- Kalbama, kad jūs bene nepasiekiamiausia institucija šalyje – esą iki jūsų prisibelsti neįmanoma. Tad nuo ko slepiatės, valstybės kontrolieriau?
- Mes laikomės auditoriaus darbo etikos. Kiekvienas atlikdamas jam paskirtą darbą vadovaujasi tam tikrais audito standartais. Net ir institucijos viduje sergėjame auditorių nepriklausomumo jausmą. Kartais auditoriui, ekspertui arba vertintojui dar neužbaigus darbo iš tikrųjų siekiama susitikti su vadovais. Aš tokių susitikimų vengiu nenorėdamas, kad darbuotojams, auditoriams, susidarytų įspūdis, kad jeigu vadovai ta tema pasikalbės, jis darbą turės atlikti kitaip. Taigi, kol dirba ekspertai, mes, vadovai, nesikišame, kad jie tikrai galėtų viską išsiaiškinti objektyviai.
 
- Tad kiek šiame stikliniam pastate turite tų „baisiųjų“ auditorių?
- Mes, kaip organizacija, irgi lieknėjame. Prieš keletą metų oficialiame mūsų sąraše buvo 403, o dabar dvidešimt procentų mažiau, nes kaip organizacija norime rodyti pavyzdį. Tikime, kad ne kiekybe, o kokybe galima pasiekti tam tikro rezultato. Geram patarimui darbuotojų skaičius nepadės, bet baimę sukelti darbuotojų kiekiu galima. (Šypsosi.)
 
- Labai įdomu, kaip sekasi su finansais tvarkytis Sveikatos apsaugos ministerijai ir jos šeimininkui Aurelijui Verygai?
- Manau, kad sveikatos apsaugos ministro postas yra viena sudėtingiausių pozicijų Lietuvoje. Praktiškai sveikatos apsaugos ministrui reikia laikyti iš karto paruoštą atskirą palatą, nes jis susiduria su tokia problemų gausa. Jei pasižiūrėtume į mūsų audito ataskaitų visumą, vien per pastaruosius devynerius metus atliktas dvidešimt vienas sisteminis auditas sveikatos apsaugos srityje.
Prieš paskutinę mūsų konferenciją „Signals“ buvau suplanavęs ir pasiprašęs susitikimo su ministru. Kaip tik finišavo keletas mūsų atliktų auditų, kuriuose, beje, buvo kalbama apie tai, kaip sveikatos sistemoje registruojamos klaidos ir kokias iš to padarome išvadas. Sutapimas, kad vietoj ministro kabineto pats patekau į palatą. Teko praeiti visus etapus: iš namų su greitąją buvau nuvežtas į atitinkamos įstaigos priėmimo skyrių. Ten gydytojas iš karto nenustatė ligos, nors, kas įdomu, medicinos darbuotoja, kuri mane lydėjo su greitąja, tiksliai identifikavo, kas man yra, ir netgi priduodama mano dokumentus ligoninės personalui pasufleravo: štai, žiūrėkite, atvežiau jums pacientą su tikėtina tokia diagnoze. Bet vėliau atėjęs budintis gydytojas to nenustatė, tiesiog išrašė vaistų nuo skausmo ir mane paleido namo. Už kelių parų aš vėl su greitąja buvau sugrąžintas atgal, bet jau buvau paguldytas į ligoninę ir gavau gydymą. Galima sakyti, valstybė patyrė papildomas išlaidas, nes mano atveju greitoji važiavo du kartus.
 
