Arūnas Žlioba: „Naujas modelis teisingumo nesukuria“

Deimantė Gruodė
2018-10-15
„Projektui turbūt jau dešimt metų, jei ne daugiau, ir jis niekaip nėra įteisinamas. Jei viskas būtų gerai, turbūt atsirastų protingų žmonių Vyriausybėje, Seime, kurie priimtų tokį įstatymą“, - sako sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba, kalbėdamas apie žalos be kaltės atlyginimo modelį.
Arūnas Žlioba: „Naujas modelis teisingumo nesukuria“
„Mano pasiūlymas paprastas: nereikia jokios komisijos, nereikia tarpinių grandinių, kurios suvalgo biudžeto pinigus, kurios sukuria atitinkamą biurokratinį mechanizmą“, - sako sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba.

- Ant Vyriausybės stalo jau gula, kaip skelbiama, supaprastinta pacientui padarytos žalos atlyginimo tvarka. Kas joje jums, kaip teisininkui, nepatinka ar kelia abejonių?
- Norėčiau atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų. Kuomet kalbame apie įstatymą, tikimės, kad jis įvykdys teisingumą tam tikroje srityje. Kitaip tariant, kad bus teisingai sureguliuoti santykiai: nukentėjusiems pacientams žala bus atlyginta, o nekalti gydytojai nenukentės. Šis naujas modelis teisingumo niekaip nesukuria, kadangi ir dabar veikia, ir ateityje planuojama Žalos nustatymo komisija, kuri skirsto gautus pinigus pagal Sveikatos apsaugos ministerijos biudžete numatytą eilutę. Tuomet bus sukurtas fondas, kuris irgi turėtų būti išskirstytas tos pačios komisijos. Bet komisija, patys suprantate, iš esmės yra Sveikatos apsaugos ministerijos institucija, nors į jos sudėtį įeina įvairiausių narių. Ji net nepretenduoja vykdyti teisingumą. Pastarąjį vykdo teismai. Ši komisija teisingumo nesukurs. Ji kaip ir dabar veiks it administratorius pinigams paskirstyti.
 
Kalbant apie teisingą žalos atlyginimą, reikia būtinai paminėti, kad visgi situacija iš esmės niekaip nesikeičia, kadangi tiek dabar, tiek ateityje numatyta galimybė, nesutikus su komisijos sprendimu, jį skųsti teismui. Tuomet jau teismas nustatinėja teisingą žalos atlyginimą. Apskritai jis yra susijęs su kaltės vertinimu. Tai yra numatytas privalomas dalykas Civiliniame kodekse. Kaltės laipsnis turi įtakos žalos dydžiui. Šiuo atveju matote, kokia yra nesąmonė. Įstatymas apskritai nevertina kaltės! Apie teisingumą Civiliniame kodekse kalbėti negalime. Galime kalbėti apie lėšų administravimą arba tų skylių užkaišiojimą nukentėjusiems žmonėms – kažkiek duodame pinigų ir esą teisingai atlyginama žala. Tai yra teisingumas kabutėse.

 
- Kaip naujoji tvarka paveiktų draudimo bendrovių pelnus?
- Dabartinis naujas įstatymas iš esmės planuoja išleisti daugiau valstybinių pinigų pacientams. Kaip minėjau, į fondą bus sukaupiamos didesnės lėšos, negu yra iki šiol Sveikatos apsaugos ministerijai skirtoje biudžetinėje eilutėje. Kitaip tariant, valstybei bus reikalingi pinigai.
Kitas momentas – didelės sumos iš Sveikatos apsaugos ministerijos, konkrečiai iš gydymo įstaigų nueina į draudikų kompanijas. Pavyzdžiui, didelė gydymo įstaiga, nesakysiu konkrečiai, skaičiuojant litais išleisdavo apie du tris šimtus tūkstančių per metus draudimo kompanijai. Tad įstatymas būtų geras tuo, kad jis centralizuotų lėšas.
 
Dėl fondo šaltinių dar kyla klausimas. Bet iš esmės privačios gydymo įstaigos pačios mokėtų – toks yra principas, o už tas, kurios yra sudariusios sutartį su Valstybine ligonių kasa, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo būtų skiriamos lėšos į minėtą fondą. Žodžiu, pinigai, kurie būtų po to išdalijami nukentėjusiems pacientams, neišeitų į privačias rankas. Ir tai valstybiškai yra geras dalykas.
Visgi, komisijos sprendimu nebūtinai baigsis procesai. Kaip sakiau, bus galima kreiptis į teismą. Įsivaizduokite, jeigu komisija nusprendė skirti tūkstantį eurų nustatytai žalai, o teismas nustatys trisdešimt tūkstančių. Kas mokės likusius dvidešimt devynis tūkstančius? Vadinasi, gydymo įstaigos, kad ir esant naujam įstatymui, greičiausiai drausis. Baimė vis tiek šiokia tokia išliks.
 
- Kaip vertinate argumentą, kad pacientai bus atlaisvinti nuo jiems padarytos žalos įrodinėjimo: ar jiems nebus padaryta „meškos paslauga“?
- Įstatymo tikslas – užtikrinti pacientui teisę gauti kompensaciją už jo sveikatai padarytą žalą. Nieko gero čia nematau, nes teisingumo nelabai bus: pinigų šiek tiek daugiau išsidalins, bet nemanau, kad bus patenkintas nukentėjusiųjų apetitas. Kam reikalinga komisija, jei paskui galima kreiptis į teismą? Tad paciento teisių užtikrinimas yra gryna populistika. Niekas čia nepagerės.

 
Įsivaizduokite: žmogus parašo skundą, nurodo, kad tokioje gydymo įstaigoje įvyko tam tikras įvykis. Komisija, kuri yra Sveikatos apsaugos ministerijos institucija, nagrinėja skundą atsižvelgdama į gydymo įstaigos išaiškinimą, kaip tai įvyko. Vadinasi, institucija išanalizuoja draugų kabutėse pasiaiškinimus ir tik tada priima sprendimą. Jei komisija nuspręs, kad nėra padaryta žala arba ji nesusijusi priežastiniu ryšiu su gydymu - organizmas šiaip susvyravo, - niekas ir nemokės. Dabar žmonės bent gali įrodinėti situaciją, o remiantis pakeitimais tik gydymo įstaiga pateikinėtų įrodymus ir, spėkite, kiek procentų tų skundų bus patenkinti.
 
- Tuomet reikėtų kviesti nepriklausomus ekspertus...

- Su ekspertais Lietuvoje yra problema. Iš principo yra teismo medicinos ekspertų, kurie atlieka tik ekspertizes. Bet jų nesamdo, samdo gydytojus iš vienų ar kitų klinikų. Svarbiausia, kad būtų iš kito miesto, ir viskas.
Mano pasiūlymas paprastas: nereikia jokios komisijos, nereikia tarpinių grandinių, kurios suvalgo biudžeto pinigus, kurios sukuria atitinkamą biurokratinį mechanizmą. Jei žmogui padaryta žala, įsivaizduokite, įvažiavote į kaimyno tvorą, išlaužėte medžius, sutrypėte darželį, - kas atsitinka? Einate į teismą ir prašote atlyginti žalą. O dabar situacija apsunkinama visokiomis komisijomis, amortizaciniais svertais, ir iš esmės žmogui lengviau nėra, o valstybė suvalgo pati save prisisteigdama komisijų.
Tad, mano požiūriu, įstatymą iš viso reikia naikinti arba jį išplėsti, pakoreguoti paliekant žmogui galimybę, jeigu yra reikalas, kreiptis į teismą iš karto. O dabar reikia kreiptis dar į gydymo įstaigą, kad ši ištirtų situaciją, paskui į Žalos atlyginimo nustatymo komisiją – vėl kad ištirtų. Ir tada, jei esi nepatenkintas priimtu sprendimu – į teismą.

 
Dosjė
Mykolo Romerio universitete įgytas teisės magistro laipsnis.
2004 m. prisiekė LR Teisingumo ministrui ir tais pačiais metais pradėjo advokato praktiką. Pagrindinė veiklos kryptis – atstovavimas klientų interesams tiek visų instancijų teismuose visoje Lietuvoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Advokatas yra daugelio mokslinių bei publicistinių straipsnių autorius, dėstė aukštosiose mokyklose, Teisingumo ministro siūlymu buvo Apygardos rinkimų į Seimą komisijos nariu, yra Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys, Vilniaus tarptautinio ir Nacionalinio komercinio arbitražo arbitras, Lietuvos arbitražo teismo arbitras.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      In­sul­tą pa­ty­ru­si Ele­na: ne­ga­li­ma sė­dė­ti ant so­fos ir ieš­ko­ti li­gų

      In­sul­tą pa­ty­ru­si Ele­na: ne­ga­li­ma sė­dė­ti ant so­fos ir ieš­ko­ti li­gų

      „Iki in­sul­to ma­no na­muo­se ne­bu­vo nei krau­jo spau­di­mo apa­ra­to, ne...
      V.Luk­mi­nie­nė: kal­tas ne­bū­ti­nai mė­nu­lis

      V.Luk­mi­nie­nė: kal­tas ne­bū­ti­nai mė­nu­lis

      Tris de­šim­tis Res­pub­li­ki­nės Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nės Psi­chiat&s...

      Budinti vaistinė


      Nėra paso – nebus ir vaistų

      Nėra paso – nebus ir vaistų

      Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
      Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

      Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

      Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

      razinka


      Sveika šeima


      Lina No­se­vič: kiek­vie­nas ku­ror­tas yra uni­ka­lus

      „At­ėjus aš­tuo­nias­de­šimt­me­čiui su­si­grą­žin­ti jau­nys­tės jau ne­be­pa­vyks“, – sa­ko Na­cio­na­li­nės sa­na­to­ri­jų ir re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­gų aso­cia­...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Is­pa­ni­jo­je ma­žy­lės kur­tu­mą gy­do ge­nų te­ra­pi­ja

      Ti­ki­ma­si, kad pir­mai­siais gy­ve­ni­mo mė­ne­siais klau­sos ne­te­ku­si pen­kio­li­kos mė­ne­sių Ab­ril jau ne­tru­kus iš­girs tė­vų bal­sus. Is­pa­ni­jo­je pir­mą kar­tą iš­mė­gin­...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Nesisteminis revizionizmas
      Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
      Pseudomokslas apie makalienę
      Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
      Apie ponią Frustraciją Mortenson
      Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson

      Naujas numeris