Baltijos investuotojų forumas: gyvensime šimtą metų, tik ar būsime sveikesni?

Evelina Machova
2019-06-17
Baltijos investuotojų forume vietos diskusijoms rado ir sveikatos sektorius. Medikai, teisininkai, politikai, ekonomistai svarstė, ar realu gyventi daugiau nei 100 metų? Ekspertai sako, jog taip, tačiau pagrindinis klausimas – kaip, ilgėjant gyvenimo trukmei, kuo ilgiau išlikti sveikiems?
Baltijos investuotojų forumas: gyvensime šimtą metų, tik ar būsime sveikesni?

Kaip gyvensime ateityje?
Anot ekspertų, dirbtinis sąnarys, širdies stimuliatorius ar klausos aparatas jau nieko nestebina. Priešingai, vis labiau domimės savo DNR duomenų baze, kad sužinotume giminės sveikatos istoriją, o dirbtinių organų auginimo idėjos ar smegenų pajėgumų išplėtimas nebeatrodo neįmanomi. Skaičiuojama, kad šiandien gimę vaikai kur kas lengviau išgyvens iki šimto ir daugiau metų. Galbūt senėjimo klausimas nebėra toks svarbus kaip ilgaamžiškumas? Ko galime pasimokyti iš Japonijos, galinčios pasigirti ilgiausia gyvenimo trukme? Ilgaamžiškumas lemia ir didelius pramonės, vartotojų poreikio bei gyvenimo būdo pasirinkimo pokyčius. Galiausiai kyla ir nemažai iššūkių, pavyzdžiui, kaip sveikatos priežiūros, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemos turi prisitaikyti prie ilgėjančios gyvenimo trukmės bei būsimų technologijų šuolių. Ekspertų teigimu, gausėjančios žinios apie mitybą, gyvenimo būdą, mediciną gali paskatinti taikyti naujus viešosios politikos principus. Taigi klausimas, kaip efektyviau formuoti sveikatos bei gyvensenos politiką?

„Per pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų žmogaus gyvenimo trukmė padvigubėjo: nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties metų. Tai - labai daug, o tendencijos rodo, jog ji ir toliau ilgės. Tikėtina, kad mūsų vaikų ir jų vaikų vidutinė gyvenimo trukmė bus per šimtą metų. Ką tai reiškia visuomenei? Turime daug įvairių technologijų, dirbtinį intelektą, robotiką, prisidedančius prie ilgėjančios gyvenimo trukmės, bet kartu tai kelia ir naujus iššūkius. Klausimas, kaip gi atrodys tas gyvenimas?“ – svarstė diskusijos moderatorė Vilnius universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė ir biochemikė dr. Urtė Neniškytė.

 
Teks keisti požiūrį
Dr. Rowland Illing, vyresnysis „Affidea“ viceprezidentas, sako, jog dažnai kalbėdami apie ilgaamžiškumą mintyse turime skaičius – 60, 75, 80. Tačiau visa esmė yra ne jie, o tai, kaip jaučiasi žmogus. „Žvelgiant mediciniškai, didelė dalis į savijautą investuojančių šešiasdešimt penkerių metų žmonių yra lygiai tokie pat darbingi ir fiziškai pajėgūs kaip keturiasdešimtmečiai. Tačiau norint to pasiekti sveikatos priežiūra turi būti personalizuota. Tai, manau, itin svarbu. Pavyzdžiui, kad ir kalbant apie prevencines programas. Tikiu, kad technologijos leis nustatyti individualias kiekvieno žmogaus rizikas sirgti tam tikromis ligomis ir visa prevencija bus nukreipta į jas. Tuomet galbūt išvengsime bereikalingų tyrimų. Nes išlaidos sveikatos apsaugai auga ir augs, todėl resursus privalome išnaudoti tikslingai. Reikia nepamiršti, kad bus ir socialiai jautrių grupių, kurios neturės finansinių resursų pasirūpinti savo sveikata, bet kas nors privalės juos užtikrinti“, - sako dr. R.Illing
Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis tikino, kad ir kaip tai nepatiktų, visuomenės sveikata turi sulaukti didesnio politikų dėmesio ir didesnių finansinių investicijų.
 

