Gali būti skundžiamas
 
Utenos apylinkės teismas pernai gruodžio 23 d. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamuoju buvo tuometinis Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas, ligoninės administratorė, buhalterė ir dar aštuoni medikai už nusikalstamas veikas, darytas 2019-2022 m.
 
Nuosprendis neįsiteisėjęs, jis gali būti apskųstas apeliacine tvarka per 20 dienų.
V.Grigas „Lietuvos sveikatą“ informavo, kad jis to daryti neketina.
„Teismo procesas ilgas, varginantis. Dabar pagrindinis noras, kad tai kuo greičiau baigtųsi. Norisi judėti pirmyn“, – sprendimą komentavo buvęs ligoninės vadovas.
 
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mantas Jurkėnas kol kas nekomentuoja, ar nuosprendis bus skundžiamas. Paklaustas, kaip vertina teismo sprendimą jis teigė, kad „teismas nuosprendžiu iš esmės patvirtino kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes, išsiskyrė tik dalies aplinkybių ir kilusių pasekmių teisinis vertinimas“.
 
Paskirtos bausmės
 
Byla teisme atsidūrė dar 2022-aisiais, kai Molėtų ligoninės administracijos darbuotojai ir medicinos specialistai apkaltinti padėjus ligoninės direktoriui piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, klastoti dokumentus neteisėtai sudarant darbo sutartis nuo 2019 m. gruodžio iki 2022 m. vasario. Taip iššvaistyta 10 385,87 eurų darbo užmokesčiui už nedirbtą ligoninėje darbą.
 
Išnagrinėjęs bylą Utenos apylinkės teismas visus kaltinamuosius pripažino kaltais dėl Molėtų ligoninės turto iššvaistymo, gaunant nepagrįstą darbo užmokestį už neatliktą darbą arba direktoriui tai padaryti padėjus.
 
Direktorius, administracijos darbuotojos ir viena medicinos specialistė pripažinti dar ir klastoję dokumentus. Jiems skirtos nuo 45 iki 25 parų arešto bausmės. Kiti kaltinamieji nuteisti piniginėmis baudomis nuo 750 iki 3 tūkst. eurų.
 
„Be bausmių atlikimo, kaltinamieji privalės atlyginti padarytą turtinę žalą, o V.Grigas dvejus metus negalės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilygintų asmens pareigų valstybinėse įstaigose ir savivaldybėse bei jų kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse“, – informuoja teismas.
 
Utenos apylinkės teismo Kanclerio tarnybos vyriausioji specialistė Ligita Galvydienė informuoja, kad įsiteisėjus nuosprendžiui paskirtos arešto bausmės iš karto nebus vykdomos, nes jie nuteistiesiems atidedami atitinkamam terminui, kurį prižiūrės Probacijos tarnyba. Jeigu per tą terminą bus laikomasi nurodymų, arešto bausmės atlikti nereiks.
 
Tikslai – nesavanaudiški
 
Kaltinimai buvo pareikšti ir dėl neturtinės žalos, kuri pasireiškė sumenkintu pasitikėjimu sveikatos apsaugos sistema, ligonine bei jos vadovu. Tačiau teismas konstatavo, kad byloje nebuvo konkrečių įrodymų, kaip tai paveikė visuomenę ar konkrečius žmones.
Teismas nusprendė, kad ligoninės vadovas veikė, ne siekdamas savanaudiškų praturtėjimo tikslų, o norėdamas užtikrinti, jog ligoninei nekiltų grėsmė prarasti licenciją.
 
Prokuroras M.Jurkėnas pažymi, kad tokie nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir buvo nurodyti kaltinime. „Teismo pozicija šiuo klausimu nesiskiria nuo prokuroro. Jei V. Grigo nusikalstamos veikos paskatos būtų savanaudiškos, tokios veikos kvalifikacija būtų kitokia, t.y. V.Grigui būtų pareikštas kitoks kaltinimas“, – pažymi prokuroras.
 
Utenos apylinkės teismas pranešime teigia: „Ne kiekvienas teisės aktų pažeidimas, netinkamas vadovavimas, klaidingi sprendimai yra nusikaltimas. Be to, įstatymai reikalauja aiškių ir konkrečių įrodymų, o ne abstrakčių teiginių apie „prestižo sumenkinimą“ ar „pasitikėjimo praradimą“.“ Dėl to teismas visus kaltinamuosius dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dėl padėjimo piktnaudžiauti išteisino.
 
Sąžinė rami
 
„Kalėdinė dovana“, – L.S. sakė V.Grigas, teismo sprendimui paaiškėjus Kūčių išvakarėse. Jis neslepia, kad proceso baigtis – jei sprendimas bus neapskųstas ir jis išties baigsis – atneš palengvėjimą.
 
Klausiu, ar morališkai buvo svarbu išgirsti teismo verdiktą, jog veiksmai padaryti ne siekiant naudos sau, o įstaigai?
 
„Be abejo. Ir dėl to mano sąžinė rami. Piktų kėslų tikrai nebuvo. Nei vagysčių, nei turto pasisavinimo, naudos sau. Protingi žmonės tą situaciją žino ir supranta. Tiesiog reikėjo daryti sprendimus, nes būtų nukentėjęs viešasis interesas. Niekam nebūtų buvę geriau, jei uždarytume svarbius ligoninės skyrius prieš pat pandemiją.
 
„Tiesiog siekta, kad nebūtų uždaryta dalis ligoninės, netgi, sakykim, priėmimas, intensyvioji terapija, vidaus lygių skyrius... Tų reikalavimų su Molėtų ligonine neatitiko iš viso dešimt įstaigų. Kodėl galiausiai pasirinkti Molėtai, negaliu atsakyti“, – svarstė V.Grigas.
 
Pakeitė reikalavimus
 
„Džiugu, kad kol truko teisminiai procesai, kai kurie teisės aktai pakeisti. Dalis tų perteklinių reikalavimų buvo panaikinta. Tai laikau teigiamu šio teisminio proceso įvykiu“, – tvirtina V.Grigas.
 
Tarp pasikeitimų jis vardijo reikalavimus tyrimams teikiant skubios pagalbos, intensyvios priežiūros, vidaus ligų stacionaro paslaugas. Jau leidžiama paslaugas užtikrinti per sutartis, neturint nuosavos laboratorijos. Pagrindinius penkis tyrimus (kraujo dujų, rūgščių ir šarmų pusiausvyros, hemoglobino, gliukozės, elektrolitų, laktato koncentracijos kraujyje) galima daryti intensyvios priežiūros palatoje.
 
„Antras skubios pagalbos pakeitimas dėl endoskopuotojų. Jie gali budėti namuose ir atvykti esant reikalui per dvi valandas, o ne vietoje būti visą parą realiai nedirbdami to darbo. Ultragarso tyrimus atsiranda galimybė daryti budintiems gydytojams, kurių normoje nustatyta tokia kompetencija arba kuriems tokią teisę suteikia licencija, – kalbėjo V.Grigas, pridūręs, jog echoskopijoms dar likę suvaržymų. – Šiaip budintys gydytojai turėtų mokėti atlikti pagrindinius tyrimus, o tokiuose mažuose rajonuose plataus profilio echoskopuotojų ar radiologų, galinčių visą parą daryti viso kūno echoskopiją, poreikio nėra. Dar yra kur peržiūrėti teisės aktus, nors daug ir padaryta. Pandemija pakeitė požiūrį į nuotolinį darbą, radiologiją, telemediciną…“ – kalbėjo V.Grigas.
 
Nuoskaudos nejaučia
 
Buvę Molėtų ligoninės vadovas teigia, kad dalis iš kaltinamųjų jau nebedirba šioje įstaigoje. „Net Molėtų ligoninės per tą laiką neliko, dabar čia sveikatos centras, – sako jis ir tikina nejaučiantis nuoskaudos teisėsaugai dėl proceso. – Teisėsauga yra teisėsauga, ji turi dirbti ir dirba savo darbą.“
 
Jis teigia, nejaučiantis nuoskaudos ir dėl teismo sprendimo, draudžiančio kurį laiką dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo darbo.
 
„Dar iki teismo sprendimo išėjau iš vadovaujančių pozicijų, konkurse į sveikatos centro vadovo pareigas nedalyvavau. Nutariau apsistoti ties klinikiniu darbu (V.Grigas yra pilvo (abdominalinis) chirurgas – red. past.), kuriuo užsiimu daug metų. Buvau gydytojas ir juo lieku toliau. O dėl vadovaujamo darbo... dveji metai greitai praeina. Gal ateityje sugalvosiu. Bet šis darbas – nedėkingas, ypač mažose įstaigose, kur reikia nuolat sukti galvą, kaip išspręsti reikalavimus, nuolat ieškoti specialistų… Tikrai darau šioje srityje pertrauką. Ar grįšiu – nežinau...“ – pasakojo V.Grigas.
 
Pagrindinė bėda
 
Reziumuodamas tai, ką patyrė, jis konstatuoja, jog ne tik mažųjų, bet ir didžiųjų įstaigų vadovams didžiausia bėda yra specialistų trūkumas.
 
„Ta problema tęsiasi daugelį metų ir greitai ji nepasikeis. Kol vyko teismo procesas, juk neprisiklonavo nei laboratorijos darbuotojų, nei papildomų gydytojų, endoskopuotojų, echoskopuotojų... Vadinasi, su šiomis problemomis kiti susiduria ir toliau“, – konstatuoja jis.
 
„Viešasis sektorius negali konkuruoti algoms su privačiu. Tam tikrų įkainių problema išlieka, nors dalis tikrai peržiūrėta į gerąją pusę. Nes Valstybinė ligonių kasa irgi turi rėmus: įkainių negali kelti tiek, jog galiausiai nebūtų iš ko mokėti, – kalbėjo V.Grigas, įsitikinęs, jog kol nepasikeis sveikatos draudimo sistema, tol šios bėdos gyvuos. – Naujai valdžiai bus ypač sudėtinga visa tai subalansuoti. Stacionarinės viršplaninės paslaugos daug metų neapmokamos, tik ambulatorinės. Tai, jei turi ligonių, uždirbi pinigus ir jų negauni, natūralu, kad atsiliepia visiems. Iškyla prieinamumo klausimas. Jei uždedam kvotas, kaip žmogui patekti pas medikus? Kito kelio nėra, turėsime mokėti iš savo lėšų. Galiausiai, viskas atsiliepia pacientui, o jais esame visi.“

---

 
Interviu
 
Nepagrįsti reikalavimai verčia nusižengti
 
Į klausimus atsako Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras.
 
- Vaidoto Grigo byloje teismas konstatavo, kad vadovas su personalu veikė siekdami išsaugoti įstaigos licenciją. Ar jums žinoma apie tokius perteklinius reikalavimus? 
 
- Be abejo, žinoma. Ypač periferija, kuri susiduria su specialistų trūkumu, tikrai turėjo didžiulę problemą, kai laboratorinius tyrimus turėjo užtikrinti pati ligoninė visą parą. Tai sudėtinga, nes reikalingas ir medicinos biologas, kurių nėra paprasta rasti. Manau, kad dabar, kada pakeitė tuos reikalavimus ir laboratorijos paslaugas leidžiama teikti ne tik tai įstaigai, bet ir privačiam teikėjui, situacija pagerėjo. Kiek žinau, tai ir buvo viena problemų Molėtuose, nes tuomet teisės aktai neleido sudaryti sutarčių su privačiomis įstaigomis. 
Bylos tikrai negaliu komentuoti, kadangi jos visų aplinkybių nežinau, tačiau tokiais atvejais vadovai tikrai ieškodavo išeičių, kad nebūtų sustabdyta įstaigos veikla.
Ne kartą ir mes, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, kreipėmės į Akreditavimo tarnybą dėl šių reikalavimų panaikinimo. 
 
- Vis dar yra tokių reikalavimų, kuriuos galima pavadinti spąstais vadovams?
 
- Chirurginio profilio įstaiga turi užtikrinti įvairių specialistų buvimą, pavyzdžiui, per tam tikrą laikotarpį nuvežti pacientą atlikti bronchoskopiją, o tokių specialistų yra ne kiekvienoje Vilniaus ar Kauno ligoninėje, nekalbant jau apie mažas savivaldybes.
Arba iš sveikatos priežiūros įstaigų vadovų reikalaujama mažinti pacientų eiles žinant faktą, kad specialistų apskritai trūksta, nustatomos darbuotojams papildomos sveikatinimo dienos ir taip toliau... Yra ir kitų reikalavimų, kur vadovai, remiami prie sienos, galvoja, kaip juos spręsti, ir pasitaiko, kad daro pažeidimus. Darbo inspekcija bei kitos veiklą tikrinančios tarnybos už tai skiria baudas.
 
- Ar teko asmeniškai su tuo susidurti?
 
- Ir pas mus toks atvejis buvo įstaigoje. Turėjau užtikrinti vasaros metu slaugytojų budėjimus. Patys specialistai sutiko budėti daugiau, bet nors ir savo sutikimu – perdirbo valandas. Renkiesi iš dviejų blogybių – arba nesuteikti pacientui gyvybiškai svarbios paslaugos, arba daryti pažeidimą. Yra net Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad vis dėlto tokiais atvejais svarbiau žmogaus gyvybė (kiek įmanoma, laikantis teisės aktų).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!