Darbo partija. Nr. 5, Vilniaus miesto tarybos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (29 m.):

- Šiandienis aiškios žinutės apie valstybės turimus rezervus neturėjimas ir suskaldyta medikų bendruomenė rodo, kad valstybė nėra pakankamai pasiruošusi. Mes tiksliai nežinome, kiek turime testų ir visų reikalingų apsaugos priemonių. Nėra aiškiai iškomunikuota ir dokumentais pagrįsta, kad medikai bus apsaugoti. Trūksta aiškaus plano, kaip suvaldysime, ko gero, būsimą bangą. Viską uždaryti, izoliuoti ir taip sustabdyti ekonomiką yra pats paprasčiausias variantas, bet schema – kaip valdyti, atsekti visus kontaktus ir apsaugoti žmones – per visus šiuos mėnesius nebuvo „atidirbta“.
 
Buvo pasiūlymų sutelkti mobilias komandas ir tam tikras specializuotas ligonines dėl COVID-19 valdymo, o ne izoliuoti ir taip praktiškai nuo normalaus darbo atitraukti visas poliklinikas bei ligonines. Šis procesas iki šiol nėra tinkamai sureguliuotas.
Mes, Darbo partija, turime parengę atvirą laišką visuomenei ir programoje numatę, kaip planuotume valdyti dėl COVID-19 susiklosčiusią situaciją, jei laimėsime rinkimus ir būsime Seime, Vyriausybėje, valdančiojoje koalicijoje.
Man pačiai, kaip mamai, kaip tiesiog žmogui ir politikei, jaučiančiai atsakomybę už miestą, šiek tiek baisu, ar iš viso kas nors deramai ruošėsi per vasarą. Gal ir kalbu šiek tiek emocingai, bet faktai rodo, kad iš tiesų neturime pagrįstos informacijos.
 
Liberalų sąjūdis. Nr. 78, Pakruojo r. savivaldybės tarybos narys ir UAB „Medicus LT“ direktorius, šeimos gydytojas Audrius Kazlauskas (33 m.):

- Sunku pasakyti, kokie iš tiesų veiksmai daromi antrajai bangai sustabdyti ar ją įveikti, nes viešumoje, išskyrus informacijos dėl kaukių dėvėjimo ir fizinės distancijos laikymosi, kaip ir negirdėti. Jeigu prognozuosime antrąją bangą tokią pat, kokia buvo pirmoji, rimto pasiruošimo tarsi nėra, nes vien kaukių ir atstumų tam nepakanka. Daug kas priklausys ir nuo žmonių sąmoningumo.
Tiesa, bent jau gydymo įstaigos yra geriau apsirūpinusios asmens apsaugos priemonėmis. Kita vertus, tiek apsirūpinimas apsaugos priemonėmis, tiek darbo organizavimas dabar tarsi paliktas pačių gydymo įstaigų atsakomybei. O mes puikiai matėme, kad pirmosios bangos didžiausi protrūkiai pirmiausia palietė jas. Tad nemanau, kad per visą pokarantininį laiką buvo imtasi kardinalių pakeitimų, siekiant to išvengti dar kartą. Vien nurodymas dirbti ciklais nelabai ką sprendžia, nes tai, jeigu galima palyginti, yra ne ligos priežasties šalinimas, bet tik simptominis gydymas. Jis veikia tam kartui, bet problema lieka.
 
Dar viena vieta, kur turi krypti dėmesys, – įvežtiniai atvejai. Nemanau, kad tam skiriama pakankamai daug dėmesio, turėtų būti sugriežtinta grįžusiųjų kontrolė.
Sveikatos apsaugos ministro atostogų, trunkančių penkias savaites tokioje situacijoje, kai kasdien skaičiuojama dešimtimis naujų atvejų, užlūžta e.sveikata ir gydymo įstaigos savaitei pakabinamos „ant popieriaus“, negaliu pavadinti niekaip kitaip kaip ciniškumu. Juolab kad net paprasti žmonės retai kada sau leidžia atostogauti ilgiau nei dvi savaites, nes darbai nestovi. Tad belieka tikėtis, kad antroji banga bus švelnesnė.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Nr.5., Seimo narys Tomas Tomilinas (37 m.):

- Reikia turėti mintyje, jog bendrai žmonių psichologinei atmosferai nemažiau nei sveikatos, svarbi ir ekonominė, socialinė pusės. Šioje srityje matome, kad net ir atėjus antrajai COVID-19 bangai gali nebūti jokios ekonominės krizės, nebus didelio ekonominio kritimo. Mūsų šalies ekonominiai rodikliai yra vieni geriausių Europoje ir pasaulyje. Valstybė skyrė didelius ekonominius rezervus visiems, patyrusiems kokių nors nuostolių dėl karantino ir koronaviruso. Tad, manau, ir atėjus antrai bangai būtų laiku sudėti tie patys ekonominiai saugikliai, kurie ir pirmuoju atveju gerai suveikė. Beje, šiuo metu vis dar naudojami pirmos bangos saugikliai: mokamos subsidijos savarankiškai dirbantiems, pagalba iškritusiems iš darbo rinkos ir panašiai.
 
Ekonomika stimuliuojama per tiesiogines išmokas įvairioms socialinėms grupėms, taip būtų daroma ir antros bangos atveju. Tai daroma ne tik, kad padėtume šeimoms ar senjorams, bet ir dėl to, kad tai lengviausias būdas daugiau pinigų palikti ekonomikoje ir jie grįžta per vartojimą, perkamąją galią ir ratas sukasi. Tad valstybės rėmimas tokiose krizinėse situacijose yra absoliučiai esminis.
O kalbant apie sveikatos sektorių, specialistai jau dabar pataria nebijoti taikomų kolektyvinių priemonių, tokių kaip kaukių dėvėjimas ir nelaukti, kol prieisime prie dar didesnių naujų COVID-19 atvejų skaičių. Tiesa, kol kas daugiau ekspertinių patarimų nesigirdi, bet turime būti atidūs ir imtis visų saugos priemonių, kurios bus paskelbtos, kai ateis tam laikas. Turime būti sąmoningi, kad numuštume susirgimų statistiką žemyn.
 
LSDP. Nr.19, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas (61 m.)

- Reikia vertinti objektyviai, pagal situaciją, kurią turime dabar. Jau aišku, kad šis virusas cirkuliuos žmonių populiacijoje, kiek sunkiau ir mažiau vasarą, o šaltuoju metu sąlygos plisti jam palankesnės. Žmonės daugiau laiko leis uždarose patalpose, artimesni kontaktai, šaltas oras lauke ir šildomos patalpos džiovina gleivinę, tad virusui, šaltame ore plintančiam greičiau, yra lengviau į kvėpavimo takus patekti, kai pažeistas gleivinės barjeras. Tad vienas saugiklis būtų saugotis patiems: kaukių dėvėjimas, išlaikomi atstumai, rankų higiena. Tiesa, nemanau, kad atėjus antrai COVID-19 bangai reikėtų vėl imtis tokio griežto ir, mano akimis, per ilgo karantino. Jo reikėjo tik tiek, kiek reikėjo tinkamai pasiruošti gydymo įstaigoms, siekiant išvengti medicinos paslaugų kolapso.

Reikia užtikrinti tinkamą testavimą ir negalvoti, kad ilgas greitųjų testų galiojimo laikas - ne panacėja, kaip ir vykdomi serologiniai tyrimai tam tikruose rajonuose. Pirma, pavėlavus laiku atlikti testus, PGR metodo jautrumas po truputį mažėja, tad rezultatai gali būti netikslūs. Antra, ką duoda atskirų rajonų tyrimas, kol kas neaišku. Turi būti parengti tyrimų rodmenys, kuriuose rajonuose didžiausia rizika, didžiausias sergamumas ir pagal tai atitinkamai dėlioti antrosios COVID-19 bangos saugiklius.
 
Neteisinga antrosios bangos atveju būtų vėl visą dėmesį skirti tik kovidiniams pacientams ir palikti likimo valiai turinčius gretutinių, lėtinių ligų. Jiems pagalba būtina, tačiau svarbu pasverti galimą žalos ir rizikos santykį.
Ir svarbiausia, kai klausiama, ar pasirengusi valstybė, turėti galvoje, kad ta valstybė esame mes visi. Ne tik politikai ar medikai. Ir mes visi turime būti pasiruošę sau užtikrinti visas įmanomas saugos priemones. Visų mūsų gyvenimą palengvintų, jeigu žmonės, sulaukę gripo vakcinos, aktyviai ja skiepytųsi ir nepamirštų pasiskiepyti nuo dar vienos itin sunkios likos – pneumokokinės infekcijos. O visų šių ligų pradiniai simptomai yra panašūs. Tokiu būdu, atėjus antrai COVID-19 bangai, bus lengviau diferencijuoti ligą, kai nuo dviejų bus pasiskiepyta.