„Kalbėdami apie sveikatos priežiūrą, omenyje turime gydymą. Tačiau iš tikrųjų pirmiausia turime investuoti, kad kiekvienas žmogus gyventų ilgiau ir sentų sveikiau. Iš to laimėtų visi. Čia yra pagrindinis prioritetas. Todėl net ir šiame forume susirinkusius verslo atstovus raginu investuoti į mobiliųjų telefonų programėlių kūrimą, kad kiekvienas žmogus galėtų stebėti savo sveikatos parametrus, matyti, kaip jie keičiasi į vieną ar kitą pusę, ir stengtis juos pakeisti. Svarbu, kad šios programėlės turėtų būti pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms. Investicijos į alternatyvius produktus, padedančius išsaugoti sveikatą, yra be galo svarbios“, - įsitikinęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.


David Sweanor, Sveikatos teisės, politikos ir etikos centro pirmininkas, teisės profesorius Otavos universitete, sako, kad viena didžiausių problemų, kalbant apie visuomenės sveikatą, ta, jog politikai jaučiasi esą visagaliai priimti sprendimus už kiekvieną žmogų. Tačiau visus pokyčius visuomenė kur kas lengviau priima, kai leidžiama apsispręsti jai pačiai. „Sakydami „tuoj pat mesk rūkyti, nes kitaip tau bus blogai“, nepasieksime jokio rezultato. Žmogus sprendimus, turinčius įtakos jo gyvenimui, turi priimti pats. Mums riekia pasirūpinti, kad jis gautų apie tai išsamią informaciją“, - sako D.Sweanor. Minčiai pritaria ir Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki. „Anksčiau mūsų tiek sveikatos, tiek socialinė sistema buvo labai centralizuotos. Vyriausybė nuspręsdavo ko reikia žmogui. Bet tokios sistemos neatitinka visuomenės poreikių. Dabar pasirinkę sveikatos draudimą japonai patys gali nuspręsti, kokių paslaugų jiems reikia. Taip jie labiau rūpinasi savo sveikata. Puikus to įrodymas - didžioji dalis Japonijos turistų yra pensininkai. Kai man buvo dvidešimt, šešiasdešimtmečius įsivaizdavau paliegusius žmones, kuriems reikia aplinkinių pagalbos. Kardinaliai pasikeitė, kai man sukako šešiasdešimt. Jaučiuosi energingas, protiškai veiksnus ir noriu dirbti“, - teigė Sh.Yamasaki.
Ekonomistės Lauros Galdikės teigimu, tyrimai rodo, jog požiūris į pagyvenusius žmones turi keistis kardinaliai, mat teigiama, jog ateityje būtent šešiasdešimtmečiai bus pagrindinė ekonominė jėga. 

 
Dr. Rowland Illing, „Affidea“ medicinos ir skaitmeninės strategijos vadovas, vyresnysis viceprezidentas

Dr. Rowland Illing yra vyresnysis „Affidea“ viceprezidentas, taip pat einantis sveikatos ir skaitmeninės plėtros strategijos vadovo pareigas. „Affidea“ – didžiausia nepriklausoma medicinos diagnostikos centrų grupė Europoje. Dr. R.Illing kuruoja net 246 klinikų darbą bei plėtrą 16-oje Europos šalių. Pasitelkęs inovacijas jis vadovauja įmonių grupės skaitmeninei plėtrai, skirdamas daug dėmesio paslaugoms, teikiamoms nuotoliniu būdu ir dirbtinio intelekto pritaikymui šioje srityje.
 
„Esu gydytojas radiologas, dirbu onkologinių ligų srityje, joje vykdau ir mokslinius darbus. Prie „Affidea“ prisijungiau prieš ketverius metus. Tuomet turėjome šimtą dvidešimt medicinos diagnostikos centrų dvylikoje šalių, dabar tinklas yra beveik du šimtai penkiasdešimt centrų šešiolikoje šalių. Kasdien susiduriame su iššūkiu, kaip apdoroti surinktus duomenis, kaip juos panaudoti bei kaip apsaugoti. Forume ne kartą užsiminta, jog gyvenimo trukmė ilgėja. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį į vieną aspektą: ilgėjanti gyvenimo trukmė ir sveiko gyvenimo metai - du skirtingi dalykai. Turbūt daugeliui gali kilti klausimas, kas iš tų ilgų gyvenimo metų, jei esi pasiligojęs ir todėl tavo gyvenimo kokybė prasta. Taigi esminis klausimas, kaip ilgėjant gyvenimo trukmei padidinti sveikų metų skaičių?“ - klausimą kėlė dr. R.Illing.

Pasak „Affidea“ viceprezidento, medicinos įstaigos renka be galo daug duomenų apie žmogų, tačiau dažniausiai tai - epizodiniai duomenys. „Žmogus jaučiasi sveikas, epizodiškai pasirodo gydytojui, jam atliekami kokie nors tyrimai, bet iš principo gera savijauta neskatina jo nuolat tikrintis sveikatos. Nors sistemos tikslas yra kiek įmanoma ilgiau išlaikyti žmones sveikus. Todėl itin svarbu šiuos duomenis struktūruoti bei analizuoti. Mano nuomone, jie yra ateitis. Nuo jų priklauso geriausios galimybės nustatyti ligų riziką, taip pat tiksli diagnostika ir pacientų galimybės išlikti sveikiems“, - įsitikinęs dr. R.Illing.

Medikas pateikia pavyzdžius, kad jau šiandien galime nuskenuoti genomą, dėl senatvinės demensijos išanalizuoti smegenų duomenis ir žinoti, kokios rizikos gresia. Tik klausimas, ar žinodami rizikas turėsime galimybių užbėgti joms už akių? Dr.E.Illing pateikia ir pavyzdį, kaip mokslininkai iš Šervudo ir Masačusetso institutų analizuodami mamografijas pasitelkė dirbtinį intelektą. Tyrimas parodė, kad šiam pavyko nustatyti kur kas daugiau nei gydytojui radiologui. Kitas pavyzdys - tyrimas dėl širdies ir kraujagyslių ligų patologijos. Pasitelktas dirbtinis intelektas kartu gali analizuoti ir tai, kaip žarnyno mikroorganizmai gali paveikti ligą. Skamba šauniai. Klausimas vienas - kas už tai mokės?


David Sweanor, Sveikatos teisės, politikos ir etikos centro pirmininkas, teisės profesorius Otavos universitete
Sveikatos teisės, politikos ir etikos centro pirmininkas, teisės profesorius Otavos universitete. Tabako ir sveikatos politikos sferoje dirba nuo 1980 -ųjų pradžios.
Pirmiausia daugiau dėmesio skyrė ekonomikos ir teisės sąveikos įtakai visuomenės sveikatai, o pastaruoju metu daug laiko skiria technologijų, galinčių sumažinti riziką sveikatai, plėtros politikai.
Jo šeimos labdaros fondas rėmė daugybę iniciatyvų įvairiomis temomis. 2016 m. jis gavo išskirtinį Otavos filantropo apdovanojimą.
 
„Kai išgirdau diskusijos temą, ar realu gyventi šimtą metų ir daugiau, nustebau. Mano mamai netrukus sueis devyniasdešimt šešeri, tėvui - devyniasdešimt aštuoneri. Jis puikiai valdo kompiuterį, abu yra aktyvūs, o mama vairuoja automobilį. Tokių pavyzdžių galima būtų rasti ir daugiau. Esu teisininkas, tačiau manau, kad mokslas ir medicina gali atsakyti, kodėl sergame tam tikromis ligomis ir kaip tą sergamumą sumažinti. Bet, kad tai būtų įgyvendinta, privalome turėti bendrą strategiją ir politiką. Nemanau, kad tai - raketų mokslas. Gyvenimo trukmė ilgėja dėl gana paprastų priežasčių: pagerėjo higienos sąlygos, mityba, o technologijos pagerino diagnostiką. Tačiau daug kas priklauso nuo politikų, kurie dažnu atveju pamiršta paklausti, ko žmonės nori, ir priima visuomenei visiškai nepriimtinus sprendimus, todėl ši net nebando tų taisyklių laikytis.

Jei dabar pasakočiau apie alkoholio žalą organizmui, manau, kad didžioji dalis forumo dalyvių tiesiog išeitų iš salės. Bet jei pasakyčiau, jog sukurta alternatyva alkoholiui, jums turbūt pasidarytų įdomu. Tas pats ir su rūkymu. Verslas nestovi vietoje. Kuriami įprastai cigaretei alternatyvūs produktai - bedūmės tabako priemonės, e.cigaretės - daro mažesnę žalą sveikatai. Atsirandant tokioms alternatyvoms turime jas gerai įvertinti bei ieškoti sprendimų, kaip žalingus produktus pakeisti mažiau žalingais. Šiandien iš tikrųjų turime nemažai įrankių visuomenės sveikatai ir išgyvenamumui pagerinti, bet ne visada jais pasinaudojame“, - sako D.Sweanor.

