Absurdas – taip ne kartą būdavo komentuojamas draudimas gydytojams išrašyti siuntimus, kompensuojamųjų vaistų receptus, jei jie teikia mokamas paslaugas, dėl kurių nesudaryta sutartis su ligonių kasa. Panašu, kad šiai tvarkai ateina galas ir pacientai neturės sukti ratų poliklinikose norėdami apeiti esamą tvarką. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija įžvelgia grėsmių.
Valstybinė ligonių kasa parengė įstatymo projektus, kurie nuo kitų metų atvers kelią lankstesnei siuntimų ir kompensuojamų receptų išrašymo tvarkai.
Valstybinė ligonių kasa ėmėsi iniciatyvos ir parengė įstatymo projektus, kurie nuo kitų metų atvers kelią lankstesnei siuntimų ir kompensuojamų receptų išrašymo tvarkai.
Ketinama keisti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kad jei paslauga nefinansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, ją atliekantys gydytojai negali pacientams išrašyti siuntimų PSDF apmokamoms paslaugoms, kompensuojamiems vaistams ir medicinos priemonių receptams. Atkreiptinas dėmesys, kad tai galioja tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms, net jei yra sutartys su ligonių kasa kitoms paslaugoms.
Tvarka nelogiška
Neseniai garsiai nuskambėjo Klaipėdos miesto poliklinikos atvejis, kai jos gydytojai, teikdami paslaugas, dėl kurių įstaiga neturi sutarties su ligonių kasa, negalėjo pacientams išrašyti nei siuntimų, nei kompensuojamųjų vaistų receptų. Dar dažnesnės tokios situacijos privačiose gydymo įstaigose.
Jau seniai kalbėta, kad gydytojų galimybės neturėtų būti varžomos tokių reikalavimų, kadangi jie niekaip nesusiję su jų kompetencija.
Į rudens sesijos metu Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pasigirdusius raginimus keisti šiuos reikalavimus sureaguota kone rekordiniu greičiu. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius teigia, kad ligonių kasos parengė naują tvarką ir ji galėtų įsigalioti jau nuo kitų metų sausio 1 dienos. SRK primininkas Antanas Matulas tvirtina, kad šie pokyčiai bus ne tik patogūs pacientams, ypač privačiose gydymo įstaigose, bet ir leis trumpinti eiles viešosiose gydymo įstaigose.
Mažins naštą viešosioms?
Įsigaliojus naujai tvarkai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos bus taupomos, o viešoji sistema atsikimš nuo eilių, – tikino Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius ir paaiškino kodėl. – Kai asmuo privačiai kreipiasi į kardiologą ir šis išrašo kompensuojamąjį vaistą, tenka arba jį pirkti savomis lėšomis, arba išsirašyti vaistą pas teritorinės ligonių kasos apmokamą šeimos gydytoją, kardiologą. Tai PSDF kainuoja keturiasdešimt šešiasdešimt eurų.
Jei privačioje gydymo įstaigoje bus iškart išrašytas receptas, sutaupysime net du vizitus – pirmą pas šeimos gydytoją, kuris turi siųsti pas specialistą ir antrąjį paties specialisto. Vadinasi, trumpės eilės.“
Numatys ir atsakomybę
Ligonių kasų vadovas iš savo pusės nemato kliūčių, dėl ko naujoji tvarka negalėtų veikti nuo naujųjų metų, tačiau liko vienintelis pasiruošimas – su sveikatos apsaugos ministru pasitvirtini atsakomybės sutarties formą, kad būtų galimybė išieškoti žalą iš netinkamai siunčiančios įstaigos.
Sveikatos apsaugos ministerija „Lietuvos sveikatai“ komentavo, kad šiuo metu rengiama tipinė sutarties su gydymo įstaigomis forma su teise gydymo įstaigai išrašyti siuntimus ir kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių receptus.
„Įstaigų pareiga laikytis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei prisiimti atsakomybę už šių reikalavimų nesilaikymą. Taip pat tipinėse sutartyse bus numatyta ligonių kasų teisė patikrinti, kaip gydymo įstaigai sekasi laikytis sutarties sąlygų“, – teigia ministerijos atstovai.