- Besigydydamas turbūt pamatėte ir daugiau sveikatos sistemos spragų?
- Kai pakliūni į palatą, kuri skiriama ne pagal užimamas pareigas, darbuotojai papasakoja daug įdomybių. „Vyr. slaugytoja, žiūrėkite, sakau, pas jus tokia apleista palata“. Man sako, žinokite, prieš keliolika metų skyriaus vedėjas pats pirko dažų ir mes, slaugytojos, išdažėme sienas, taip viskas ir liko. Tada rodo į darbo drabužius. Sako, vyr. seserimi dirbu keturiasdešimt metų, bet valstybė mediko drabužį nupirko tik kartą. Ir ką jūs galvojate, kitą dieną aš matau tame skyriuje, šalia liftų, turgelis atsidaręs. Valstybinėje ligoninėje suvažiavo firmos su drabužiais, eina seselės, matuojasi ir perkasi darbo drabužius.
Iš vienos pusės valstybė neskiria tiek lėšų, kiek reikėtų, iš kitos – nekilnojamo turto duoda neatlygintinai, perka brangią medicinos įrangą ir tai neįkalkuliuojama į kaštus. Vadinasi, mes iš tikrųjų nežinome, kiek mums kainuoja sveikatos apsauga Lietuvoje. Mes auditais sakome: parodykime objektyviai, iš ko susideda paslaugos kaina. Tai – didžiulė problema, tokia latentinė, paslėpta liga, kuri vieną gražią dieną prasimuš. Tad daugelis mūsų auditų ir kalba apie finansavimo skaidrumo trūkumą.
 
- Ar ministras įsiklauso į jūsų žinutes ir rekomendacijas?
- Drįsčiau sakyti, kad apskritai ši vyriausybė tikrai įsiklauso į rekomendacijas, tikrai didžiąja dalimi mūsų rekomendacijoms pritaria. Bet, mūsų nuomone, pasirenka per ilgus terminus joms įgyvendinti.
Pagrindinė įžvalga – apskritai holistinio požiūrio į visas mūsų sritis, įskaitant ir sveikatos, trūkumas. Pavyzdžiui, jei kam nors yra svetimas posakis „sveikatos ekonomika“, tuomet suprasti mūsų audito ataskaitas yra labai sunku.
Sveikatos ekonomika, kai vienu metu reikia daryti keletą veiksmų ir priminėti sprendimus tiek dėl specialistų poreikio Lietuvoje, tiek dėl jų darbo užmokesčio, tiek dėl įstaigų tinklo, tiek dėl paslaugų kokybės – labai sudėtinga.
 
- Būna taip, kad tarpinių audito išvadų pergąsdinti įstaigų vadovai jums įkyriai pastoja kelią?
- Aš nesislapstau, su mašinų švyturėliais nevažinėju, į Seimą, Vyriausybę vaikštau be apsaugos. Kas nori, mane sutinka.
Mūsų institucijos nereikia bijoti. Priešingai, kartais net nepasakius nuomonės ar nepateikus kokio nors siūlymo išgirstame, kad audituojamieji vieni kitus gąsdina norėdami pasiekti savo tikslų arba įdiegti tam tikrą tvarką. Tad siūlyčiau pirmiausiai kreiptis į mus ir pasitikslinti, ar iš tikrųjų aukščiausia audito institucija yra kur nors taip pasakiusi arba parašiusi.

---

 
Dosjė
1992 m. — Lietuvos banko Vilniaus skyriaus kasininkas;
1992 – 1996 m.— Komercinių bankų kasos operacijų padalinių kasininkas, viršininko padėjėjas, vedėjas, viršininkas;
1996 – 1998 m.— Valstybės įmonės „Lietuvos monetų kalykla“ valdybos narys;
1996 – 2004 m.— Lietuvos banko Kasos departamento direktorius;
1998 – 2005 m.— Valstybės įmonės „Lietuvos monetų kalykla“ valdybos pirmininkas;
2004 – 2005 m.— Lietuvos banko valdybos pirmininko konsultantas;
2006 – 2007 m.— Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko patarėjas ekonomikos klausimais;
2007 – 2015 m.— Valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento direktorius.
Nuo 2011 m.— Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros lektorius;
Nuo 2015 m. balandžio 15 d. vadovauja Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!