 
Shiro YamasakiJaponijos ambasadorius Lietuvoje
1978-aisiais pradėjo dirbti Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerijoje. Nuo 1987-ųjų iki 1991-ųjų dirbo prekybos skatinimo tarp Japonijos ir JAV (farmacijos ir gyvybės mokslų srityse) srityje, Japonijos užsienio prekybos organizacijos Niujorko poskyryje.
1990-taisiais grįžęs į Japoniją beveik 10 metų dirbo kuriant naują socialinės apsaugos ir priežiūros sistemą vyresnio amžiaus žmonėms.
Nuo 2000 m. atsakingas už ekonominės politikos valdymą Japonijoje. Kai Japonija 2008 ir 2009 m. patyrė ekonominę krizę, buvo paskirtas atsakingu už priemones, skirtas šiai krizei įveikti.
Po 2012 m. atsakingas už regioninių vietovių, kuriose mažėja gyventojų skaičius, stiprinimo politiką. Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra viena opiausių Japonijos problemų. Knygos „Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir socialinė gerovė“ autorius.
 
Japonijoje gyvena daugiausiai šimtamečių, tačiau kartu tai ir viena greičiausiai senstančių šalių. 2015 m. 25,6 proc. šalies gyventojų buvo vyresni nei 65 metai. Skaičiuojama, kad 2060 m. senyvo amžiaus žmonių skaičius sieks 38 proc. „Italija, Vokietija taip pat yra greitai senstančios šalys, tiesa, palyginti su Japonija, jos kol kas yra keturiasdešimt metų jaunesnės. Vis dėlto manau, kad kitos šalys gali kai ko iš mūsų pasimokyti. Žmones, į pensiją išeinančius šešiasdešimt penkerių, vadiname „sidabrine rinka“. Jiems reikia užtikrinti tiek sveikatos, tiek socialinę apsaugą, taip pat ir darbo rinką. Tyrimai rodo, kad penkiasdešimt procentų vaikų, gimusių prieš daugiau nei dešimtmetį, gyvens ilgiau nei šimtą metų. Vadinasi, šiandien turime tam ruoštis“, - sako ambasadorius.

Pasak ambasadoriaus, tyrimai Japonijoje parodė, kad žmonės, kurie į pensiją išėjo 65 metų 1920 m,, vidutiniškai išgyvendavo metus ir vieną mėnesį. Skaičiai pasikeičia 1960 m. – tuomet gyvenimo trukmė pailgėja vidutiniškai 12,5 metų, o 2009 m. išėjusieji į pensiją mirdavo po penkiolikos metų.
„Kaip pailginome gyvenimo trukmę? Visų pirma ypač svarbu, kad šie žmonės išėję į pensiją būtų užimti. Todėl buvo priimtas sprendimas jiems leisti mokytis, vėliau suteikiant galimybę įsidarbinti. Švietimo srityje skirdami papildomą finansavimą išplėtėme mokymosi spektrą. Kaip rodo tyrimai, daugiau nei aštuoniasdešimt procentų į pensiją išėjusių žmonių nori dirbti, tačiau dirba tik maždaug dvidešimt vienas procentas. Nors jie turi sukauptą patirtį ir gali būti itin vertingi darbuotojai. Čia nišas gali atrasti ir verslas, nes vadinamoji „sidabrinė rinka“ auga“, - sako ambasadorius.

Jis įsitikinęs, jog sprendimus priimantiems politikams verta įsiklausyti ko nori žmonės, ko jiems reikia. Pavyzdžiui, kalbant apie sveikatos priežiūros paslaugų gerinimą daugelis japonų akcentavo, jog jiems ypač svarbu, kokias sveikatos priežiūros paslaugas jie gali gauti bei koks sveikatos draudimas jas užtikrins. „Viena didžiausių problemų, kad ankstesnės sistemos neužtikrindavo ilgalaikės sistemos, todėl kūrėme ją nukreiptą į vartotoją. Taip įsitraukė privatus medicinos sektorius, dabar užtikrinantis iki septyniasdešimties procentų namuose teikiamų paslaugų. Įsiliejus daugiau rinkos tiekėjų, jos tapo prieinamos visiems, kuriems to reikia. Taigi mūsų patirtis rodo, kad sistemas reikia orientuoti į vartotoją“, - sako ambasadorius.


Laura Galdikė,  Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė
Nuo 2019 m. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė.  L.Galdikės kompetencijos apima ekonominių tendencijų ir reiškinių analizę, ekonominių prognozių rengimą. Iki tol 6 metus dirbo ekonomiste bankiniame sektoriuje,  taip pat turi verslo konsultavimo patirties. Domisi technologinės pažangos poveikiu darbo rinkai, demografinės kaitos, darnios plėtros bei lyčių lygybės temomis. Ekonomikos magistro laipsnį įgijo Amsterdamo universitete.
 
Žmogus, peržengęs 65-erių metų ribą, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą laikomas senas. Toks amžius daugelyje šalių apibrėžiamas ir kaip pensinis. Pasak L.Galdikės, Vokietija buvo pirmoji valstybė, kuri devyniolikto amžiaus pabaigoje sukūrė viešą pensijų sistemą. Pensinis amžius tuomet siekė septyniasdešimt, vėliau jis buvo sumažintas iki šešiasdešimt penkerių. „Šiandien žmogus, išėjęs į pensiją, gali gyventi vidutiniškai dvidešimt metų. Gyvenimo trukmė keičiasi, taigi kyla klausimas, ar tokio amžiaus žmones galime laikyti senais? Juolab, kaip rodo apklausos, daugelis jų savęs tokiais nelaiko ir nori dirbti. Dabar darbo sąlygas galima pagerinti ir pritaikyti prie vyresnio amžiaus darbuotojų.
 
Tą iliustruoja BMW pavyzdys: kai mechaninė automobilių gaminimo linija buvo pritaikyta vyresnio amžiaus darbuotojams darbo našumas išaugo 7 proc., sumažėjo nedarbingumas. Ilgaamžiškumas ir sveika gyvensena pradeda dominuoti, todėl mums, ekonomistams, rūpi, ką daryti su senėjančia visuomene. Nes augant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui sunku užtikrinti tvarius viešuosius finansinius. O tokie žmonės turi sukaupę daug patirties, turi pajamų ir jų vartojimo poreikiai bus didesni. Į tai turi reaguoti rinkos. Tyrimai rodo, kad būtent keturiasdešimtmečiai penkiasdešimtmečiai dažniau pradeda verslą nei jaunimas“, - sako L.Galdikė.
Ekonomistė teigia, jog su dabartiniais finansiniais resursais sveikatos sistemos modelio senstančiai visuomenei nebūsime pajėgūs išlaikyti. Vienas sprendimo būdų - skatinti vyresnio amžiaus žmones ilgiau išlikti darbo rinkoje, tačiau tam reikia investicijų. Mat, remiantis tyrimais, didelės dalies 50-60 metų žmonių kompiuterinis raštingumas yra menkas.

 

Interviu
Būdami moralistai nepriversime visuomenės keistis

Teisės profesorius Otavos universitete David Sweanor, jau ne vienerius metus dirba kaip teisininkas visuomenės sveikatos srityje. Nemažai prisidėjo mažinant rūkymo sukeliamą žalą Kanadoje, tiesa, kaip pats pripažįsta, niekad nepraleisdavo progos diskutuoti su tabako pramone. „Kodėl? Neįsivaizduoju, kaip kitaip galima rasti sprendimus ignoruojant pusę, kurios produktai turi žalingos įtakos žmogaus sveikatai. Čia ir yra problema, kad politikai, virtę moralistais, su pramone net nebando kalbėtis“, - sako D.Sweanor. 


