Faktas
Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ketinimai jau šiemet sumažinti medicinos rezidentūros valstybės finansuojamų vietų skaičių sukėlė būsimųjų medikų, universitetų pasipiktinimą.
Tiesa, jau pirmadienį Vyriausybės patvirtintame studijų finansavimo plane jų numatyta daugiau.
Palyginti su praėjusią savaitę Ministrų kabinetui pateiktu planu, atnaujintame variante siūloma valstybei apmokėti 20 papildomų vietų gydytojams rezidentams – iš viso 365 vietas.

---

 
Be rezidentūros - tik asistentas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius sako, kad po šešerių medicinos studijų metų jaunas žmogus, planavęs tapti šeimos gydytoju ar specialistu, be rezidentūros galėtų dirbti gydytojo asistentu. Dar greitosios pagalbos stotyje ar slaugos ligoninėje, tiesa, ne gydytoju. Darbų pasiūla siauroka, mat gydytojo praktika be rezidentūros negalima. „Mediciną pasirinkę jaunuoliai svajoja ne apie asistento karjerą, todėl valstybės finansuojamųjų ženklus rezidentūros vietų sumažinimas pažeistų jų teisėtus lūkesčius“, - sako prof. V.Kasiulevičius.

Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, kad kaip ir kasmet, taip ir šiemet valstybės finansuojamų vietų skaičius planuojamas pagal vientisąsias medicinos studijas baigusiųjų absolventų skaičių. Pavyzdžiui, šiemet tokias baigs 294 jaunuoliai. O valstybės finansuojamųjų rezidentūros vietų – 345! Atrodytų, nėra ko skųstis - vietų daugiau, nei baigia studentų. Tiesa, studijos gali būti valstybės finansuojamos ir dengiamos iš tėvelių, kurių atžalos nusprendė pasirinkti nelengvą mediko duoną, kišenės. Taigi, kalbant skaičiais, šiemet mokamas ir nemokamas vientisąsias medicinos studijas Vilniaus bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose baigs 483 medicinos studentai. Vadinasi, 138, jei norės būti ne gydytojo asistentai, siekdami nemokamos rezidentūros turės laimę bandyti svetur. Universitetų atstovai sako, jog dalis taip ir daro. Aišku, rezidentūros kaštus galima dengti iš savo kišenės. Vieneri metai kainuoja 6074 eurus. Mokslų trukmė - nuo 3 iki 6 metų. Jei nori tapti šeimos gydytoju, prireiks 18 tūkst., jei planuoji chirurgo karjerą - 36 tūkst. eurų. Daugoka, žinant, kad vidutinis gydytojų atlyginimas „ant popieriaus“ siekia maždaug 1800 eurų.

L.S. skaičius
24,3 
- tūkst. eurų, skaičiuojant 4 rezidentūros metus, valstybė skiria vieno rezidento studijoms. 

 
Niekas nesirinktų, jei žinotų...
Tiesa, pasak jaunųjų gydytojų ir medicinos studentų atstovybių vadovų, situacija šiek tiek švelnėja. Iš 138 likusių už borto 71 vienam turėtų pasisekti, nes, kaip ir suderėta, mažinimas bus mažesnis... Bet 67 baigę studijas liks nežinioje.
 

„Nė vienas jaunuolis nesirinktų medicinos studijų, jeigu žinotų, kad rezidentūroje nebus sudarytos sąlygos įgyti specialisto kvalifikaciją. Visose šalyse gydytojų specialistų trūksta, o dėl senėjančios visuomenės ir didėjančio sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ateityje šis trūkumas dar labiau ryškės. Tad nesudaryti sąlygų jaunam žmogui tęsti jau pradėtų studijų atrodytų labai keistai“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplominių studijų dekanas prof. Juozas Kupčinskas.

Prof. V.Kasiulevičiaus teigimu, situacija nepavydėtina. Jis kelia klausimą, ar tikrai turime prarasti šiuos žmones? Juolab kad šiemet Vyriausybė priėmė sprendimą šiek tiek kilstelėti rezidentūros studijų kainą. Nepamirškime, kad buvo sujungtos rezidentų stipendijos ir darbo užmokestis. Tam prireikė šiek tiek daugiau nei milijono. Dar per milijoną prireiktų ir rezidentūros studijoms, jei valstybė finansuotų vietas visiems šiemet baigusiems mediciną.
 
Nežino, kiek reikia
„Jeigu bus sumažintas rezidentūros vietų skaičius, jaunimui neliks kitos išeitis, kaip važiuoti į užsienį, kur mūsų studentams suteikiama galimybė studijuoti rezidentūroje praktiškai be jokių apribojimų. Jeigu taip nutiktų, jaunų gydytojų emigracija įgaus dar didesnį mastą. O juk medicinos studijas renkasi vieni gabiausių Lietuvos vaikų, todėl tai būtų ypač opi problema šaliai“, - įsitikinęs prof. J.Kupčinskas.
Pasak prof. V.Kasiulevičiaus, valstybės finansuojamų vietų skaičius šiek tiek mažinamas kasmet. Valdžios atstovų teigimu, šalyje esą yra gydytojų perteklius. Nors to kol kas konkretūs faktai neįrodo, net neaišku, trūksta gydytojų ar jų per daug?
 
Išties, su tuo gydytojų pertekliumi situacija kebli. Praėjusią savaitę Alytaus S.Kudirkos ligoninės vadovas žiniasklaidai skundėsi, kad jo vadovaujamai ligoninei trūksta 20 gydytojų. Vadovas dėkojo aukštesnėms galioms, kad 30 ligoninėje dirbančių medikų neišeina į pensiją. Prieš porą mėnesių skelbta, kad ir Šiauliai priimtų ne vieną dešimtį įvairiausių specialistų.
„Sveikatos apsaugos ministerija turi tiksliai pasakyti, kiek gi gydytojų kasmet reikėtų šaliai. Kalbama, jog galbūt poreikis būtų patenkinamas, jei kasmet paruoštume 370-380 jaunų medikų. Bet visų pirma reikia sutvarkyti šalies gydymo įstaigų tinklą, kad realiai žinotume specialistų poreikį“, - įsitikinęs prof. V.Kasiulevičius.

---

Komentaras
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė:

- Remiantis skaičiais, Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 4,5 gydytojo, o Europos Sąjungoje - 3,5. Valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinimas kaip ir suprantamas, nes, remiantis šiais skaičiais, gydytojų turime per daug. Tačiau rezidentūros vietų mažinimas turėtų koreliuoti su į vientisąsias studijas priimamų studentų skaičiumi. Studijų krepšelius reikėtų perskirstyti, kur jaučiamas didžiausias stygius, pavyzdžiui, tarp slaugytojų.
 
Maždaug aštuonerius metus kalbame apie specialistų poreikio planavimą. Yra bandymų šiemet sukurti tinkamą modelį. Viliamės, kad jis atlieps valstybės poreikius. Taip, universitetai turi galimybes nemažai studentų priimti į nefinansuojamas vietas, tačiau besirenkantieji šias studijas turi būti aiškiai informuojami, kad ne visi jie dėl riboto rezidentūros vietų skaičiaus turės galimybę tapti gydytojais. Mokamų rezidentūrų skaičius išlieka gana didelis. Ne kartą kėlėme klausimą, ar tikslinga turėti mokamą rezidentūrą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!