Gėdinga statistika

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja doc. dr. Vilma Brukienė pasakoja, kad kova su vaikų burnos ertmės problemomis prasideda jau nuo pat pirmųjų dantų išdygimo. „Labiausiai paplitęs yra ėduonis ir jo komplikacijos. Dėl vaikų dantų ėduonies gydymo kreipiasi net mamos su kūdikiais iki vienerių metų amžiaus“, - sako gydytoja

 
Vertinant burnos sveikatos rodiklius, Lietuvos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai smarkiai atsilieka nuo bendraamžių, gyvenančių kitose Europos šalyse. „Lietuvoje ėduonies neturi tik maždaug dešimt penkiolika procentų vaikų, o, pavyzdžiui, Skandinavijoje – atvirkščiai: tik toks procentas turi. Kai tose šalyse sugedęs dantis yra retenybė, pas tokių vaikų absoliuti dauguma“, - teigia V.Brukienė.
 
Tiki mitais
Vaikų iki 18 metų dantų priežiūra ir gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos. Valstybės lėšomis taip pat apmokamas ir krūminių dantų dengimas silantais bei kasmetinė darželinukų ir mokyklinukų odontologinė patikra. Tačiau V.Brukienė mano, kad to nepakanka. „Silantai ar kitos pavienės priemonės negali išspręsti tokios didelės, kompleksiškos problemos. Tai – tik maža priemonių dalis. Pastebime, kad silantų programa nėra labai populiari. Gali būti, jog kaltas tarp tėvų sklandantis mitas, esą silantai ne tik nesaugo vaikų dantų, bet ir juos sugadina.
 
Tėvai kartais turi ir kitų įsitikinimų, pavyzdžiui, kad nereikia gydyti pieninių dantų. Tačiau jeigu jie negydomi, gali formuotis komplikacijos. Kodėl šiandien tiek daug žmonių, turinčių netaisyklingą sąkandį? Nes, vadovaujantis šiuo mitu, į gydytojus kreipiamasi tik labai vėlai, kai sugedusių pieninių dantų nebeįmanoma išgydyti, o belieka tik išrauti. Reikia įsidėmėti, kad delsiant gydyti vaiko dantis, pavojus iškyla ne tik jiems, bet ir bendrai sveikatai“, perspėja V.Brukienė.
 

L.S. skaičius
10-15
- tiek proc. Lietuvos vaikų turi ėduonies nepažeistus dantis. Skandinavijoje gi toks procentas vaikų turi pažeistus dantis.

  
Kalta valstybė ar tėvai?
V.Brukienė pažymi, kad būtina ieškoti būdų, kaip tėvams suteikti reikiamos informacijos apie vaikų dantų priežiūrą. „Kaip posovietinė šalis, mes vis dar laikomės nuomonės, kad už mūsų ir mūsų vaikų sveikatą atsakingi ne mes patys, o valstybė. Vaikas iki septynerių aštuonerių metų amžiaus pats negali taisyklingai išsivalyti dantų ir tai atlikti turi tėvai. Deja, mažai gimdytojų tai daro arba daro netaisyklingai. Galbūt jiems pritrūksta laiko ar noro?
 
Siekiant pagerėjimo, pirmiausia reikia edukuoti tėvus. Vienas pavyzdžių – Odontologų rūmų ir Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas projektas „Sveikos šypsenos pažadas“. Šia iniciatyva siekiama ugdyti ne tik tinkamus vaikų burnos ertmės higienos įpročius, bet ir suteikti svarbiausią informaciją tėveliams“, - pasakoja V.Brukienė.
 
Reikalingi struktūros pokyčiai
V.Brukienė taip pat pabrėžia, kad situaciją pagerinti padėtų ir struktūriniai sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai. „Odontologų rūmai siekia, kad ugdymo įstaigose atsirastų burnos higienos specialistai. Jie kiekvienais metais aplankytų klases, papasakotų vaikams apie dantų priežiūrą ir primintų esmines taisykles, nes tam, kad vaikai išsiugdytų įgūdį, neužtenka vienkartinio paaiškinimo. Be to, šie specialistai galėtų atlikti išsamesnę vaikų dantų būklės analizę. Dabar mes turime vaikų sveikatos pažymas, kuriose yra ir informacija apie burnos sveikatą. Tačiau ten tiesiog surašomi skaičiai, kurie taip ir lieka tik statistiniais duomenimis.
 
Jeigu burnos higienos specialistas matytų, kad pažeistų vaiko dantų skaičius kasmet didėja, jis galėtų susisiekti su tėvais, išsiaiškinti priežastis. Jeigu yra matoma, kad pažeistų vaiko dantų skaičius kasmet didėja, yra signalas, kad šeimoje juo nesirūpinama. Užsienio šalyse vaikų dantų nepriežiūra yra traktuojama kaip viena smurto ir vaiko nepriežiūros rūšių ir toks atvejis perduodamas vaiko teisių specialistui. Kiekvienas vaikas turi teisę nekentėti skausmo ir turėti sveikus, sutvarkytus dantis“, - įsitikinusi V.Brukienė.

---

Komentaras
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja prof. Alina Pūrienė:

- Mes, odontologinės sveikatos priežiūros organizatoriai ir teikėjai, jau daugelį metų niekaip nesugebame suformuoti tinkamo tėvų požiūrio į vaikų dantų priežiūrą. Tėvai neišmoksta taisyklingai prižiūrėti vaikų dantų ir tai virsta visų mūsų, kaip mokesčių mokėtojų, problema. Neprižiūrėtus vaikų dantis mes gydome kasdien. Piktinuosi tėvų neveikimu ir galvoju, kad vaikų gydymas turi būti nemokamas, bet tėvų atsakomybė taip pat turi būti.
 
Dažnai kyla klausimas, kaip mama ir tėtis sugebėjo taip apleisti vaiko dantis. Šis atvedamas į kliniką ne atsiradus pirmai skylutei dantyje, o su įsisenėjusiomis daugybės dantų problemomis. Jeigu tėvai atvestų vaikus laiku, gydytojas paaiškintų, kaip prižiūrėti dantis ir sudėtingų, nemalonių ir brangiai valstybei kainuojančių gydymų galima būtų išvengti. Tėvai visuomet sako, kad dantys buvo valomi, tačiau akivaizdu, jog daryta netaisyklingai arba išvis nedaryta.
 
Stipriai pažeistus vaikų dantis dažnai tenka rauti, o išrovus juos atsiranda ortodontinės problemos, kurias ir vėl reikia spręsti už mokesčių mokėtojų pinigus. Tai tarsi užburtas ratas ir tam, kad jį sustabdytume, turime susivienyti ir pirmiausia mokyti tėvus, griežtinti jiems tenkančią atsakomybę.
Manau, kad tėvams būtina ne tik edukacija, bet ir atsakomybė už vaiko burnos nepriežiūrą. Jeigu sektume Skandinavijos pavyzdžiais, daugiau nei pusė šeimų Lietuvoje turėtų aiškintis dėl smurto prieš vaiką, nes vaikų dantų nepriežiūra – smurto rūšis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!