- Turite labai įdomų apdovanojimą - Visuomenės sveikatos herojus. Ką jis reiškia?
- O taip, turiu tokį apdovanojimą, gavau jį už gyvenimo pasiekimus iš sveikatos organizacijos „Pan – American“. Tiesa, buvau apdovanotas prieš savo penkiasdešimtmetį. Gal tai buvo užuomina: „Gal jau nusiraminsi ir eisi į pensiją?“ (juokiasi). Bet neketinu pasitraukti. Sveikatos politika man - itin įdomi sritis. O visuomenės sveikta yra galimybė įgalinti žmones būti sveikesniems. Kai susergame, nemaža dalis išleidžiame visas santaupas, kad pasveiktume. O kai kurie neturi tokių galimybių ir miršta. Tačiau blogiausia, kad sveikata susirūpiname per vėlai. Vilniuje išbėgęs vakare pabėgioti stebėjausi, kiek daug aplink sveikų žmonių. Nematai daug jaunų žmonių, kurie turėtų didelį antsvorį. Priešingai, jie - puikios formos. Jei atsidurtumėte pietinėje JAV dalyje, vaizdas būtų kitoks. Pamatytumėte vos vieną kitą liekną jauną žmogų. Man iš karto kyla klausimas, kas yra su šalimi, kokia jos kultūra ir kas tam turi įtakos. Žmonės juk tokie patys teisingiau, susideda iš tokių pat „dalių“. Bet kodėl Vilniuje situacija kitokia?

- Nemažai kalbate apie sveiko miesto koncepciją, kas tai yra? Miestas, kur niekas nerūko, sveikai maitinasi, gyvena fiziškai aktyviai?
- Na, tokio miesto, kaip jūs įvardinote, nėra ir vargu ar įmanoma sukurti. Bet, mano nuomone, sveiko miesto koncepcija yra tai, ko nori šiandienis jaunas žmogus. Gyventi mieste, dirbti mieste, pramogauti mieste. Jaunimas nesuinteresuotas gyventi priemiestyje, kasdien praleisti po porą valandų kamščiuose stresuojant. Jis nori gyventi įdomioje ir atraktyvioje vietoje, kur aplink daug restoranų, kavinių, kur jis gali pabėgioti parke, o darbą per gana trumpą laiką pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar bent viešuoju transportu. Sveiko miesto koncepcija labai plati. Tarkim, antsvoris. Europoje jo turinčių žmonių kreivės kyla, išskyrus Daniją ir Olandiją. Kodėl? Viena populiariausių susisiekimo priemonių čia - dviratis. Kai klausi olando, ar sportuoji, nes gerai atrodai, atsako niekada to nedarantis. Bet jis kasdien numina po penkiolika kilometrų nuo darbo iki namų ir to nelaiko fiziniu aktyvumu. O juk tokia veikla prisideda prie streso mažinimo, gerina mitybą, žmonės mažiau rūko, yra fiziškai aktyvūs. Sveiko miesto koncepcija apima daug sričių, bet tai nereiškia, kad jame gyvena tik idealūs žmonės. Sveiki miestai, mano nuomone,yra įdomus reiškinys, kuris vis labiau plinta.

- Baltijos investuotojų forume buvo nemažai dėmesio skirta ilgaamžiškumui ir sveikam senėjimui. Panašu, kad turime daugiau investuoti į visuomenės sveikatą, idant ženkliai sumažintume mirtingumo rodiklius. Kaip manote, kas turėtų būti prioritetas siekiant kardinalių pokyčių?
- Pasaulyje žmonės kasmet išleidžia 850 milijardų dolerių cigaretėms. Pusė rūkančiųjų mirs nuo rūkymo sukeliamų ligų - tai įrodyta mokslo. Klausimas, kaip galime jiems padėti? Pagrūmojimo pirštu ir frazės „mirsi nuo to rūkymo“ šiuo atveju neužtenka. Kodėl? Nes kalbame apie priklausomybes, o su jomis ypač sunku kovoti. Rūkančiajam reikia ne pačios cigaretės, bet nikotino dozės. Šiandien tabako pramonė jau siūlo alternatyvas įprastoms cigaretėms, vadinasi, galime gerokai sumažinti rūkymo žalą.