Skirtingai vertina rizikas
Sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius įžvelgia „galimas teorines rizikas“, kurias valdyti siūlo numatant tam tikras atsakomybes sutartyje ir galbūt etapinį naujos tvarkos įsigaliojimą pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytus prioritetus. „Pradėtume nuo onkologijos ar skubios pagalbos, kad siųstų tiesiai, o po to plėsti didesnėje apimtyje. Reikėtų daugiau laiko poįstatyminiams aktams paruošti“, – komitete kalbėjo viceministras. Taip pat jis nenori, kad VLK turėtų „gaudyti, kada siuntimai išrašomi reikia nereikia“.
Paprašius pakomentuoti tiksliau, „Lietuvos sveikatai“ E.Diržius teigė, kad ministerija įžvelgia tam tikrą piktnaudžiavimo riziką, jog siuntimai gali būti išrašomi be racionalaus pagrindo. „Seimui priėmus įstatymo pakeitimus, ministras turės galimybę siuntimo tvarkoje nustatyti, kokiomis sąlygomis tie siuntimai turėtų būti išrašomi“, – paaiškino jis.
Tačiau G.Bendorius abejoja, ar bus tų nesąžiningų perteklinių siuntimų. „Vargu, ar kas norės piktnaudžiauti. Greičiau jau tada siųs pacientą pas save ar kolegą į privačią įstaigą, kur jis pirks paslaugą, o ne į viešą“, – mano G.Bendorius.
A.Matulas tokius atsargumus irgi kritikuoja. Jis teigia, kad siuntimai ir receptai turėtų galioti kaip ir bet kurioje kitoje su ligonių kasa sutartį turinčioje įstaigoje visa apimtimi ir ne etapiškai. „Bandote kalbėti apie kažkokius prioritetus, ar svarbiau nuo onkologijos, ar nuo širdies kraujagyslių ligų mirštantis žmogus. Kaip nuspręsite?“ – kritikavo komiteto pirmininkas.
Baiminosi poveikio sistemai
Parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė svarsto, ar nebus sudarkoma visa sistema, nes sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse su ligonių kasa numatoma, kiek galima suteikti paslaugų, pagal tai skaičiuojami ir finansiniai ištekliai. „O pacientų viešosiose įstaigose padaugės pradėjus siųsti iš privačių“, – prognozuoja ji ir svarsto, kokią įtaką padarys šie pokyčiai.
VLK direktorius sako, kad sutartys sudaromos ribotoms sumoms, tačiau siuntimų skaičius nėra ribojamas. „Jei prie aštuonių milijonų siuntimų per metus prisidės dar keli šimtai tūkstančių iš privačių, manome, kad jie sistemos neišdarkys“, – tvirtina jis.
G.Bendorius teigia, kad šiandien sistemai didesnį rūpestį kelia, kaip pasiekti, kad šeimos gydytojai spręstų daugiau pacientų problemų savo kabinete, pirminėje sveikatos priežiūroje ir tokiu būdu mažintų eiles pas specialistus.
Komentaras
Tai žemina ir viešojo sektoriaus gydytojus
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras:
- Be abejo, reikia žiūrėti į pacientą. Įvedus naują tvarką prieinamumas pas antrinio lygio specialistus greičiausiai padidės, ypač mokiems pacientams.
Dabar prisirašiusieji prie viešosios įstaigos, bet norintys skubiai gauti šeimos gydytojo konsultaciją, eina į privačią įstaigą ir susimoka. Kai ten gauna siuntimą pas antrinio lygio specialistą, norėdami konsultuotis nemokamai, turi grįžti pas šeimos gydytoją viešojoje gydymo įstaigoje prašyti siuntimo. Dabar to daryti nereikės. Taigi eilės pas šeimos gydytojus gali sumažėti.
Esama tvarka ne tik stumdo pacientus, bet nėra maloni ir šeimos daktarams viešosiose įstaigose, kai pacientas pas juos ateina kaip pas antrą specialistą ir spaudžia parašyti siuntimą ar receptą. Tai žemina viešajame sektoriuje dirbančius specialistus.
Kalbant apie poveikį sistemai, reikėtų detalesnės analizės, tačiau nemanau, kad bus didelis pacientų antplūdis, kuris reikšmingai ką nors pakeis.
Trumpai
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad norint siuntimus ir receptus išrašyti pagal naują tvarką numatomi trys pagrindiniai proceso etapai:
parengiama tipinė sutartis;
suinteresuotos gydymo įstaigos kreipiasi į ligonių kasas dėl sutarties sudarymo;
pasirašomos sutartys ir įstaigos įgyja teisę išrašyti kompensuojamųjų vaistų receptus bei siuntimus pacientams gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: