­tį įren­gi­niui. Kaip pa­vyz­dį ga­li­ma pa­mi­nė­ti ro­bo­ti­zuo­tas ra­dio­ak­ty­vių vais­tų in­jek­ci­jos sis­te­mas, ku­rių me­tu vais­tas nė­ra lei­džia­mas ra­dio­lo­gi­jos tech­no­lo­go „ran­ka“, bet nau­do­jant ro­bo­ti­zuo­tą do­zių in­jek­to­rių, ku­ris dar­buo­to­jo įsi­jun­gi­mo prie ra­dio­ak­ty­vu­mo šal­ti­nio rei­ka­lau­ja žen­kliai ma­žiau“,– iš­ei­tis pri­sta­tė D.Va­jaus­kas.

Di­de­lis vaid­muo bu­vo skir­tas įsi­gi­lin­ti į dar­bo pro­ce­sų ei­gas ir ga­li­mas ava­ri­jų vie­tas. Tai lei­do nu­ma­ty­ti įvai­rias prie­mo­nes, ku­rios už­tik­ri­na, kad į ap­lin­ką ne­pa­tek­tų joks ne­nu­ma­ty­tas ra­dio­ak­ty­vu­mas. Kal­ba­ma ne tik apie pa­tal­pas cik­lot­ro­no in­fra­struk­tū­ro­je, bet ir gre­ta cik­lot­ro­no in­fra­struk­tū­ros. Svar­bus vaid­muo ten­ka ir Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­trui, ku­ris at­lie­ka pe­ri­odi­nius pa­tik­ri­ni­mus ir mo­ky­mus, už­tik­rin­da­mas, jog esa­mas prie­mo­nių kie­kis yra pa­kan­ka­mas, kad ne­įvyk­tų ne­nu­ma­ty­tos ava­ri­jos, o joms įvy­kus sis­te­mos su­veik­tų tin­ka­mai ap­sau­gant dar­buo­to­jus ir pa­cien­tus. „At­si­ve­ria­me ne tik vyk­dy­ti jaut­rius ir spe­ci­fiš­kus PET/KT ty­ri­mus, bet ir vys­ty­ti moks­lo bei ino­va­ci­jų žings­nius, įsi­jun­giant į ben­dra­dar­bia­vi­mą su to­kio­mis pa­sau­li­nės reikš­mės moks­lo ins­ti­tu­ci­jo­mis kaip CERN“, – džiau­gė­si pro­fe­so­rius.

Prieš pra­de­dant veik­lą, D.Va­jaus­ko tei­gi­mu, rei­kia už­baig­ti vi­sus pro­duk­to te­sta­vi­mo eta­pus, sie­kiant už­tik­rin­ti ga­my­bos sau­gu­mą ir pa­ti­ki­mu­mą. Tik po to bus ga­li­ma sau­giai ga­min­ti vais­tus pa­cien­tams. Ga­my­bos pa­jė­gu­mas skir­sis pri­klau­so­mai nuo si­tu­a­ci­jos: vie­ną die­ną ga­li bū­ti pa­ga­min­ta dvi­de­šimt do­zių rei­ka­lin­go pre­pa­ra­to, o ki­tą die­ną – tik dvi, jei vais­tas yra su­dė­tin­ges­nis. Pre­pa­ra­tų ga­my­bos ir trans­por­ta­vi­mo tin­klas, iš­si­raiz­gęs po vi­są cen­trą, leis kuo grei­čiau gau­ti pre­pa­ra­tus, ku­riems ypač ak­tu­a­lus žai­biš­kas trans­por­ta­vi­mas, taip pat su­ma­žės dar­buo­to­jų in­te­rak­ci­ja su me­džia­go­mis, nes įves­ti per­da­vi­mo vamz­džiai me­džia­gas ga­bens be fi­zi­nio žmo­gaus pri­si­lie­ti­mo.

„Šis cen­tras ypa­tin­gas sa­vo kom­plek­siš­ku­mu. Tu­ri­me in­teg­ruo­tą ga­my­bi­nę, kli­ni­ki­nę ir moks­li­nę da­lis, ku­rios glau­džiai są­vei­kaus tar­pu­sa­vy­je, už­tik­rin­da­mos mak­si­ma­liai spar­tų ir efek­ty­vų ži­nių per­da­vi­mą. Tam­pa­me tran­slia­ci­nės me­di­ci­nos cen­tru, kai fun­da­men­ti­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tai „nuo la­bo­ra­to­ri­nio sta­lo“, skir­ti su­pras­ti nau­jų ty­ri­mo ir gy­dy­mo me­to­dų efek­ty­vu­mą ir sau­gu­mą, yra per­duo­da­mi į kli­ni­ki­nę prak­ti­ką „prie pa­cien­to lo­vos“, – pri­va­lu­mus api­ben­dri­no cen­tro va­do­vas.
 
Svarbu:
 
Ka­dan­gi cik­lot­ro­no in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tas yra na­cio­na­li­nis, vais­tai, ku­rių lo­gis­ti­ka dėl trum­po pu­sė­ji­mo lai­ko yra ga­li­ma, bus tie­kia­mi ir į ki­tus Lie­tu­vos cen­trus, ku­riuo­se at­lie­ka­mi PET/KT ty­ri­mai. Vil­niaus uni­ver­si­te­to San­ta­ros kli­ni­koms pre­pa­ra­tų pri­sta­ty­mas su­trum­pės be­ne tris kar­tus.  

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    In­sul­tą pa­ty­ru­si Ele­na: ne­ga­li­ma sė­dė­ti ant so­fos ir ieš­ko­ti li­gų

    In­sul­tą pa­ty­ru­si Ele­na: ne­ga­li­ma sė­dė­ti ant so­fos ir ieš­ko­ti li­gų

    „Iki in­sul­to ma­no na­muo­se ne­bu­vo nei krau­jo spau­di­mo apa­ra­to, ne...
    V.Luk­mi­nie­nė: kal­tas ne­bū­ti­nai mė­nu­lis

    V.Luk­mi­nie­nė: kal­tas ne­bū­ti­nai mė­nu­lis

    Tris de­šim­tis Res­pub­li­ki­nės Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nės Psi­chiat&s...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Lina No­se­vič: kiek­vie­nas ku­ror­tas yra uni­ka­lus

    „At­ėjus aš­tuo­nias­de­šimt­me­čiui su­si­grą­žin­ti jau­nys­tės jau ne­be­pa­vyks“, – sa­ko Na­cio­na­li­nės sa­na­to­ri­jų ir re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­gų aso­cia­...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Is­pa­ni­jo­je ma­žy­lės kur­tu­mą gy­do ge­nų te­ra­pi­ja

    Ti­ki­ma­si, kad pir­mai­siais gy­ve­ni­mo mė­ne­siais klau­sos ne­te­ku­si pen­kio­li­kos mė­ne­sių Ab­ril jau ne­tru­kus iš­girs tė­vų bal­sus. Is­pa­ni­jo­je pir­mą kar­tą iš­mė­gin­...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson

    Naujas numeris