- Šia tema vyksta nemažai diskusijų, bet kol kas nėra vieningos nuomonės, kaip įprastoms cigaretėms alternatyvūs produktai paveiks žmonių sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje?
- Manau, kad tokios diskusijos bergždžios. Gyvenime niekam negali duoti šimtaprocentinės garantijos, tačiau visuomet yra pasirinkimo galimybė. Kaip minėjau, mokslo įrodyta, jog rūkymas yra viena mirties priežasčių. Tačiau šiandien galime jos riziką sumažinti. Tai nereiškia, jog alternatyvūs produktai yra saugūs ir nesukelia žalos. Sukelia, tik mažesnę. Kaip rodo mokslininkų ir gydytojų tyrimai, e.cigaretės ar kaitinamojo tabako gaminiai gali iki devyniasdešimt aštuonių procentų sumažinti riziką. Todėl teigti, jog trūksta ar nėra tyrimų, neteisinga. Žinome, kad rūkymas kenkia, bet alternatyvūs produktai sumažina riziką. Nesuprantu, kaip galima to nepaisyti. Juk niekam nekiltų abejonių, kad iš ketvirto aukšto nusileisti yra kur kas saugiau laiptais, nei iššokti pro langą. Tuo net neabejojame, nors tokio eksperimento net nėra atlikta!
Taigi ir šiuo atveju, kalbant apie rūkymą, mes žinome, kad tai – mirtina. Jei yra galimybė nors šiek tiek sumažinti riziką, turime to imtis. Nieko nėra šimtu procentų saugaus, tačiau turime žmonėms sudaryti galimybes gyventi saugesnėje aplinkoje.

Lietuvos politikai siekdami gerinti visuomenės sveikatą dažniausiai griebiasi draudimų. 
- Tai - vienas blogiausių pasirinkimų. Istorija liudija, kad draudimai neveikia. Ir niekada neveiks. Nenorime, kad šalyje būtų narkotikai, juos uždraudžiame. Nenorime, kad žmonės viršytų greitį - įvedame draudimus. Bet ar tai veikia? Ar tai atneša rezultatus, kurių norime? Mano nuomone, blogiausias dalykas, kad kartais stengiamės priversti žmones daryti tai, ko jie negali. Pavyzdžiui, turintieji psichikos sveikatos problemų dažnai labai daug rūko. Ir tam yra priežasčių, tarkim, nedidelės nikotino dozės sergantiesiems šizofrenija padeda susikoncentruoti. Įsivaizduokite, tokiam žmogui sakote: „Tuojau pat mesk rūkyti arba mirsi.“ Rezultatas toks pat, jei kas man pasakytų: „Deividai, per minutę turi nubėgti tris kilometrus, priešingu atveju, mirsi“. Net jei pasiūlytų milijoną, fiziškai negaliu to padaryti, nors visą gyvenimą bėgioju. Negaliu ir net neprašykite! Tačiau jei man pasiūlytumėte pabėgioti ar parodytumėte puikių bėgimo takelių palei upę, mielai sutikčiau. Ne draudimai, o alternatyvūs pasiūlymai veikia kur kas geriau.

- Suprantu, kad kalbate apie tai, jog norint pokyčių pirmiausia reikia leisti patiems žmonėms priimti sprendimus? 
- Žinoma. Įsijausdami, kad esame autoritetai, žinantys geriau ką ir kaip reikia daryti, dažnai nesiklausome, ko nori žmogus. O jis nori savarankiškai priimti sprendimus. Tačiau dažnu atveju politikai tampa moralistais, įsitikinusiais, jog savo galia gali priversti žmones keisti įpročius. Pakeisti, žinoma, įmanoma, tik klausimas, ar tai neatneš priešingų rezultatų. Kartais man kyla abejonių, ar įvairios visuomenės sveikatai stiprinti skirtos kampanijos kuo nors skiriasi nuo religijos? Nes jei nesveikai maitiniesi, esi nutukęs, vartoji alkoholį, rūkai, gyveni aktyvų seksualinį gyvenimą – visi šie dalykai dažnai įvardinami kaip didžiausia nuodėmė. Bandoma pateikti, kad tai darantis žmogus privalo gėdytis. Tie moralistai mato tik blogus žmones ir esą nori juos paversti gerais. Bet nė vienas net nebando pasikalbėti, o kodėl tu rūkai, gal galime drauge pabandyti paieškoti galimybių, kaip tau šios priklausomybės atsikratyti? Problema, kad nebandome išsiaiškinti priežasčių, kodėl žmogus taip daro, o skubame jį pasmerkti. Todėl, mano nuomone, turime žmonėms suteikti reikiamą informaciją tiek apie cigaretes, tiek ir apie alternatyvius produktus, kad žmogus galėtų pats priimti sprendimą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

      Budinti vaistinė


      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

      Sveika šeima


      Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

      Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

      Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Arbata. Pirma dalis
      Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica