Studijas baigę burnos higienistai susiduria su niūria realybe: darbo rinkoje jie nereikalingi. Tad griebiasi šiaudo - persikvalifikuoja į gydytojo odontologo padėjėjus arba imasi kur kas paprastesnių, su medicina nieko bendro neturinčių darbų.
Kaip parodė naujausi tyrimai, pusė burnos higienistų be papildomo darbo neišsiverčia. Jei vieni įsidarbina odontologo asistentais, kiti – kaip prisipažino anonimiškai apklausiami asmenys, - ragavo ir auklės, ir padavėjos duonos.
Apstu darbo paieškos skelbimų
Internete nuolat sukasi darbo ieškančių burnos higienistų skelbimai. „Mažai darbo vietų“, - atsidūsta užkalbinta studentė Gintarė Pavydytė, prisipažindama, kad rasti darbą pagal specialybę itin sudėtinga. Panevėžio kolegiją bebaigiančios higienistės atsarginis variantas – odontologo padėjėjos darbas.
„Kadangi įsidarbinti higieniste itin sunku, norisi rasti bent kiek susijusį su odontologija, kad nedingtų įgytos žinios“, - sako mergina, pridurdama, jei iš naujo rinktųsi specialybę, rimčiau apsvarstytų įsidarbinimo galimybes. Juolab kad mokslai atsiėjo nepigiai - per pusantrų metų paklojo apie tūkstantį eurų.
„Rimtesni odontologai, kurie yra susikoncentravę į implantaciją ar endodontijos procedūras, atsisako atlikti burnos higieną ir priima į komandą profesionalų burnos higienistą. Kitur šias procedūras atlieka gydytojas odontologas. Pernai vienoje darbovietė susidūriau su neigiamu odontologų požiūriu: sako, vis tiek tu savo kabineto neturėsi – daugiausiai asistuosi gydytojui odontologui, nes mažai yra burnos higienistų, kurie pasiekia karjerą dirbdami pagal specialybę“, - pasakoja Klaipėdoje darbo ieškanti burnos higienistė Daina.
Dirba privačiame sektoriuje
.jpg)
Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė Gitana Rėderienė pripažįsta, kad studijas baigę specialistai atsimuša į sieną: „Per dvidešimt metų burnos higienistas nebuvo įtrauktas į pirminės sveikatos priežiūros lygio specialistų sąrašą. Jei ir turime viešųjų įstaigų, kurios įdarbina šiuos specialistus, tai yra tik įstaigų vadovų iniciatyva. Iki šiol ligonių kasos neturi kodo, pagal kurį būtų apmokama už burnos higienisto atliktas paslaugas. Tad didžioji dauguma - daugiau nei aštuoniasdešimt procentų - burnos higienistų darbuojasi privačiame sektoriuje, šešiolika procentų – tiek privačiame, tiek viešajame. Ir vos du procentai - tik viešajame sektoriuje. Vadinasi, dvidešimt metų yra ruošiami specialistai, bet jie visiškai neranda vietos sveikatos apsaugos sistemoje.“
„Buvau suskaičiavusi, kad per metus maždaug šimtas dvidešimt burnos higienistų baigia studijas, tačiau jie nėra įdarbinami poliklinikose arba odontologijos kabinetuose pagal specialybę, o atlieka gydytojo odontologo padėjėjo funkcijas“, - antrina Panevėžio kolegijos dėstytoja Rima Adomaitienė.
Kaip parodė naujausi tyrimai, pusė burnos higienistų be papildomo darbo neišsiverčia. Jei vieni įsidarbina odontologo asistentais, kiti – kaip prisipažino anonimiškai apklausiami asmenys, - ragavo ir auklės, ir padavėjos duonos.
L.S. skaičius
83 -
tiek proc., kaip parodė Lietuvos burnos higienistų draugijos užsakytas tyrimas, šių specialistų mano, kad darbą pagal specialybę rasti itin sunku.
Barbės devyndarbės
Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktorius Karolis Valantinas sako, kad vasaros laikotarpiu kreipiasi nemažai įsidarbinti norinčių burnos higienistų.
Anot jo, padėjėjų uždarbis stipriai priklauso nuo gydytojo, kuris gauna priedą prie atlyginimo.
„Jei tą mėnesį aptarnavo daug pacientų - daug protezavo ar įsuko implantų – įstaiga gavo už tai daugiau lėšų, vadinasi, gydytojas automatiškai gauna didesnį priedą. Pavyzdžiui, jei gydytojas prie algos prisiduria trijų šimtų eurų priedą, padėjėjui nubyra nuo trisdešimt iki keturiasdešimt procentų. Kiek girdėjau, privačiose įstaigose šios darbuotojos daro viską: pacientus registruoja, grindis, langus valo. Kaip sako liaudis, barbės devyndarbės“, - pasakoja įstaigos vadovas.
Panevėžio miesto odontologijos poliklinikoje, direktoriaus duomenimis, gydytojo padėjėjui pernai neatskaičius mokesčių buvo mokamas 680, burnos higienistui - 740 eurų atlyginimas.
„Atrodo, kaip žmogus gali dirbti už tokį atlyginimą. Bet jos dirba pusę dienos, kai visi kiti - nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro, - aiškina direktorius ir priduria, kad daug kas priklauso ir nuo žmogaus - Padėjėjas, kurios matau, kaip šauniai sukasi darbo vietoje, stengiuosi laikyti kiek įmanoma. O kitos, jei atėjusios sakytų: direktoriau, noriu išeiti iš darbo, viduje tyliai pagalvočiau: ačiū Dievui.“
Komentaras
Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus:
- Šiuo metu yra tūkstantis šimtas devyni burnos higienistai, turintys praktikos licenciją. Taigi jų turime tikrai nemažai. Burnos higienistai įsidarbina odontologo kabinetuose kaip higienistai, tačiau dirba ir odontologo padėjėjo darbą.
2016 -2020 metų profilaktikos programoje jiems buvo numatyta daug funkcijų: kad jie dirbs asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikdami individualią profilaktiką, ir sveikatos biuruose, kur jie teiktų kolektyvines profilaktikos paslaugas. Tačiau šiuo metu, manau, neatlieka jokių numatytų funkcijų, nors valstybė jų paruošimui skiria nemažas lėšas. Kiekvienais metais priruošiame vis naujų specialistų. Burnos higienistai važiuoja į užsienius, dirba pagal kitas kvalifikacijas.
Higienistus ruošia ir kolegijos, ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Nors higienos norma yra vienoda, Kauno universitete jie mokosi ketverius metus, kolegijose – trejus. (Palyginimui – odontologai ruošiami penkerius metus su integruota pusės metų internatūra).
Arba valstybė jiems turi leisti dirbti, kaip buvo numačiusi, arba, drįsčiau pasakyti, turi suskaičiuoti resursus, ar yra tikslinga ruošti tiek specialistų.
O valstybinėse įstaigose jie yra kaip išlaikytiniai ir, atrodo, niekam nereikalingi, jų atlygis priklauso nuo įstaigos vadovų malonės.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: