Vieninga sistema
Abiejų ligoninių dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – gegužę pritarė gydymo įstaigų parengtam administracijos ir medicinos paslaugas teikiančių padalinių struktūros projektui. Buvo patvirtintas ir naujosios gydymo įstaigos pavadinimas – LSMU Kauno ligoninė. Priėmus šiuos sprendimus, kurie apibrėžė atsakomybes ir pareigas, bus galima sklandžiai įgyvendinti tolesnį jungimo procesą visose grandyse.
„Pradiniame ligoninių sujungimo etape apjungiami ne medicininiai padaliniai. Tad pastarųjų struktūra kol kas nesikeičia. Per metus laiko planuojame parengti projektą, kaip optimizuoti ligoninių skyrius. Bet kuriuo atveju struktūros keitimus prieš teikdama dalininkams administracija turi suderinti su Darbo taryba ir profsąjungomis.Medikų organizacijos yra labai stiprios, galingos ir visada gali pasakyti „ne“. Taigi, vadovai šiais laikais yra stipriai kontroliuojami ne tik savo valdžios, bet ir kolektyvų“, - kalbėjo Kauno klinikinės ligoninės generalinis direktorius prof. A.Naudžiūnas, kuris, kaip planuojama, po sujungimo taps ir naujosios gydymo įstaigos vadovas.
 
Prasidėjusį dviejų ligoninių jungimo procesą sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga vertina kaip Kauno tapsmą pirmuoju dideliu šalies miestu, kuriame bus sistemiškai sutvarkyta ne tik pirminė, bet ir stacionarinė sveikatos priežiūros grandis. „Įgyvendinamas daug metų aptarinėtas siūlymas sukurti stiprią gydymo įstaigą, kuri būtų ne tik miesto, bet ir regiono sveikatos priežiūros lyderė“, – reformos reikalingumą akcentavo ministras.Savo ruožtu LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas mato daug naujų galimybių mokslui ir pacientams. „Sujungus svarbias Kauno regiono įstaigas bus stiprinama studijų kokybė, efektyviai diegiamos inovacijos ir kartu gerinama paslaugų kokybė pacientams“, - reformos privalumus vardijo profesorius.
 
„Siekiant vieningos sveikatos sistemos mūsų dalininkams kilo mintis, kad būtų aiškiai suriktuotos medicininės pagalbos teikimo grandys bent jau Kauno mieste. Kitaip tariant, kad būtų viena trečio lygio ligoninė – Kauno klinikos, kurios dalininkas yra universitetas, o kita – antrinio lygio ligoninė. Abiejų ligoninių dalininkas – universitetas. Pagrindinis ligoninių sujungimo siekis – optimizuoti, sustyguoti medicinos paslaugas Kauno mieste, idant kiekvienam gyventojui būtų aišku, į kurią įstaigą kreiptis susidūrus su vienokiomis ar kitokiomis sveikatos problemomis. Sinergizmas, optimizavimas, funkcijų pasiskirstymas – reformoje įžvelgiame daug teigiamybių. Iš kitos pusės žvelgiant, procesas nelengvas ir sudėtingas“, - sakė prof. A.Naudžiūnas.
 
Pariteto principas
Abiejose jungiamose Kauno gydymo įstaigose dirba terapijos, diagnostikos, chirurgijos, fizinės reabilitacijos, akušerijos ir ginekologijos, kitų medicinos sričių specialistai. Ir Kauno klinikinė ligoninė, ir Respublikinė Kauno ligoninė turi savo sričių, kuriose jos yra stiprios ir pelnytai vadinamos regiono lyderėmis. Kaip pabrėžia prof. A.Naudžiūnas, Kauno klinikinė ligoninė turi stiprų infekcinių ligų gydytojų kolektyvą, kuris sėkmingai kovoja su pasaulio medicinos iššūkiu – koronavirusu, ir jau pasiekta neblogų rezultatų. Taip pat ligoninėje kuriamas Nacionalinis geriatrijos centras, stiprinama vaikų tuberkuliozės gydymo bazė, darbuojasi patyrę traumatologai, chirurgai, vaikų ligų gydytojai, stipri akušerija-ginekologija. Be kita ko, čia veikia LSMU klinikos, kur vykdoma akademinė veikla. O štai Respublikinėje Kauno ligoninėje yra stipri psichiatrijos bazė, chirurgija – bendroji ir angiochirurgija, čia sėkmingai plėtojamos specialistų teikiamos konsultavimo paslaugos dėl vaikų raidos, visos terapinės medicininės paslaugos, veikia didelė slaugos klinika.
Kaip sakė prof. A.Naudžiūnas, pradėjus dirbti bendrai, šios pajėgos dar labiau sustiprės.
 

„Vietoje varžymosi, turėsime bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, optimizuosime pacientų srautus, o tai pagerins medicinos paslaugų prieinamumą Kaune ir regione“, - aiškino Kauno klinikinės ligoninės generalinis direktorius prof. A.Naudžiūnas.

 
Paklaustas, kaip sekasi bendrauti abiejų įstaigų vadovams, A.Naudžiūnas patikina, kad jų santykiai išlieka geri ir draugiškai: „Esame stiprūs partneriai tiek numatant vadovaujančių asmenų pozicijas, tiek klinikiniame darbe vieni kitus palaikome. Per derybų procesą priekaištų partneriams neturėjome. Komandos bendrauja draugiškai, palaikome vieni kitus ir remiamės pariteto principais. Mūsų partneriai tvarkosi gerai, kiek žinau, ir  jų įstaigos finansiniai rodikliai yra stabilūs. Manome, kad mūsų partneris yra patikimas.“
„Kokie būtų jums, kaip vadovui, iššūkiai?“ – paklausiau Kauno klinikinės ligoninės generalinio direktoriaus, kuris, kaip planuojama, po sujungimo bus paskirtas naujosios ligoninės vadovu.
„Žinoma, vienas vadovas reformos negali įgyvendinti, yra formuojama stipri komanda, kurioje dalyvautų abiejų įstaigų darbuotojai. Geros komandos suformavimas ir jos strategavimas, dalininkų palaikymas galėtų įnešti nemažai teigiamų dalykų. Žinoma, be dalininkų palaikymo, be tvirtos komandos darbas būtų labai sunkus. Taigi, svarbiausia – dalininkų ir didžiulio kolektyvo palaikymas. Per abi ligonines susidarys net pusketvirto tūkstančio darbuotojų“, - kalbėjo A.Naudžiūnas, pripažindamas, kad suvaldyti tokį kolektyvą nemenkas iššūkis.
 
Abiejų įstaigų vadovai bei dalininkai pabrėžia, kad reorganizavimo tikslas nėra atleisti darbuotojus, o sutvarkyti procesus profiliuojant paslaugas, užtikrinti kokybišką jų teikimą. Kaip teigiama, naujoji LSMU Kauno ligoninė taps patraukli ES investicijoms į infrastruktūrą, žmogiškąjį, medicininį, techninį potencialą, paslaugų kokybės gerinimą. Kaip konkrečiai po reorganizavimo bus užtikrinami darbo santykiai, paaiškės tik tuomet, kai bus priimti visi sprendimai. Tai gali užtrukti ne vienerius metus. Pirmuoju etapu, kaip minėjo vadovas, numatyta vadybinė konsolidacija, formuojant bendrą administraciją. Naujos struktūros įsigaliojimo data – šių metų rugsėjo 8 d. Po to bus profiliuojamos paslaugos.
„Kolektyvui svarbu, kad būtų išsaugotos darbo vietos, kad visi jungimo procesai būtų gerai išdiskutuoti. Tai buvo pristatyta profsąjungoms, darbo tarybai – turime jų pritarimą“, - pabrėžė A.Naudžiūnas.
 

L.S. skaičius
1,7 
- daugiau nei tiek tūkst. darbuotojų yra Kauno klinikinėje ligoninėje.

  
Padaliniai išsibarstę
Paklaustas, kas bus sudėtingiausia jungimo procese, A.Naudžiūnas svarsto, kad ligoninių padalinių išsimėtymas po visą miestą. Vien Kauno klinikinė ligoninė yra išsidėsčiusi per tris vietas, o Respublikinė Kauno ligoninė – net per aštuonias. Neabejojama, kad būtų geriau sumažinti medicininių padalinių skaičių. Juolab kad Kauno miesto savivaldybė numato statyti priestatą Kauno klinikinei ligoninei, kad ši galėtų išsikelti iš patalpų miesto centre, ir savo paslaugas sukoncentruoti vienoje vietoje. Naujasis korpusas būtų statomas Josvainių gatvėje Šilainiuose, kur ir šiuo metu veikia didžioji dalis ligoninės skyrių. Kaip sako ligoninės atstovai, pacientams būtų daug patogiau visas medicinines ir skubios pagalbos paslaugas gauti po vienu stogu, kur jos būtų teikiamos moderniame pastate.
 
„Kaip žinote, praėjusiais metais Kauno miesto taryba priėmė sprendimą ligoninei pastatyti ortopedijos traumatologijos priestatą. Šiemet vyksta projektavimo darbai, jau yra nustatytas projekto laimėtojas. Tikimės, kad kitąmet bus pradėtos priestato statybos ir po dvejų trejų metų jau galėsime Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatus perduoti savivaldybei. Mūsų partneriai irgi išsidėstę per daug vietų. Dėl padalinių optimizavimo ministerijai jie irgi yra pateikę projektus“, - kalbėjo A.Naudžiūnas, pridurdamas, kad galbūt būtų paprasčiau pastatyti vieną pastatą, po to atlikti ligoninių jungimo procesą. Bet tam, žinoma, reikia itin daug lėšų.
A.Naudžiūnas patikino, jog po ligoninių sujungimo paslaugų prieinamumas ir jų kokybė tikrai neblogės. O vėliau, pamažu gerinant ligoninės infrastruktūrą, sveikatos priežiūros paslaugos turėtų gerėti.

---

 
Atnaujina planines konsultacijas
Į gydymo įstaigas nemažai sumaišties įnešė ir koronaviruso pandemija. Bet įstaiga po truputį atnaujina planinių konsultacijų ir procedūrų paslaugas.
„Realiai stacionarinių paslaugų ir taip suteikiame 50 procentų net ir karantino laikotarpiu. Žinoma, reikėtų plėsti ambulatorines konsultacijas, didelis poreikis yra odos ir kitų specialistų konsultacijų ne tik telefonu, bet ir tiesioginių. Kadangi pas mus yra stiprus traumatologijos centras, gydytojai traumatologai dirbo net ir karantininiu laikotarpiu, o pacientų kiekvieną dieną sulaukdavo per šimtą“, - kad įstaiga pamažu sugrįžta prie įprastinio darbo ritmo,sakė A.Naudžiūnas.