Sveikatos politikos formuotojams ir valdytojams tenka spręsti galvosūkius, kaip sveikatos apsaugos sistemą padaryti efektyvią, atitinkančią pacientų poreikius, prieinamą ir svarbiausia optimalią. Valstybės kontrolės auditorių išvados rodo, kad iki šiol taikytos priemonės nelabai veiksmingos ir esamų problemų tikrai nesprendžia.
Auditorių atlikta gyventojų apklausa rodo, kad spręsdami paslaugų prieinamumo problemą 17 proc. pacientų naudojasi mokamomis paslaugomis.
Eilės
Paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonės neveiksmingos - konstatuoja Valstybės kontrolės auditoriai. Pasirodo, Sveikatos apsaugos ministerija neturi objektyvios informacijos apie eiles ir jų tendencijas, susidarymo priežastis, taigi negali suplanuoti veiksmingų priemonių joms mažinti. Be to, neanalizuoja priimtų priemonių įtakos eilių kitimui. Eilių mažinimo priemonės norimų rezultatų nepasiekia, nes nesprendžiamos esminės pacientų srautų, e.sveikatos veikimo, sveikatos priežiūros specialistų struktūros disbalanso problemos.
Auditorių atlikta gyventojų apklausa rodo, kad spręsdami paslaugų prieinamumo problemą 17 proc. pacientų naudojasi mokamomis paslaugomis, pusė tai daro dėl didelių eilių, o 19 proc. gydosi savarankiškai.
Specialistai
Auditorių priekaištų tenka ir specialistų poreikio planavimui. Pasirodo, SAM formuodama sveikatos priežiūros specialistų rengimo užsakymą mokslo ir studijų įstaigoms nevertina paslaugų struktūros pokyčių, jų poreikio regionuose, krūvių, gydytojų pasitraukimo iš profesijos ar emigracijos prognozių.
Pasak auditorių, ministerija, planuodama specialistų poreikį, siekia tik pakeisti išeinančius į pensiją gydytojus. Nors gydytojų skaičius šalyje viršija ES vidurkį, jaučiamas tam tikrų specialybių, tarkim, kardiologų, oftalmologų ar neurologų trūkumas. O štai slaugytojų poreikis apskritai neskaičiuojamas, jaučiamas jų stygius.
Brangūs medicinos prietaisai
Brangūs medicinos prietaisai, remiantis auditu, gydymo įstaigose naudojami neefektyviai, o naujų technologijų vertinimui trūksta paskatų. Daugiau nei pusė brangių medicinos prietaisų panaudojimo intensyvumas mažas, o 7 proc. jų visiškai nenaudojami. Audituojamu laikotarpiu SAM ėmėsi reguliuoti naujų prietaisų įsigijimą, tačiau neinicijavo brangių prietaisų perskirstymo. Todėl turimų prietaisų neefektyvaus naudojimo problema lieka.
Naujų technologijų vertinimo inicijavimas vangus (per ketverius metus gydymo įstaigos ir privatūs tiekėjai pateikė vertinti 11 technologijų), nes aprobuotų naujų sveikatos priežiūros technologijų naudojimas nėra finansuojamas. Atsiradus naujoms, nesiimama vertinti jau taikomų technologijų. Taigi neužtikrinama, kad visiems pacientams būtų prieinamas gydymas naujausiomis technologijomis.
Pacientai
Pacientai neįtraukiami į jų lūkesčius atitinkančios sveikatos priežiūros kūrimą. Ministerija ir gydymo įstaigos neišnaudoja pacientų apklausų jų lūkesčiams nustatyti ir valdyti. Savivaldybės jais taip pat nesidomi, nors pusė ir renka gydymo įstaigų duomenis, tačiau jų nenaudoja priimdamos sprendimus dėl paslaugų organizavimo. Pacientams atstovaujama fragmentiškai: pacientų atstovai neįtraukiami į 60 proc. darbo grupių jiems rūpimais klausimais. Pacientų informavimas apie teises ir pareigas neišsamus, nesudaro prielaidų sveikatos raštingumui didinti ir nemotyvuoja pacientų laikytis pareigų, todėl jų nesilaikoma - apie 20 proc. pacientų neatvyksta į priėmimą, o tai turi įtakos eilėms susidaryti.
Tarp kitko
Valstybės auditorių užsakyto Lietuvos sveikatos paslaugų kokybės vertinimo duomenimis, du trečdaliai gyventojų pritartų, kad gydytojų specialistų ir ligoninių paslaugos būtų teikiamos toliau nuo namų, tačiau kokybiškesnės ir operatyvesnės. Pusė gyventojų linkę ieškoti galimybių gydytis didesnėse ligoninėse, o mažesnių ligoninių paslaugų kokybe pasitikėtų 30 proc. gyventojų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: